Albinas STAKAUSKAS
[1]
Gruodžio 9 dieną Raseiniuose duris atvėrė naujutėlaičiame pastate įsikūręs Socialinių paslaugų centras. Tą pačią dieną iš ryto Savivaldybėje vyko susitikimas–diskusija „Socialinės politikos sistemos aktualijos ir perspektyvos“, kurios metu buvo pristatytas pilotinis projektas. Jo esmė: Socialinės apsaugos ir darbo ministerija įstatymo nustatyta tvarka socialinių pašalpų mokėjimo gyventojams funkciją perduos penkioms savivaldybėms (vadinamosioms – pilotinėms), tarp jų – ir Raseinių. Centro atidarymo iškilmėse ir diskusijoje dalyvavo Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos viceministras Dalius Bitaitis, kiti ministerijos specialistai, taip pat Radviliškio, Akmenės, Šilalės ir Panevėžio rajonų merai bei šių savivaldybių administracijų atsakingi darbuotojai.
Savivaldybės spręs paramos skirstymo klausimus
Susitikime, kuris vyko naujai įrengtoje Savivaldybės didžiojoje salėje, be minėtų svečių dalyvavo ir mūsų rajono socialiniai darbuotojai. Diskusiją pradėjo Savivaldybės meras Remigijus Ačas. „Mums ši problema yra labai aktuali, nes, pavyzdžiui, 2009 metais suskaičiavome 1941 pašalpos gavėją. Jiems buvo išmokėta 4,4 mln. litų. Tuo tarpu šiandien yra 3573 pašalpos gavėjai, kuriems per dešimt šių metų mėnesių išmokėta beveik 8,5 mln. litų. Šis procesas visoje Lietuvoje intensyviai vystosi negatyvia linkme. Ne paslaptis, kad dauguma pašalpų gavėjų jau nebenori dirbti – geriau gyventi iš išmokų ir gauti kitas pajamas, nei ieškotis darbo. Matome, kad nemaža dalis gyventojų gauna pajamas, pavyzdžiui, iš automobilių pardavimo ir remonto verslo ir nerodo šių pajamų. Jie gyvena pakankamai prabangiai, bet atvyksta pasiimti išmokų. Mūsų rajone bedarbystė pusę procento didesnė už šalies vidurkį. Tačiau kai kalbi su įmonių vadovais, o jie skundžiasi, kad neįmanoma susirasti darbuotojų, tuomet pradedi mąstyti: ar valstybė eina teisinga linkme, ar pas mus viskas yra gerai?“ – sakė R. Ačas.
Viceministras Dalius Bitaitis susirinkusiems perdavė linkėjimus nuo socialinės apsaugos ir darbo ministro Donato Jankausko ir padėkojo merams už politinį ryžtą, kad jie sutiko dalyvauti šiame projekte. „Jaučiame, kokioje įtampoje gyvena mūsų valstybė. Jaučiame,
kokia įtampa tvyro euro zonoje ir Europoje. Valstybė turi skolintis. Visą laiką kalbame apie biudžeto išlaidų mažinimą. Štai ir dabar turime susimažinti 4 procentais. Tačiau žiūrime į tai lanksčiai. Ministerija, paprastai tariant, „nepjovė“ visiems iš eilės. Žiūrėjome kiekvieną eilutę atskirai. Kadangi mažėja vaikų skaičius, buvo galima sutaupyti, todėl turiu dar vieną gerą žinią – socialiniams darbuotojams kitais metais mes galėsime padidinti atlyginimus iki 10 procentų. Ne visos savivaldybės ryžosi šiam pilotiniam projektui, nes, matyt, finansinė situacija optimizmą sumažino“, – aiškino viceministras. D. Bitaitis papasakojo apie ministerijos įgyvendinamus ir planuojamus įgyvendinti projektus. Pasak valdininko, pilotinį projektą įgyvendinančioms savivaldybėms bus skiriamas ypatingas dėmesys.
