Aštuonračio muziejaus plėtra virto iškilia švente

Algirdas DAČKEVIČIUS
Raseinių rajono garbės pilietis Leonas Tamulevičius jau daugelį metų garsina Nemakščių kraštą ne tik unikaliu muziejumi, bet ir ypatinga meile istorijai bei paveldui. Jo įkurtas Aštuonračio muziejus nuolat plečiasi – simboliniai ratai nesustoja ir, rodos, vis rieda į priekį, skatindami atverti naujas erdves ir temas. Šįkart muziejus išsiplėtė dar viena ekspozicijų sale, o rekonstruotuose pastato kambariuose įkurtos ekspozicijos, skirtos bažnytinei Nemakščių istorijai ir dvasininkams atminti.

Naujos ekspozicijos – nauji pasakojimai
Praėjusį sekmadienį L. Tamulevičiaus šeimos ir jo mamos Marijonos sodybose vyko šventė, pažyminti šio plėtros etapo atidarymą. Renginys subūrė ne tik vietos gyventojus, bet ir svečius iš Vilniaus, Tauragės, Kelmės bei kitų rajonų. Šventė prasidėjo Nemakščių Švč. Trejybės bažnyčioje, kur Mišias aukojo parapijos klebonas Kazys Žutautas ir brolis kapucinas Vincentas Tamošauskas – už šio krašto šviesuolius, puoselėtojus ir dvasininkus.

Šventėje iškilmingai atidarytos naujos muziejaus patalpos. Simbolinę juostelę perkirpo pats muziejaus įkūrėjas kartu su Seimo nariu Matu Skamaraku, Raseinių rajono vicemeru Jonu Vazgiu, Tarybos nariais Dariumi Ulicku, Vida Ačiene ir kitais garbingais svečiais. Erdvėje pristatomos mūsų kraštui nusipelniusios asmenybės: poetas Algirdas Verba, dokumentinio kino kūrėjas Robertas Verba, dailininkas Albinas Bytautas, dailininkas ir vitražų kūrėjas Zenonas Liekys. Greta – šviesaus atminimo pedagogo, Raseinių garbės piliečio Antano Girčio ekspozicija. Būtent jis buvo Nemakščių krašto etnografinio muziejaus pradininkas. Dalis jo sukauptų vertybių dabar tapo Aštuonračio muziejaus dalimi.

Pastatą pašventino klebonas
K. Žutautas simboliškai įtvirtinant muziejaus dvasią. Svarbu paminėti ir vieną pagrindinių Aštuonračio muziejaus atsiradimo įkvėpėjų – Pšemislovą Neveravičių, gyvenusį netoliese esančiame Pužų kaime. Jis – pirmosios pasaulyje savaeigės aštuonratės važiuoklės išradėjas. Šio sumanaus bajoro brėžinių pagrindu L. Tamulevičius sukonstravo istorinį vežimą, dabar stovintį muziejaus kieme greta medžio skulptūros, skirtos legendinei Zitai Kelmickaitei. Prie jos šventėje įsiamžino Lietuvos radijo ir televizijos žurnalistas Edvardas Kubilius su studentais, vėliau negailėjęs nuoširdžių žodžių Leonui.
O modernus aštuonratis, antrasis Leono kūrinys, tą dieną vežiojo šventės svečius miestelio gatvėmis. Jis jau yra tapęs ne tik technikos įdomybe, bet ir keliaujančia muziejaus dalimi, reprezentuojančia Nemakščių kraštą įvairiose Lietuvos vietose.

Akmeninis rožinis ir… kregždžiukai peleninėje
Pasak daugelio lankytojų, sunku pamatyti muziejų, visiškai dedikuotą bažnytinei temai ir dvasininkams. Tačiau Leono pastangomis toks Aštuonračio muziejaus padalinys Nemakščiuose veikia ir plečiasi. Simboliškai verandos palubyje, buvusioje peleninėje, savo lizdą susisuko kregždės – gyvas patvirtinimas, kad šioje vietoje gera ir saugu. Lyg kregždė po plytą Leonas lipdė savo muziejų, kuris šiandien turi 25 temines ekspozicijas, apimančias, be jau minėtų, pedagogiką, miškininkystę, tremtį, fotografiją, siuvimo amatą, mediciną, ugniagesybą, Žemaičių plento statybą ir kt.

Įspūdinga ir senoji kalvė su autentiškais įrankiais, taip pat – gausybė motociklų, vaikų traukos tašku tapę senoviniai žaislai. Net rajono laikraščio „Naujas Rytas“ komplektai čia rado savo vietą – juos muziejui padovanojo Ačų šeima.
Vienas vertingiausių eksponatų – akmeninis rožinis, suvertas tremtinio rankomis iš šlifuotų akmenukų. Jis atsirado netikėtai, tvarkant A. Girčio muziejaus patalpas. „Vos neiškeliavo į šiukšlyną. Bet, kaip sakoma, – auksas ir pelenuose žiba“, – džiaugėsi radiniu Leonas. Pirmasis eksponatas, atvėręs kelią dvasinei tematikai, buvo prieš 15 metų gauta nuotrauka iš Andriaus Šalčio – joje užfiksuoti trys kunigai: Julijonas Danauskas, Juozapas Ruibys ir Petras Butkus, besiruošiantys kelionei į Vokietiją. Pastarasis vėliau Australijoje tapo prelatu ir paaukojo visas savo santaupas naujai Nemakščių bažnyčiai pastatyti.

Kraštiečių pasididžiavimas – istorijoje ir šiandien
Šventę papildė susitikimai su iškiliais kraštiečiais. Į ją atvyko buvęs garsus lengvaatletis Alvydas Grikšelis, plaukęs su „Ambersail“ komanda, tapytojas ir mitologijos tyrinėtojas Virginijus Kašinskas, A. Girčio dukra Dalia su auklėtiniu Sauliumi Būdvyčiu, kuris pagrojo savo mokytojos tėvo sumeistrautais tabalais. Juos itin šiltai įvertino buvęs „Dubysos“ ansamblio vadovas Gintautas Grigalis. Taip pat prisimintas ir dabartinis lengvaatletis Simas Bertašius – olimpinė viltis iš Nemakščių, kurio pasiekimai tarptautinėse varžybose jau tapo istoriniu įvykiu Lietuvos sporte. Įspūdžiais iš Ukrainos fronto pasidalino Valdas Kučinskas.

L. Tamulevičius kiekvienam rado šiltą žodį. Kęstučio Bruzgelevičiaus knygą „Pelnantys duoną“, skirtą sunkvežimių ir autobusų istorijai, gavo daugelis svečių. O Žirklių muziejaus įkūrėjas Kęstutis Mielinis, miškininkas iš Kelmės rajono, džiaugėsi padovanotomis tremtinio žirklėmis.

Popietės nuotaiką pakylėjo atlikėjai Barbora Šaltytė, Andrius, Giedrius, Justas, Edgaras ir „Nemakščių vyrai“, vadovaujami Juozo Juščiaus. Kaip įprasta, šventė neapsiėjo be tradicinės kareiviškos košės iš „Le kavos“ kavinės ir legendinės Leono mamos Marijonos giros.
L. Tamulevičius dėkojo visiems, ypač Raseinių rajono savivaldybės administracijai, Kultūros skyriui ir kt. Jis gėlių puokštes įteikė savo žmonai Aldonai, vaikams Indrei ir Mindaugui bei, žinoma, savo mamai Marijonai. Jų meilė, pagalba ir atsidavimas – lyg tie nematomi aštuonračio ratai, kurie nepaliauja riedėję.