Aštuoniasdešimt penkeri Betygalos bibliotekos
Šiais metais Betygalos biblioteka mini gražią 85-erių veiklos metų sukaktį. Per tokį solidų laikotarpį įstaigą palietė kultūrinės, istorinės, ekonominės permainos, tačiau ji nepaliovė skleidusi betygališkiams žinių šviesą, liko atvira kiekvienam trokštančiam mokytis, tobulėti, augti su knyga.
Pirmosios Betygalos bibliotekos užuomazgos randamos jau 1906 m. dokumentuose, kur minima, kad „vietinių kunigų rūpesniu“ keliuose miesteliuose, tarp jų ir Betygaloje, kuriamos bibliotekėlės. 1907 m. rašoma apie įkurtą „Saulės“ knygyną (biblioteką), o 1935 m. Betygalos kunigas Stasys Tvarijonas ataskaitoje pateikia žinių apie Katalikų veikimo centro Betygalos skyriaus biblioteką (516 knygų), kuri, remiantis Jono Brigio knygoje „Raseinių dekanato istorija“ pateikta šio kunigo biografija, veikė ne vienus metus: „Čia (Betygaloje) 1933 m. savo lėšomis (maždaug už 250 Lt) nupirko 200 knygų ir, parapiją suskirstęs į 10 rajonų, juose įrengė „skrajojančias“ bibliotekėles. Bibliotekininkais tapo pradžios mokyklų mokiniai, kuriems kunigas kas mėnesį mokėjo po 1 Lt atlyginimo.“
Paskelbus nepriklausomą Lietuvos valstybę bibliotekų tinklas buvo pertvarkomas, steigiamos naujos bibliotekos. 1939 m. rugpjūčio mėn. kunigų Prano Janulaičio ir Jono Plankio rūpesčiu Betygaloje įkurta viešoji valstybinė biblioteka. Statistikos duomenimis, tais metais Lietuvoje buvo įsteigtos 35 bibliotekos. Viena svarbiausių steigimo sąlygų – aprūpinimas patalpomis, jų priežiūros ir saugumo užtikrinimas.
Pirmasis bibliotekininkas, pavasarininkas Steponas Jakšta dviejų galų špitolėje įkurtoje bibliotekoje beveik metus išdavinėjo knygas už 5 litų užstatą. Mokestis buvo patvirtintas švietimo ministro ir buvo imamas tik už į namus išduodamas knygas. Po pamaldų į špitolės salikę užsukę žmonės pasiimdavo dominantį leidinį iš keturdurės spintos. Duomenis Jakšta įrašydavo į specialią knygą. Knygynėlio (taip tuo metu vadinosi biblioteka) fonde buvo keli šimtai knygų, dauguma su įvairių bažnytinių organizacijų antspaudais. Tai dar kartą patvirtina faktą apie anksčiau Betygaloje veikusias bibliotekėles ir kunigų įtaką kuriant viešąją biblioteką.
Po metų užėjus sovietų valdžiai bibliotekos knygos ir kitas turtas buvo perduotas valsčiui, nemažai knygų atsidūrė paprastų betygališkių namuose. 1941 m. pradžioje Betygalos viešoji valstybinė biblioteka perduota kuriamam Raseinių apskrities Vykdomojo komiteto Liaudies švietimo skyriui. Tų pačių metų birželį į Komiją kartu su visa šeima buvo ištremta bibliotekos vedėja Aleksandra Ivanauskienė.
Užklupęs Antrasis pasaulinis karas nušlavė daugelį Raseinių krašte veikusių bibliotekų, liko tik kelios nepaliestos, viena jų – Betygaloje. Žinios apie įstaigos veiklą šiuo laikotarpiu taip pat labai šykščios. Amžininkai atsimena, kad nemažai bibliotekos knygų buvo sukrauta prieš dabartinius kultūros namus buvusiame name. Vokiečių okupacijos metais bibliotekos vedėju dirbęs A. Kaminskas po karo tapo partizanų būrio kovotoju. Nuo 1944 m. gruodžio 1 d. Betygalos bibliotekos vedėja paskiriama Elena Jokubauskaitė.
Po karo Betygalos biblioteka veikė dabartinių kultūros namų antrajame aukšte, dirbo mokytojas Sabaliauskas. 1947 m. bibliotekininko pareigas perėmusi Jadvyga Vaitkutė-Vitkauskienė persikėlė į buvusį valsčių (dab. bendruomenės namai). Nuo 1948 iki maždaug 1966 m. biblioteka dirbo buvusios altarijos pastate, kitame šio namo gale veikė saugumo (MGB) būstinė. Nuo 1950 m. bibliotekos vedėja tapo Marytė Palavinskienė, o J. Vitkauskienė dirbo bibliotekininke: nešė knygas į Požečių skaityklą, keitė jas, sudarinėjo planus ir garsiai skaitė laikraščius (tuo metu tai buvo privalomas masinis propagandinis renginys, vykstantis ne rečiau kaip tris kartus per savaitę).
