Atminties kelias ir Holokausto fragmentai Raseiniuose

[1]Laikas b?ga, skuba, neša metus, ta?iau yra atmintis, kuri liudija krašto istorijos ?vykius, šviežias, ypatingas žaizdas. Lygiai prieš 80 met? Raseiniuose prasid?jo ?ia gyvenusi? žyd? tautyb?s gyventoj? tragedija, vadinama Holokaustu.
Holokaustas Lietuvos provincijoje 1941 m.
Tokiu pavadinimu Tarptautin?s komisijos naci? ir sovietinio okupacini? režim? nusikaltimams Lietuvoje ?vertinti užsakymu parengtas leidinys pristatytas Raseini? Marcelijaus Martinai?io viešojoje bibliotekoje. Knygos autorius Lietuvos gyventoj? genocido ir rezistencijos centro generalinis direktorius, istorikas dr. Ar?nas Bubnys susirinkusiai auditorijai fokusuodamas ? Raseini? krašt? tarsi sklaido 1941 m. antro pusme?io ?vyki? puslapius, 20 met? trukm?s darbe rekonstruodamas žyd? bendruomeni? sunaikinimo proces?.
1941 m. pradžioje Raseini? apskrityje gyveno apie 5 094 žyd? tautyb?s Lietuvos pilie?iai, jie sudar? 3,87 proc. gyventoj?, pa?iame mieste prieš naci? okupacij? gyveno ir dirbo apie 2 000 min?tos tautyb?s žmoni?. Antr? soviet?-naci? karo dien? Raseiniai buvo užimti vokie?i? kariuomen?s, o apie liepos vidur? pagal naci? rasin? politik? žyd? tautyb?s žmon?s suvaryti ? dvi uždaras saugomas teritorijas, getus, ?rengtus buvusiuose vienuolyno ?kiniuose pastatuose ir keliuose Nemakš?i? gatv?s [2]namuose, dalis kal?jime. Liepos 29 d. iš ?ia paimta dalis žmoni?, jie nuvaryti Jurbarko kryptimi ? Žievelišk?s kaime esant? žvyro karjer? ir sušaudyti.
Savait? po savait?s iki 1941 m. rugs?jo 6 d. keliose vietose d?l rasini?, politini?, kolonijini? bei kit? motyv? naci? ir j? vietini? pagalbinink? buvo sunaikinti Raseini? krašto žydai vyrai, moterys, vaikai. Iš j? išsigelb?jo tik vienetai. Miestas, kažkada vadintas Žemaitijos Jeruzale, ištušt?jo, iš žudyni? viet?, pasak to meto liudinink?, at?jo kraujo kvapas.
Mes mename…
Š?met minime 80-?sias metines nuo Holokausto pradžios Lietuvoje, kai 1941 m. birželio 24 d. Gargžduose vokie?i? gestapo, SD ir policijos pareig?nai sušaud? 200 vyr?, kuri? dauguma buvo žyd? tautyb?s, ir vien? moter?, ištek?jusi? už rus? komisaro. Atminties kelio eisenos, be min?t? Gargžd?, kuriose užduotas tam tikras tonas, jau ?vyko Kaune, Jurbarke, Kalvarijoje, Papil?je, Radviškyje, Šiauliuose, Tytuv?nuose, Plung?je, Mažeikiuose. Jos eina per Lietuv? pagal ano meto tragišk? ?vyki? kalendori? ir primena tai, kas ?vyko, – š?kart Raseiniuose.
Atminties kelio organizatorius – Tarptautin? komisija naci? ir sovietinio okupacini? režim? nusikaltimams Lietuvoje ?vertinti kartu su partneriais Raseini? rajono savivaldybe, Vš? „Atrask Raseinius“, Kalnuj? seni?nija, Krašto istorijos muziejumi, Marcelijaus Martinai?io vieš?ja biblio­teka, Kult?ros centru, informaciniais r?m?jais ,,Alio, Raseiniai“, „Raseini? naujienos“, manoraseiniai.lt pakviet? ? Atminties keli? prisiminti ir pagerbti nužudytas aukas.
Kelio pradžioje mus pasitiko Vš? Raseini? ne?gali?j? užimtumo ir paslaug? centro darbuotojai, j? aukl?tiniai su simboliniais akmen?liais rankose prisimenant žyd? tradicij? ir auk? vardus, ?ia skamb?jo Jurbarko krašto daininink?s Linos Pinkevi?i?t?s hebraj? kalba atliekamas k?rinys. Eisenoje, prasid?jusioje iš buvusios Raseini? geto vietos, 5 km p?s?iomis, keliu, kuriuo buvo varomi žmon?s ? mirt?, eina suaugusieji, jaunieji šauliai, paaugliai moksleiviai, mam? pan?š?jami ir autobusu pav?ž?jami vaikai. Pakely jungiasi žmon?s, žodis po žodžio ?sikalbame su prie greitkelio prigludusi?, jav? lauk? supam? Kalnuj? seni?nijos seni?ne Regina ?epurnoviene. Dabar ?ia kvepia duona, vietiniai ?kininkai modernia technika doroja derli?, o prieš 80 met? aplinkini? kaim? [3]gyventojai buvo pavaryti ? žvyro karjer? kasti duobi?, pasakant, kad ?ia bus sud?ti nesprog? pab?kl? sviediniai. Pamat? atvarom? žmoni? kolon? vietiniai paman?, kad bus talkinink?, ta?iau netrukus ?ia prasid?jo žudyn?s.