Pasibaigus politikų įžanginėms kalboms, būsimojo pilotinio projekto koncepciją, jo tikslus išdėstė ministerijos Piniginės paramos skyriaus vedėja Svetlana Kulpina. Pirmiausia ji pasidžiaugė, kad gruodžio 1 d. Seimas priėmė Vyriausy-
bės pateiktą Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymą. Įstatymu siūloma tobulinti paramos teikimo sistemą, kad ji taptų skaidresnė, tikslingesnė, o parama atitektų tiems, kuriems ji labiausiai reikalinga. Nes iki pakeitimų galiojanti teisinė sistema sudarydavo sąlygas paramą gauti ir tiems, kurie neturėtų jos gauti. Nuo kitų metų piniginė socialinė parama nepasiturintiems gyventojams bus teikiama, įgyvendinant du modelius: kaip valstybinė (valstybės perduota savivaldybėms) ir kaip savarankiška savivaldybių funkcija (mūsų rajono variantas, kadangi taryba priėmė sprendimą dalyvauti bandomajame projekte). Pagal įstatymą pilotinė savivaldybė paramos teikimą įgyvendins vadovaudamasi tarybos patvirtintu tvarkos aprašu. Pasak S. Kulpinos, tokie bandomieji projektai, pertvarkant minėtą sistemą, yra labai svarbūs, nes didesnė atsakomybė ir daugiau galių būtų suteikta savivaldybėms. Į paramos teikimo procesą taip pat būtų įtrauktos vietos bendruomenės, nevyriausybinės organizacijos, seniūnai, seniūnaičiai. Būtent jie geriausiai žino savo teritorijoje gyvenančių šeimų gyvenimo sąlygas, materialinę situaciją ir kam labiausiai tokia parama reikalinga. Projektas su savivaldybėmis bus vykdomas trejus metus, t.y. 2012–2014 metais. Įvertinus pilotinių savivaldybių patirtį, bus apsispręsta
dėl vieningo paramos teikimo modelio visose savivaldybėse.
Bendruomenių reikalų skyriaus vedėjas Arūnas Kučikas susitikimo dalyviams išdėstė ministerijos rengiamos vietos bendruomenių savivaldos programos pagrindinius principus. Pasak A. Kučiko, ši programa skatintų vietos bendruomenių savivaldą ir savarankiškumą, sudarytų joms sąlygas spręsti aktualius klausimus ir tenkinti viešuosius poreikius, kurtų joms palankią įstatyminę aplinką.
Dėl naujojo projekto įgyvendinimo išreikštas ir nerimas
Pilotinėms savivaldybėms suteikiamas savarankiškumas užkrauna nemažai atsakomybės ir rūpesčių. Savivaldybės, kurios atsisakė dalyvauti pilotiniame projekte, paprastai baiminosi, kad su kiekvienu mėnesiu daugėjant socialinės paramos prašančių žmonių, gali kilti
grėsmė, kad jos pristigs pašalpoms skirtų lėšų. Tuomet tik turtingiau ir be skolų gyvenančios savivaldybės išvengs žmonių nepasitenkinimo.
„Laukia sudėtingas kelias ir nauji sudėtingų sprendimų būdai. Norėtųsi, kad mes nebūtume pavieniai ir neišradinėtume vienokių ar kitokių būdų skirtingais keliais, kad koordinacija su mūsų pateiktais pasiūlymais ir apibendrinimais būtų pati teisingiausia. Tikiuosi, tai lems šio įstatymo įgyvendinimo sėkmę“, – sakė Radviliškio rajono savivaldybės meras Antanas Čepononis. Nerimą išreiškė ir Akmenės meras Vitalijus Mitrofanovas: „Vieni asmenys užsiregistravę tik tam, kad gautų pašalpas. Pavyzdžiui, gyvena Mažeikiuose, tačiau deklaravę gyvenamąją vietą pas mus ir pašalpą taip pat gauna pas mus. Kiti užsiregistravę darbo biržoje Vilniuje, bet pašalpą pasiima mūsų rajone ir panašiai. Sunku susekti, sukontroliuoti, ar tam asmeniui buvo siūlomi viešieji darbai ar kitas darbas. Šiuo metu mes tarsi kokie kolumbai plaukiame į Ameriką, tik nežinia, ar ją pasieksime. Žinoma, tikimės gerovės. Visiškai pritariu Radviliškio merui dėl bendros koordinacijos. Kita vertus, artėjant Seimo rinkimams, taip pat kažkas gali žaisti šiais klausimais politinius žaidimus – kad kažkas kažkam neišmokėjo ir panašiai. Neabejoju, kad bus ir teisminių ginčų. Todėl turi būti aiškiai pateikiama informacija, dėl ko pas mus tvarka kitokia nei kitose savivaldybėse“.