1951 m. J. Vitkauskienė pradėjo dirbti klubo-skaityklos vedėja, palikdama M. Palavinskienę bibliotekoje vieną. Ją tais pačiais metais pakeitė E. Norvaišaitė. Nuo 1953 m. septynerius metus dirbo Danutė Mosiejūtė-Matulionienė. Vėliau bibliotekoje dirbo Irena Bačinskienė. 1966–1967 m. dabartiniuose bendruomenės namuose veikusioje bibliotekoje skaitytojus aptarnavo Irena Kalinienė. 1968 m. dirbo Aldona Liekytė-Morkuvienė, pirmoji darbuotoja, turėjusi bibliotekinį išsilavinimą. 1969 m. bibliotekininkėmis dirbo Regina Rudžianskaitė ir G. Vaštakaitė. Dažna darbuotojų kaita baigėsi kartu su Emilijos Štuikytės-Skudrienės atėjimu dirbti į biblioteką 1969 m. gruodžio mėnesį. Kartu baigėsi ir bibliotekos fondo kelionė po miestelio centre esančius pastatus. Biblioteka, apsukusi didelį ratą, ilgam sugrįžo į pradinę vietą.
Nuo 1969 m. rudens Betygalos biblioteka pradeda veikti naujai pastatytame apylinkės administraciniame pastate. Apie vietą, kurioje įsikūrė įstaiga, Emilija rašė: „Pirmoji oficiali biblioteka, pavadinta knygynėliu, kaip sykis buvo tame pačiame žemės plote, kur ir dabar esti. Tai miestelio centras.<...> Tikiuosi, supratote, kodėl taip brangi ši vieta. Tai iš čia sklinda knygų šviesa, ji tarytum šventa.“
Per beveik keturis dešimtmečius veikli, kūrybinga, puikiai įvaldžiusi literatūrinę plunksną moteris su nuoširdžiu atsidavimu sukūrė biblioteką – Betygalos miestelio kultūros židinį. Surinkta daug kraštotyrinės medžiagos, užrašyti seniausių Betygalos krašto gyventojų, buvusių bibliotekininkų prisiminimai.
E. Skudrienė palaikė glaudžius ryšius su žymiais kraštiečiais, aktyviai dalyvavo saviveikloje, kartu su kitomis įstaigomis organizavo miestelio kultūrinius renginius, dirbo ir muziejuje. Ilgametė bibliotekininkė rašė: „Visuomet maniau, kad bibliotekininkės (-o) darbas nėra vien darbas su knyga, ypač kaime. Jis turi būti jei ne priekyje visų kaimo įvykių, tai bent jau matomas. Manau, kad stengiausi tokia būti.“
Nepriklausomybės metai atnešė permainų ne tik į valstybės, bet ir į bibliotekos gyvenimą. Knygoms įsigyti neskirta pakankamai lėšų, skaitytojai iš bibliotekos išeidavo tuščiomis. Bibliotekininkė liūdna gaida konstatavo faktą, kad dažnai į biblioteką neužsuka nė vienas žmogus, jai pačiai tenka knygas nešti į namus. Tačiau E. Skudrienė nuoširdžiai tikėjo šviesia bibliotekos ateitimi: „Pasakiau savo fondui, kad tas šumas praeis. Žmonės ateis, nulenks galvas, ims knygas ir skaitys.“ 2008 m. pavasarį E. Skudrienė išėjo į užtarnautą poilsį, tačiau ir toliau buvo visų įvykių sūkuryje, išliko aktyvi bendruomenės narė, publikavo kraštotyrinius straipsnius rajono spaudoje, nuolat domėjosi bibliotekos gyvenimu. Išsamiau apie bibliotekos istoriją galėsite paskaityti šių metų „Rasupio“ numeryje.
Pradėjusios dirbti šio straipsnio autorės laukė nemažai iššūkių: kraustymasis į suremontuotas patalpas, bibliotekos informacinių išteklių vadybos studijos, perėjimas prie kompiuterizuotų paslaugų teikimo, fondo rekatalogavimas, elektroninis skaitytojų aptarnavimas ir pati svarbiausia užduotis – išlaikyti suformuotą kultūros židinio vaidmenį, jį tobulinti pasitelkiant skaitmenines technologijas, taikant naujus darbo metodus, telkiant įvairaus amžiaus skaitytojų ratą.