Žieveliški? masin?je kapaviet?je
Nuo kalvos, šalimais Palendri? piliakalnio, atsiv?r?s apylink?s, o tolumoje – miesto vaizdas tada ?ia atvarytiems žmon?ms buvo paskutinis. Paminklin? holokausto auk? lenta žymi, kad ?ia, piliakalnio pap?d?je, buvusiame karjere, sušaudyti 1 677 žmon?s. Kult?ros centro rengini? organizatorius Edgaras Juška pakviet? pagerbti nužudytuosius tylos minute.
Šios tragedijos istorijos fragmentus ir tai, kad pasitelkus švietimo, kult?ros ?staigas, vietinius gyventojus pavyko sužinoti apie 700 šioje vietoje esan?i? auk? vardus, primena Raseini? krašto istorijos muziejinink? Lina Kantautien?. Prie monumento kalba Raseini? rajono savivaldyb?s meras Andrius Bautronis, Lietuvos gyventoj? genocido ir rezistencijos tyrimo centro generalinis direktorius dr. A. Bubnys. Tarptautin?s komisijos naci? ir sovietinio okupacini? režim? nusikaltimams Lietuvoje ?vertinti vykdan?iojo direktoriaus pavaduotoja švietimo programoms Ingrida Vilkien? d?kojo ?jusiems atminties keliu, kuris prasid?jo Gargžduose ir eina miestelis po miestelio pagal to meto ?vyki? chronologij?. Turime prisiminti, kad tose vietose buvo žudomi ir žuvo ne kareiviai su ginklu rankose, o civiliai žmon?s ir tuo prisiminimu mes kuriame istorij?, sak? I. Vilkien?.
Atminties tiltas – tarp Lietuvos ir Izraelio
„Sunki man ši diena ir kelias, – sak? Lilija Lazarsk?, kurios t?velis Abramas Lazarskis sugeb?jo vedamas ? ši? viet? sušaudymui pab?gti. – Eidama šiuo keliu galvojau, k? jaut? mano artimieji, senelis Chaimas, d?d? Benjaminas, dvi tetos L?ja ir Basia su mažais vaikais ir savo vyrais… ?jo ištisos šeimos, tarp j? ir mano t?velis, 28 met? vaikinas. K? jau?ia žmogus eidamas ? mirt?, k? jaut? mano t?velis eidamas tuo keliu ir gird?damas artim?j? kraup? klyksm?, š?vi? pykš?jim?, kuris buvo gird?ti už 3 km? Jis ryžosi b?gti, nes kito pasirinkimo nebuvo, tik mirtis… B?damas jaunas ir stiprus išsigelb?jo nuo šios baisios akimirkos, b?gdamas per miškus su žaizdomis dešin?je kr?tin?s pus?je. V?liau iki karo pabaigos slapst?si miškuose ir tai buvo sunkios nežinios dienos su jo meile gyvenimui ir žmogaus likimu, kuris visada keliauja inkognito.
Treji metai miškuose nepra?jo be ger? žmoni? pagalbos Betygalos vals?iuje, Savick? šeimos, kurie rizikavo savo gyvybe ir dabar vadinami Pasaulio taut? teisuoliais. Nesvarbu, kad t?velio širdyje liko sunkios nuoskaudos, jis buvo labai jautrus, geras mums visiems. Kai t?velis iš?jo iš gyvenimo, paliko mylimus Raseinius, tada ir aš palikau Lietuv?. Dabar esu pasaulio piliet?, gyvenu Izraelyje, bet Lietuva – mano gimtin?, mano namai. Kiekvienais metais sugr?žtu ? š? rojaus kampel?, kur veda ilgesys ir prisiminimai apie tuos, kurie ilsisi gimtojoje žem?je, mano t?velio pavyzdys, kaip galima džiaugtis kiekviena pra?jusios dienos akimirka. Laikas gydo žaizdas, b?gi tolyn nuo sunki? min?i?, pasinerdamas ? kitus gyvenimo r?pes?ius“, – baigia L. Lazarsk?, d?kodama dalies Izraelio bendruomen?s vardu už atminties saugojim? ?ia susirinkusiems.
Vietos ?amžinimas
Prieš kelet? met? Vš? „Atrask Raseinius“ direktoriui, praeit? Lietuvos met? mokytojo nominantui Arnui Zmitrai ir muziejininkei L. Kantautienei kilo id?ja šalia kuklaus klasikinio monumento labiau ?prasminti didžiausi? pagal auk? skai?i? masin? tragedijos viet? Žievelišk?je, ta?iau tam buvo reikalingi k?rybiniai, finansiniai resursai. Kaip žinia, sumanymai turi savyb? atrasti pasek?j?, žmoni?, kurie geba kurti poky?ius, tad šioje situacijoje iškilo kilnios, neatlygintinos misijos id?ja Raseini? „Rotary“ klube. Kaip pamin?jime sak? šios organizacijos atstov? Daiva Lapkausk?, rekonstruojant sen?j? turgaus aikšt? paimta dalis akmen?, juose ?mintos simbolin?s praeitame amžiuje ten vaikš?iojusi? raseiniški? žyd? p?dos ir ž?ties vietoje sumontuota simbolin? Dovydo žvaigžd?. ?ia sudedame atneštus akmen?lius su auk? vardais.
Kompleksinis renginys Raseiniuose, prisid?jimas prie tragedijos ?amžinimo, sujung?s ?vairias institucijas ir asmenis, atspindi, kad krašto visuomen? susijusi su galimybi? ir vertybi? prisi?mimu, turi lyderius, id?jas, paskui kurias eina žmon?s, o Atminties kelias gali b?ti pilna išgyvenim? dvasios kelion?…

Ar?nas Mikalauskas,
Klaip?dos r. Veivirž?n?
Jurgio Šaulio gimnazijos istorijos
ir pilietiškumo mokytojas