Ministerijos atstovė Svetlana Kulpina ramino merus teigdama, kad bendra tvarka yra pakankamai aiškiai numatyta naujajame įstatyme. „Tam ir yra laisvė rinktis, kadangi jūsų rajonai yra pakankamai skirtingi. Vienuose, pavyzdžiui, daugiau žmonių išvyksta į užsienį dirbti. Todėl jūs galbūt įžvelgsite kokį nors aspektą, kad būsimoje tvarkoje numatytumėte pareigą sau ir pareigą gavėjui. Daugiau nei įstatyme galite parašyti tik jūs, nes tik jūs žinote savo specifiką“, – tikino S. Kulpina.
Naujasis pastatas – modernus ir funkcionalus
Pasibaigus susitikimui Savivaldybėje, socialinių reikalų specialistai pasiliko diskutuoti aktualiais klausimais, o svečiai atvyko į naująjį Socialinių paslaugų centrą – čia įvyko jo atidarymo ceremonija. Tradicinę juostelę perkirpo, sveikinimus ir palinkėjimus išsakė viceministras Dalius Bitaitis ir mera Remigijus Ačas. Žodį tarė Savivaldybės administracijos direktorė Aurelija Ložytė. Patalpas pašventino monsinjoras Vytautas Kadys.
Laikinai einantis direktoriaus pareigas Arvydas Spurga svečiams parodė patalpas, paaiškino jų paskirtį. Jos erdvios ir šviesios, aprūpintos naujausia organizacine technika (yra atskira kompiuterių klasė), puikiai įrengtos tiek darbuotojams, tiek lankytojams. Net 25 kaimo socialinės rizikos šeimų vaikai galės lankyti Vaikų dienos užimtumo centrą. Jie čia lavins socialinius įgūdžius – išmoks naudotis buitine technika, ruoš pamokas, užsiims kita turininga veikla.
Po oficialios atidarymo dalies gausus svečių būrys ir pastato šeimininkai sugužėjo į salę. Čia tęsėsi Socialinių paslaugų centro atidarymo iškilmės. Poezijos posmus skaitė popietės vedėjai Aldona Radčenko ir Edgaras Juška, jausmingą dainą gitara atliko Andriejus Radčenko. Svečiams buvo įteikti simboliniai advento vainikai su žvakelėmis. Direktorių Arvydą Spurgą su įkurtuvėmis sveikino rajono įmonių, įstaigų, organizacijų vadovai, seniūnai ir kiti svečiai. Atsidėkodamas Socialinių paslaugų centro vadovas sakė: „Noriu pasidžiaugti kartu su jumis. Turime gražias patalpas, turime visas galimybes dirbti ir padėti žmonėms. Dirbsime su kaimo vaikais, nes jiems pagalbos labiausiai reikia. Dar kartą noriu nuoširdžiai visiems padėkoti, ypač rajono valdžiai, nes be jų pagalbos mes šito pastatonebūtume turėję. Ačiū merui, ačiū tarybos nariams, visiems, kurie mus suprato ir palaikė. Esu labai dėkingas generaliniam rangovui – UAB „Pireka“ ir subrangovui – UAB „Bilderis“.