ArtÄ—ja VÄ—linÄ—s: koplyÄios, kolumbariumai ir apleisti kapai
AuksÄ— PLUÅ ÄŒIAUSKÄ–
aukseja@gmail.com
Vėlinės – susikaupimo ir dvasinio susitikimo su jau mus palikusiais artimaisiais metas.
„LapkriÄio 1 dienÄ… bažnyÄia prisimena Å¡ventuosius, kurie yra paskelbti, tokius kaip Antanas, PranciÅ¡kus ir kiti. LapkriÄio 2 dienÄ… meldžiamasi tik už mirusiuosius, bažnyÄiose aukojamos gedulinÄ—s Å¡ventos MiÅ¡ios lapkriÄio 1 dienÄ… aukojamos Å¡viesiosios MiÅ¡ios. Taigi dvi dienos iÅ¡skirtinÄ—s, bet jų nuotaikos ir spalvos visai kitokios, – sako Å iluvos parapijos klebonas Žilvinas ZinkeviÄius. – Lankydami artimųjų kapus kartais žmonÄ—s laikosi prietarų. Pavyzdžiui, manoma, kad kuo daugiau uždegsi žvakių ir gražiau papuoÅ¡i kapÄ…, tuo labiau tas mirÄ™s žmogus bus mylimas. Kiti sako, kuo daugiau uždegsi žvakių, tuo mirusiajam bus Å¡ilÄiau. AÅ¡ sakau, kad abejoju, ar žmogui, kuris yra du metrai po žeme, bus Å¡ilÄiau. Mirusiam žmogui svarbiau yra malda ir vienos žvakÄ—s uždegimas, kuris simbolizuoja prisikÄ—limÄ…. Mirusiajam baigÄ—si žemiÅ¡kas gyvenimas ir prasideda amžinybÄ—. PaÅ¡ventintos žvakÄ—s uždegimas simbolizuoja amžinÄ…jį gyvenimÄ…, kuris neturi pabaigos, nuolat vyksta ir nuolat tÄ™siasi. Uždekite vienÄ… žvakÄ™ ir pasimelskite prie artimojo kapo. Raginu žmones ateiti ir į MiÅ¡ias, pasimelsti už savo mirusiuosius. Tuo jiems galime pasitarnauti ir tai yra didžiausia dovana jiems.“
Klebonas Ž. ZinkeviÄius paragino visus didesnį dÄ—mesį skirti gyviems artimiesiems. „Dažnai artimÄ… žmogų prisimename, kai jis mirÅ¡ta, bet gyvenime didelÄ—s bendrystÄ—s nebuvo. ŽmonÄ—s dažnai į kapines eina atsipraÅ¡yti artimųjų, kad kažko nesuspÄ—jo padaryti, kad vaikai nelankÄ— tÄ—vų, kai Å¡ie buvo gyvi. Lankydami kapines, aplankykite ir tame kaime ar miestelyje gyvenanÄius gyvus artimuosius, nepraraskite santykių su gyvaisiais.
Savo mirusius artimuosius lankau gana dažnai – per jų mirties dienÄ… ir gimtadienius. Tuos žmones prisiminkime ne tik per Visus Å ventuosius, bet ir per jiems svarbias Å¡ventes. LapkriÄio 1–2 dienomis lankydami kapines galime mirusiesiems laimÄ—ti atlaidus.“
Įžymioji koplyÄia Ariogaloje
Raseinių rajono kapinÄ—se, kaip niekur kitur Lietuvoje, yra nemažai koplyÄių. Viena jų – mÅ«rinÄ— mauzoliejinÄ— kapinių koplyÄia, pastatyta 1850 m. Plembergo dvaro savininko Stanislovo Daugirdo, ŽemaiÄių tijÅ«no. Joje ilsisi Daugirdų giminÄ—s nariai. Ant priekinÄ—s lauko sienos pakabintoje plokÅ¡tÄ—je įraÅ¡yta, kad Äia palaidotas vienas iÅ¡ giminÄ—s atstovų – archeologas, literatas, dailininkas Tadas Daugirdas. IÅ¡ Plembergo dvaro dabar iÅ¡likÄ™s tik svirnas Plembergo kaime. Už 4 kilometrų į Å¡iaurÄ—s vakarus nuo jo yra sunykÄ™s Daugirdų kaimas, kuriame buvÄ™s tai paÄiai Å¡eimai priklausÄ™s Daugirdavos dvaras. 2008 m. koplyÄia restauruota, paskelbta regioninÄ—s reikÅ¡mÄ—s kultÅ«ros paveldo objektu.
