Atakuoja elektroniniai teroristai

Nijolė PETROŠIŪTĖ [1]

Norgėlų kaimo gyventoja G. S.  į „Alio, Raseinius“ užsuko nešina ką tik gautu elektroniniu laišku, kurį siuntėjas reikalauja tuoj pat išsiųsti kuo platesniam pažįstamųjų ratui. Moteris guodėsi, jog panašaus turinio laiškų ji gaunanti nuolat ir nebežinanti, kaip nuo jų apsiginti. Tokius siuntėjus ji pavadino elektroniniais teroristais. Moteris norėtų daugiau sužinoti, kas tie siuntėjai, ko jie tokiais laiškais siekia ir kaip nuo jų gintis?

Priešmirtinis eilėraštis

Norgėliškę iš kantrybės šįsyk išvedė laiškas su eilėraščiu, kurį neva parašė vėžiu serganti paauglė ir kuri labai norėtų žinoti, kiek žmonių jos eilėraštį gavo, jai labai svarbu, kad tą eilėraštį perskaitytų kuo daugiau žmonių ir t. t. Laiško siuntėjas tikina, jog „perduotus elektroninius laiškus registruoja, kad būtų galima suskaičiuoti (nors neaišku, kuriems galams), ir graudena, jog tai yra nepaprastos mergaitės, kuri greitai paliks šį pasaulį, prašymas, nes jai liko gyventi tik šeši mėnesiai.“ O toliau – dar liūdniau, nes „mergaitė niekada nešoks išleistuvių baliuje, niekada nebaigs mokyklos, neištekės ir neturės vaikų. Išsiųsdami šį laišką kuo daugiau žmonių, jūs suteiksite mažą viltį jai ir jos šeimai, nes už kiekvieną naujam adresatui išsiųstą laišką „Amerikos Vėžio draugija“ skirs 3 centus jos gydymo programai“. Primenama, jog „vienas jaunuolis išsiuntė šį laišką 500 žmonių“, o tai reiškia, jog kiekvienas mūsų gali ir privalo „išsiųsti tokius laiškus 5-6 adresatams“.

Pagijo?

Ir ką pasakyti tokio laiško gavėjai? Paguosti, jog toji mergaitė pasveiko? Mat tokio pat turinio laišką, su tuo pačiu eilėraščiu „Lėtas šokis“ esu gavusi prieš kokius 4-5 metus. Vadinasi, mergaitė, kuriai gyventi bebuvo likęs vos pusmetis, jau daug pusmečių nugyveno. Duokdie jai sveikatos ir toliau. Žinoma, jei tokia ji iš viso egzistuoja, o jei ne, tegul pasveiksta visi sergantieji.
Prieš kurį laiką šalies gyventojų elektronines pašto dėžutes buvo užkimšusi lavina laiškų, kurie iškart kaltino kiekvieną beširdiškumu, jei tik jis neplatins to laiško: „Jei tu niekam to laiško neišsiųsi, vadinasi, tu neturi širdies.“ Ir pridėta žiauriai nudegintos mergaitės nuotrauka. Bet įdomu tai, jog laiško siuntėjai neprašė pinigų gydymui, nenurodė jokios sąskaitos, o tik reikalavo kuo plačiau visiems rodyti sužalotą mergaitės veidą. Kodėl? Deja, neseniai toks laiškas vėl skriejo.Tik šįkart jau žadėta, jog už kiekvieną persiųstą laiško kopiją mergaitė gaus pinigų. Trumpiau sakant, reikia mergaitei padėti. Gan dažnai savo pašto dėžutėse randame laiškų, perspėjančių apie gresiančius pavojus, patarimų, kaip apsisaugoti nuo galimų ligų, tačiau ir tokie laiškai visuomet baigiasi primygtinu reikalavimu laišką persiųsti kuo platesniam žmonių ratui.

Pamatysi, kas tau bus…

Tikriausiai dažnas mūsų skaitytojas yra gavęs laiškų, kurie tarsi nieko nereiškia, bet juos kažkodėl vis tiek būtina persiųsti. Jei tai padarysi, artimiausiu metu aplankys didelė sėkmė. Pateikiami „įrodymai“, pasakojimai apie neįtikėtinai praturtėjusius asmenis ir primenama, jog laimės dydis priklausys nuo išplatintų laiškų kiekio. Tačiau vargas būsiąs tam, kuris į tą laišką nekreips dėmesio ir jo niekam neišsiųs. Vėlgi pateikiami „įrodymai“, pasakojamos tokių nukentėjusiųjų istorijos. Vieno jų namai supleškėję, kitas susižalojęs avarijoje, o trečiojo netgi vaikas miręs. Bausmės gali netgi susilaukti už tai, jei savo artimųjų ratui nepersiųsi gražių minčių, paveikslėlių. Norėtųsi manyti, jog mažai kas tokiomis nesąmonėmis ir jas lydinčiais gąsdinimais tiki, bet iš pašto dėžutes ata-kuojančių laiškų galima spėti, jog daugelis tai daro dėl šventos ramybės, atseit, geriau Likimo netampyti it katino už ūsų, ir paspaudžia keletą kompiuterio klavišų.