Bibliotekos veikla, iki 2008 m. pavasario pagrįsta daugiausia knygų išdavimu ir populiarinimu, pasikeitė iš esmės. Įdiegtos informacinės technologijos išplėtė teikiamų paslaugų spektrą, išauginusį ne tik skaitytojų, bet ir lankytojų skaičių. Aktyviai dalyvauta projektuose „Bibliotekos pažangai“, „Langas į ateitį“, „Prisijungusi Lietuva“ ir kt., vykdyti nuotoliniai mokymai. Už sėkmingą projekto „Bibliotekos pažangai“ įgyvendinimą, skaitmeninės atskirties mažinimą aktyviai mokant gyventojus 2011 m. pelnytas bibliotekininko e. mokytojo vardas. Gera materialinė bazė leido išplėsti renginių pasiūlą, paįvairinti formatą. Daug dėmesio skiriama vaikų skaitymo skatinimui, kūrybiškumo, bendruomeniškumo ugdymui, saviraiškai.
Bibliotekos patalpos nedidelės, todėl renginiai dažnai persikelia į netradicines vietas – skverą, piliakalnius, bendruomenės namus, Maironio pagrindinę mokyklą, Šv. Mikalojaus bažnyčią, kitas miestelio viešąsias erdves. Skaitytojai turėjo galimybę bibliotekos renginiuose susitikti su dideliu būriu žinomų aktorių, rašytojų, du kartus – 2021 ir 2023 m. – Betygaloje nutūpė tarptautinio poezijos festivalio „Poezijos pavasaris“ paukštė.
Džiugu, kad bibliotekos veikla nelieka nepastebėta. Tai liudija ir „2011 metų geriausio rajono bibliotekininko“ vardas (2012), Raseinių Marcelijaus Martinaičio viešosios bibliotekos skirtos „Bendruomeniškiausios bibliotekos“ (2022) ir „Metų skaitymo skatintojo“ (2023) nominacijos, didelis pluoštas rajono Savivaldybės, viešosios bibliotekos, įvairių kitų institucijų vadovų padėkų. 2023 m. Lietuvos savivaldybių viešųjų bibliotekų asociacija skyrė „Bendruomeniškiausios bibliotekos“ nominaciją už įvairiapusišką veiklą ir originalias iniciatyvas telkiant bendruomenę, bendradarbiavimą su kitomis joje veikiančiomis institucijomis ir organizacijomis, socialinės atskirties mažinimą. Naujausias veiklos įvertinimas – Lietuvos neformaliojo švietimo agentūros padėka už aktyvų dalyvavimą iniciatyvoje „Atverk duris vasarai“ ir padovanota įsimintina pažintinė kelionė į Vroclavą (Lenkija).
Vienas lauke – ne karys. Būtina pasidžiaugti glaudžiu bendradarbiavimu su Betygalos seniūnija, jos teritorijoje esančiomis bendruomenėmis, Maironio pagrindine mokykla, kultūros centru, muziejumi, Dubysos ir Tytuvėnų regioniniais parkais, Raseinių Marcelijaus Martinaičio viešosios bibliotekos filialais ir kraštiečių, gyvenančių didmiesčiuose, palaikymu, dovanojamomis knygomis ir, be abejonės, savo skaitytojais, noriai skaitančiais, dalyvaujančiais renginiuose, įvairiose akcijose, palaikančiais iniciatyvas, siūlančiais idėjas.
Jubiliejiniais metais bibliotekoje veikė skaitytojų kūrybos parodos „Talentai tarp mūsų“. Džiaugėmės Danielės Ragaliauskaitės ir Urtės Mieliauskaitės piešiniais, Irenos Jankauskienės ir Ritos Čiapienės simegrafijos technika sukurtais paveikslais, Laimos Serbienės nuotraukomis ir Steponkaimio vaikų dienos centro lankytojų darbeliais. Rugsėjį–spalį veikė betygališkio Giedriaus Juškos bibliotekai dovanotų archyvinių Betygalos nuotraukų paroda.
Prie savojo šimtmečio sparčiai artėjančiai Betygalos bibliotekai norisi palinkėti būti visų miestelio (ir ne tik) kultūrinių įvykių sūkuryje, likti matomai, atvirai, skleidžiančiai žinių šviesą. Nuoširdžiausius padėkos žodžius tariu kiekvienam, atveriančiam bibliotekos duris, savo buvimu, idėjomis, parama padedančiam kurti šiuolaikiškos įstaigos viziją.
Regina Musteikienė,
Betygalos filialo
vyriausioji bibliotekininkė