Apie šį architektūros paminklą pasidalino žiniomis muziejininkė Lina Kantautienė: „T. Daugirdas gimė 1791 m. gegužės 3 d. savo tėvo Plembergo dvare, Ariogalos parapijoje, Raseinių apskrityje. Jis buvo vyriausias sūnus ir pirmagimis savo tėvams.
Tadas ir jo broliai Mykolas-Steponas bei Juozas gyvenime užsibrėžė aukštus standartus ir pasiekė daug gyvenimo tikslų. Tadas apsigyveno gimtinėje, Plembergo dvare. Jis tapo pasienio teisėju ir Raseinių apskrities kamariu.
Kamaris T. Daugirdas buvo palaidotas Ariogalos parapijos kapinÄ—se, Daugirdų Å¡eimos koplyÄios kriptoje, po grindimis. Po metų mirÄ— jo duktÄ— Tekla. Tadui ir jo dukrai Teklai Daugirdų koplyÄioje yra bendra Å¡viesaus marmuro atminimo lenta.
Daugirdų palikuonys domisi galimybÄ—mis naudotis koplyÄia, kuri dabar paskelbta kultÅ«ros paminklu. KoplyÄia 1962 metais buvo iÅ¡plÄ—Å¡ta. GiminÄ—ms pasiskundus, ten buvÄ™ palaikai palaidoti greta koplyÄios. KoplyÄiÄ… restauravus 1992 m. T. Daugirdo ir jo giminių palaikai grąžinti į koplyÄios rÅ«sį“.
Kolumbariumai ne visur populiarūs
Kadangi rajonuose daugÄ—ja senyvo amžiaus gyventojų, pleÄiasi ir kapinÄ—s. Didesniuose miestuose populiarÄ—ja kolumbariumai, juose palaikai su mirusiojo urnele dedami į saugyklÄ…. Raseinių miesto kapinÄ—se beveik visos kolumbariumų vietos užpildytos, o Å iluvoje – tik viena vieta.
„Šiluvos kapinÄ—se kolumbariuÂmas yra privatus. SeniÅ«nu dirbu daugiau kaip metus ir negaliu pasakyti, kad kolumbariumo paslaugos bÅ«tų populiarios. ŽmonÄ—s turi Å¡eimos kapavietes ir ten laidoja savo artimuosius“, – sakÄ— Å iluvos seniÅ«nas Donatas Dabžanskis.
„Raseinių miesto kapinėse keturių vietų kolumbariumo kaina neribotam laikui yra 850 eurų, juos administruoja „Raseinių komunalinės paslaugos“, – sakė Raseinių miesto seniūnas Artūras Milašauskas.
Apleistų kapų ramybės nedrums
Kapinėse visada būna ir neprižiūrėtų kapų – gal nebeliko artimųjų ar jie išvyko į užsienį. Pasiteiravome Raseinių miesto kapinių prižiūrėtojo Vilmanto Kavaliausko, ar daug kapinėse yra neprižiūrimų kapų ir koks bus jų tolesnis likimas.
„Raseinių miesto kapinÄ—se apleistų ir nelankomų kapų nÄ—ra daug. Po VÄ—linių su seniÅ«nu apžiÅ«rime kapus – po Å¡venÄių geriausiai matyti nelankomi, netvarkomi kapai, ant kurių nebuvo uždegta žvakuÄių. Apleisti kapai pažymimi kuoleliais ir, jeigu po 2 metų neatsiras jų savininkai, juos galima atiduoti kitiems žmonÄ—ms. Tiesa, nuo paskutinio palaidojimo apleistuose kapuose turi bÅ«ti praÄ—jÄ™ ne mažiau kaip 25 metai, – sakÄ— V. Kavaliauskas. – KapinÄ—se kol kas laidojimo vietų netrÅ«ksta. Viengungių kapavietÄ—ms, kurių plotas yra 3,75 kvadratinio metro, vietų yra daug, kiek mažiau Å¡eimų kapavietÄ—ms, nes jų plotas didesnis – 7 kvadratiniai metrai. TaÄiau žmonÄ—s savo artimuosius dažnai laidoja Å¡eimų kapavietÄ—se, todÄ—l naujoms didelio poreikio nÄ—ra. Kartais patys žmonÄ—s praÅ¡o, kad sumažintume jų turimų kapavieÄių plotÄ….“
Pasiteiravome paÅ¡nekovo, ar nepadaugÄ—jo norinÄiųjų savo artimųjų palaikus saugoti kolumbariume.
