[1]Niūrią lapkričio popietę praskaidrino pirmą kartą Ariogaloje vykusi armonikierių šventė „Subatos vakarėly“. Nuo seno armonika buvo populiariausias lietuvių liaudies instrumentas. Kiekvienas kaimas turėjo savo muzikantą, kartais net kelis. O dabar ar jų liko, ar yra grojančių, mylinčių, nekeičiančių į jokį kitą instrumentą, jos neišduodančių ir virkdančių kapelose ar savo sielos nuraminimui? Ir iš tikrųjų armonikos garsai ypatingi, kiekvieno armonikieriaus išgaunami vis įmantresni. Tuo įsitikino ariogališkiai, apsilankę šventėje.
Sukviesti rajono armonikierius kilo mintis Ariogalos kultūrinių renginių organizatorei Rasai Sadauskienei. Pirmą kartą rajone ir ne kur kitur, o Ariogaloje armonikas tampė septyni dalyviai. Kiekvieną muzikantą Rasa mandagiai „tardė“: iš kur kilęs, kada pradėjo groti, kaip išmoko groti, kas paskatino, kodėl nesiskiria su armonika?
Pirmasis grojo jauniausias šventės dalyvis Dainius Maslauskas, Raseinių atstovas, studentas iš Vilniaus, netgi kolekcionuojantis armonikas – turi jų 51. Jonas Bajorinas, irgi iš Raseinių, ne tik grojo, bet ir dainavo. Visus sužavėjo jo balso ir grojimo grožis. Ariogalai atstovavo moterys – Nijolė Pabarčienė ir Renata Aleksiejienė. Nijolė su armonika draugauja nuo mažų dienų, o Renata tik nuo 16 metų ir vis dar dvejoja, kas jai labiau patinka – akordeonas ar armonika, todėl groja abiem, juos vis keisdama. Iš Butkiškės iškart su dviem armonikom ir atvyko Česlovas Radvilavičius. Tai seniai armonika grojantis muzikantas. Jo armonikų skambesys skaidrus ir tyras kaip Dubysos vanduo… Vytautas Kasperavičius armonikavo vienas, o paskui pasikvietė ir savo komandos narius: žmoną Genutę pritarti barškučiais, o Irmantą Tarnauską – būgno mušti. Pirmoje koncerto dalyje skambėjo „Pasiutpolkė“, „Bernelių polka“ ir kiti kūriniai.
Muzikantus pakeitė Betygalos vokalinio ansamblio moterys, vadovaujamos Vaidos Aputytės. Jų romansai graudino, jaudino, džiugino.
Antroje koncerto dalyje armonikieriai grojo tokius puikius fokstrotus, kad išėjo šokti pirmosios žiūrovų poros. Išsijudino visi, pritarė lingavimu, plojimais. Kilo klausimas, kaip baigti renginį? Neplanuota trečioji dalis, skirta žiūrovams, kaip jūrą įsiūbavo salę. Niekas nenorėjo eiti namo, o norėjo tik šokti, dainuoti, ploti. Neatbaidė žiūrovų netgi juokais mesta R.Sadauskienės frazė, kad nemokamas renginys baigėsi, o už tolesnį grojimą muzikantams teks susimokėti. To niekas neišsigando suprasdami, kad už tokio lygio koncertą ir pinigų negaila. Nenoriai, bet su pakilia nuotaika visi skirstėsi ir dėkojo R.Sadauskienei už maloniai praleistą popietę.
Janina Vaivadienė