Daiva BURINSKYT? [1]

Esu tokia jaunut? ir paika.
Gal ir gerai. Man taip ir reikia.
Gyvenimo nema?ius, bet daina
Man?s nesugraudinsi. Tai neveikia.

Gyvenime negavus patirties,
Bet pasakom tik?t, žinau, neverta.
Turiu aš ryžto ir vilties,
Nors nuvilta esu ne vien? kart?.

Mano širdis, kaip obelis balta,
Bet naivumu ji pasigirti juk negali…
Tai argi aš, gyvenime, kalta?..
Tiesiog tik?jimas pras?lina pro šal?…

Ir meile aš tik?ti negaliu,
Draugyst?s atpažinti nebemoku.
Gyvenime, aš tau tik gyvenu.
O gyvenu tik taip, kaip moku…

Viltis dar kartais beldžias ? duris
Ir ryžtas dar širdy pabunda,
Ta?iau ?s?lina v?l li?desio vagis,
Laiškanešys v?l atneša likimo siunt?.

Nereikia maskaradini? veid?,
Aš veidmainiaut, gyvenime, nemoku.
Aš tau savo raudas skiriu
Ir šok? tau, tik tau likimo šoku.