„Susidomėjimas kolumbariumu buvo sunykęs, daugelis gyventojų savo artimųjų palaikus karstuose ar urnose pageidavo laidoti į žemelę. Jeigu palaikai kolumbariumuose bus saugomi nemokamai, gal urnų juose ir padaugės.“
V. Kavaliauskas prasitarė, kad kapinių lankytojams vis dar trūksta kultūros: „Prieš Vėlines kapinėse apsilanko daug žmonių. Kadangi savaitgaliais nedirbame, atėję pirmadienį randame visko – ne vietoje išpiltų šiukšlių, ant gretimo kapo suverstų žemių. Žmonės nesibodi šiukšles išpilti ir ant apleistų, niekieno nelankomų kapų.“
Pasiteiravome Ariogalos miesto seniūno Sauliaus Buivido, koks jo požiūris į tai, kad neprižiūrimą kapavietę galima atiduoti kitam savininkui.
„Manau, kad atiduoti kapavietÄ™ kitam savininkui neteisÄ—ta. Toks sprendimas turi bÅ«ti priimtas VyriausybÄ—s mastu, o ne atiduotas savivaldai. Nežinau, kÄ… reikÄ—tų daryti, jeigu atiduotume apleistÄ… kapavietÄ™ kitam žmogui, o iÅ¡ Amerikos atvyktų anÅ«kas ieÅ¡koti savo prosenelių kapų ir pareikÅ¡tų pretenzijas. Juk tokiu atveju gali laukti nemažas ieÅ¡kinys. Tad vengiu priimti sprendimus dÄ—l apleistų kapavieÄių atidavimo kitiems savininkams. Kitas reikalas, kai gyventojai raÅ¡tu atsisako savo kapavietÄ—s. Tik turint tokį raÅ¡tiÅ¡kÄ… atsisakymÄ… be jokios rizikos kapavietÄ™ galima atiduoti kitiems žmonÄ—ms“, – savo požiÅ«rį iÅ¡dÄ—stÄ— seniÅ«nas.
Kada kapavietė pripažįstama neprižiūrima
Aplinkos ministerijos teigimu, įprastai kapavietė neprižiūrimos statusą gauna tada, kai ji būna netvarkoma ne trumpiau nei 2 metus, neturi paminklo ar lentelės su užrašu ir nėra duomenų, kas ten ir kada buvo palaidotas. Taip pat tokios kapavietės pasižymi suirusiais, apaugusiais ar išgriuvusiais statiniais, neprižiūrima žole, krūmais.
SeniÅ«nas, nustatÄ™s, kad kapavietÄ—, iÅ¡skyrus kapavietes, įraÅ¡ytas į KultÅ«ros vertybių registrÄ…, neprižiÅ«rima ilgiau kaip metus, raÅ¡tu įspÄ—ja už jos priežiÅ«rÄ… atsakingÄ… asmenį, kad bÅ«tina jÄ… sutvarkyti, ir nurodo kapavietÄ—s nesutvarkymo pasekmes. Jeigu per metus nuo įspÄ—jimo įteikimo dienos kapavietÄ— nesutvarkoma, seniÅ«nas per 5 darbo dienas raÅ¡tu informuoja SavivaldybÄ—s administracijos direktorių apie galbÅ«t neprižiÅ«rimÄ… kapavietÄ™ ir pateikia jos duomenis (jeigu žinomi): kapinių pavadinimÄ…, kvartalo numerį, kapavietÄ—s numerį, kapavietÄ—je palaidotų asmenų vardus, pavardes, laidojimo datas, žmogaus palaikų paskutinio laidojimo kapavietÄ—je datÄ…, nustatytÄ… kapo ramybÄ—s laikotarpį, kapavietÄ—s matmenis, palaidotų kapavietÄ—je žmonių palaikų skaiÄių, kapavietÄ—s statinius, jų pastatymo ir rekonstravimo datas.