Šventieji „lenciūgėliai“

Vyresniosios kartos žmonės dar nepamiršo keliavusių šventųjų „lenciūgėlių“, kai siuntėjai reikalaudavo dešimtimis kartų perrašyti maldas, litanijas ir jas siųsti. Tai
dažniausiai būdavo „apsireiškimų“ atgarsiai. Atseit, apsireiškęs kokiai nors bobulei ar vaikeliui šventasis (dažniausiai – pati Panelė Marija) su nurodymais, ką ir kam išsiųsti, kategoriškai prisakydama to „lenciūgėlio“ nenutraukti. Tuose laiškuose taip pat būdavo pasakojimos gražios istorijos apie tuos, kurie įvykdė laiško nurodymus ir išsiuntinėjo laiškus, bei „primenamos“ baisios nelaimės, ištiksiančios tuos, kurie tokias rašliavas ignoravo. Kiekvienas laiškininkas dar prisimena, kaip išsipūsdavo krepšys, kai kas nors sumanydavo pradėti naują „lenciūgėlį“. Keikdavo žmonės tokius siuntinėtojus, bet vis tiek vykdydavo jų valią… dėl šventos ramybės.

Dalinasi palikimu

Vienas šiluviškis neseniai prisipa-žino vos nesusigundęs kažkokiam Zimbabvės gyventojui padėti sutvarkyti palikimą. Išeivio iš Lietuvos palikuonis paveldėjo didžiulius turtus, tačiau dėl įvairiausių suvaržymų negali jų įteisinti, todėl jis ieško žmogaus Lietuvoje, kuris tai padėtų padaryti, o už tai atsilygintų net… pusės milijono litų suma. Tam reikėjo tik atidaryti banko sąskaitą, žinoma, ne tuščią, ir pasakyti visus banko duomenis, kad būtų galima pervesti pinigus. „Jei ne sūnus dvyliktokas, tai gal būčiau ir susigundęs, nes labai jau viliojančiai atrodė. Bet sūnus pasišaipė, kad nenusipiginčiau, nes kiti net pusę paveldimos sumos „gauna“, – prisipažino žmogelis.
Daugelio mūsų elektroninius paštus praeitą ir užpraeitą savaitę atakavo pranešimai apie laimėjimus. Ir aš laimėjau milijoną (nors jokiame žaidime nedalyvavau), mane
kažkas atrinko. Dabar reikia tik specialios sąskaitos pinigams pervesti…
Į mūsų pašto dėžutes keliauja elektroniniai laiškai apie neva šiuo metu atnaujinamas VDNET elektroninio pašto sąskaitas ir prašoma patvirtinti savo tapatybę, parašant prisijungimo vardą, slaptažodį bei gimimo datą. Laiške įspėjama, kad asmenų, nepateikusių informacijos per 7 dienas, el. pašto dėžutės bus ištrintos. Tokie klaidinantys laiškai siunčiami iš adresato „Vdnet Eletroninio Sistema“ ir pavadinti „Vdnet Webmail sąskaitos naujinimas“. Grasinama nutraukti vieną ar kitą paslaugą, jei laiško gavėjas neatsiųs savo konfidencialių duomenų. Nereikia būti išminčiumi suprasti, kad išgavę konfidencialius prisijungimo duomenis, sukčiai svetimu vardu gali atlikti įvairias operacijas internete – pavyzdžiui, sudaryti pirkimo sutartis.

Grandininiai laiškai

Kompiuterių specialistas Algis Venskūnas  sako, jog grandininiai laiškai, kuriais teprašoma persiųsti laišką kuo gausesniam adresatų būriui, yra viso labo tik viena pašto šiukšlių rūšių, artima kompiuterių virusams. Tokie laiškai kartu su virusais  ir elektroniniu šlamštu apkrauna  elektroninio pašto dėžutes, dėl to gali trikti kompiuterių tinklo darbas. „Grandininiai laiškai dauginasi geometrine progresija kaip ir kompiuterių virusai, tik jų dauginimąsi užtikrina ne kompiuterinė programa, o psichologiniai dalykai, kai laiško gavėjas, net ir suprasdamas, jog tai yra nesąmonė, vykdo laiško nurodymus dėl šventos ramybės. Kartais žmogus persiunčia laišką slapta vildamasis, jog kažkam padarė gero. O kitas gal ir galimu atlygiu susigundo. Tačiau kad ir kokie motyvai beskatintų persiuntinėti laiškus, to daryti nereikėtų. Ir pinigų už persiųstų laiškų kopijas tikėtis būtų naivu, nes to padaryti net techniškai yra neįmanoma, nebent su laišku būtų atsiųstas kompiuterių virusas, kuris susisiektų su centrini serveriu ir perduotų jam tam tikrą informaciją, tačiau tokius laiškus net atidarinėti yra pavojinga, jau nekalbant apie jų platinimą.“ Pašnekovo nuomone, tokie laiškai, kuriais tik teprašoma platinti, plinta dėl žmonių neišprusimo arba dėl piktų kėslų, kai siuntėjai siekia „užlaužti“ serverius. Paskaičiuokime: aš išsiunčiau 10 laiško kopijų, tie gavusieji – dar po 10… Ir į dienos pabaigą jau klajoja dešimtys, šimtai tūkstančių nereikalingo šlamšto. Taip prasideda nebevaldoma grandininė reakcija.Tai ką daryti, jei tavo pašto dėžutę atakuoja tokie laiškai? O ką jūs darote su šiukšlėmis? Jūsų pašto dėžutė taip pat turi šiukšliadėžę. Ten ir siųskite viską, kas nepageidaujama.