Pripažintų neprižiÅ«rimomis kapavieÄių duomenys ir sprendimo dÄ—l jų pripažinimo neprižiÅ«rimomis priÄ—mimo data per 3 darbo dienas nuo komisijos sprendimo priÄ—mimo pateikiama seniÅ«nui, vykdanÄiam kapinių priežiÅ«rÄ…, ir paskelbiama SavivaldybÄ—s interneto svetainÄ—je nurodant duomenų paskelbimo datÄ…. Komisija sudaro visų pripažintų neprižiÅ«rimomis kapavieÄių sÄ…raÅ¡Ä… ir teikia tvirtinti SavivaldybÄ—s administracijos direktoriui. Jei kapavietÄ— oficialiai pripažįstama neprižiÅ«rima, jos tvarkymas, o tai reiÅ¡kia, – ir laidojimas toje paÄioje vietoje, gali bÅ«ti perleidžiamas kitiems žmonÄ—ms.
VÄ—linių paproÄiai keiÄiasi
Šiuolaikinį mirusiųjų pagerbimą sunku sieti tiek su protėvių kultu, tiek su religiniu mirusiųjų pagerbimu. Ne tik tikintys, bet ir netikintys savo pareiga laiko per Vėlines nueiti i kapines, pagerbti artimųjų atminimą, išreikšti pagarbą tautai ir Tėvynei nusipelniusiems žmonėms. Tai yra visų vienybės, susitelkimo, rimties ir susikaupimo diena vykdant šventą tėvų ir protėvių priesaiką saugoti mirusiųjų atminimą.
TaÄiau, kaip ir daugelis paproÄių, taip ir VÄ—linių paproÄiai keiÄiasi. „AnksÄiau prieÅ¡ VÄ—linių Å¡ventes bÅ«davo daugiau pirkÄ—jų, pirkdavo daugiau gyvų gÄ—lių, žvakių. Pastaruoju metu vis daugiau žmonių savo artimųjų kapus uždengia granito plokÅ¡tÄ—mis, atvyksta vienÄ… kartÄ… per metus aplankyti, padeda dirbtinių gÄ—lių puokÅ¡tÄ™ ir viskas, – „Alio Raseinių“ žurnalistams sakÄ— prie miesto kapinių gÄ—les ir žvakes pardavinÄ—janÄios moterys. – Å iuo metu žmonÄ—s mÄ—gsta kapavietes puoÅ¡ti viržiais. Tai vienmetis augalas. Dabar jis „ant bangos“, tai ir nepigiai kainuoja. Å is augalas per žiemÄ… gali iÅ¡Å¡alti, tad jį perkant reikia nusiteikti, kad pavasarį reikÄ—s pirkti ir kitų augalų. Per VÄ—lines žmonÄ—s artimųjų kapus vis mieliau puoÅ¡ia dirbtinÄ—mis puokÅ¡tÄ—mis – jos ilgiau laikosi nei gyvos.“
Na, o kad puokštės ant kapavietės tvirtai laikytųsi, patyrusios gėlininkės į lovelį įdeda vandenyje įmirkusią kempinę ir jau ant jos kuria gėlių kompoziciją.
„Tokia puokÅ¡tÄ— sveria apie 3 kilogramus ir joks stipresnis vÄ—jas jai nebaisus. BÅ«na, žmogus paskambina kartais iÅ¡ KlaipÄ—dos ar Vilniaus ir užsisako puokÅ¡tÄ™. Dirbame, stengiamÄ—s, kad puokÅ¡tÄ— bÅ«tų originali, estetiÅ¡ka ir, aiÅ¡ku, atitiktų savo kainÄ…. Ne paslaptis, kad kai kuriuose gÄ—lių salonuose į puokÅ¡tes pridedama įvairiausių dekoracijų, kurios tik iÅ¡puÄia kainÄ…. Mes neplÄ—Å¡ikaujame. Suprantame, kad dabar visiems žmonÄ—ms ne patys geriausi laikai. Be abejo, pagal klientų pageidavimus galima padaryti ir brangesnes“, – pasakojo moterys.
Gėlininkės pridūrė, kad neatsisakytų padėti: „Dabar vaikai išvykę į užsienį, sunku prižiūrėti kapą, keisti gėles. Tad mes tikrai pasiruošusios ateiti į pagalbą.“
Projektas „Mums rūpi krašto ir praeitis, ir dabartis, ir ateitis“
