[1]2021 metais minime 80-?sias Holokausto pradžios Lietuvoje metines. Lietuvoje, skirtingai nuo didžiosios Europos dalies, Holokausto auk? žudyni? vietos buvo netoli j? gyvenamosios vietos. Praktiškai per kelet? 1941 met? vasaros ir rudens m?nesi? visiškai sunaikintos gausios miest? ir miesteli? žyd? bendruomen?s. Ariogaloje tai ?vyko rugs?jo 1 dien?. Ši? rugs?jo 2-?j? Ariogaloje vyks renginys „Atminties kelias“.
Kokia buvo Ariogalos žyd? bendruomen?? Kvie?iu paskaityti istoriko, humanitarini? moksl? daktaro Ar?no Bubnio straipsn? iš knygos „Holokaustas Lietuvos provincijoje 1941 metais“ („Margi raštai“, 2021 m.).
„Rusijos imperijos 1897 m. gyventoj? surašymo duomenimis, Ariogaloje gyveno 1 541 žydas (70 proc. miestelio gyventoj?). Miestas labai nukent?jo Pirmojo pasaulinio karo metais, buvo beveik visiškai sugriautas, vietos žydai 1915 m. caro valdžios ištremti ? Rusij?. Po karo dalis j? gr?žo ? gimt?j? miest?. 1923 m. Lietuvos gyventoj? surašymo duomenimis, Ariogalos vals?iuje gyveno 462 žydai. Dauguma miestelio žyd? vert?si prekyba ir amatais, vietos bendruomen? tur?jo sinagog? ir kelias religines pradžios mokyklas ir mokykl? hebraj? kalba. Tarpukario laikotarpiu dalis vietos žyd? emigravo ? Piet? Afrik?, JAV ir Palestin?.
Pirmomis naci? ir soviet? karo dienomis vargonininko Jono Krutulio iniciatyva buvo suorganizuotas lietuvi? sukil?li? b?rys. B?rio nariai prad?jo patruliuoti miestelyje, suimin?ti pasilikusius komunistus, komjaunuolius ir sovietinius pareig?nus. 1941 m. liepos 4–5 d. sukil?liai 6 lietuvius komunistus ir 5 suimtuosius sušaud? (yra žinomos kai kuri? sušaudyt? komunist? pavard?s – Kazys Mick?nas, Kazys Š?gžda, Juozas Petrauskas, Valevi?ius). J? lavonus užkas? atvaryti vietos žydai. Liepos viduryje baltaraiš?iai su?m? dar 14 komunist? ir sovietini? aktyvist?, tarp j? dauguma buvo žydai (Gutmanas, Kagaravi?ius, Šerien?s (uošv? ir marti) ir kt.). Pasak liudytoj?, suimta buvo dviej? akcij? metu, antr? kart? šaud? ir du vokie?iai.
Naci? okupacijos pradžioje, kaip ir kitose Lietuvos apskrityse ir vals?iuje, žydai buvo sutelkiami ? getus ir laikinas izoliavimo stovyklas. Visi Ariogalos žydai 1941 m. vasar? suvaryti ? get?: du didelius sinagogos pastatus, aptvertus m?rine siena su geležiniais vartais. Vartus pasikeisdami saugojo vietiniai baltaraiš?iai. ? Ariogalos get? perkelti ir Josvaini? žydai. K?daini? apskrities policijos vado 1941 m. rugpj??io 17 d. pranešime Policijos departamento direktoriui nurodyta, kad Ariogaloje yra 290 žyd? (tarp j? 80 moter?). Ta?iau realiai šis skai?ius tur?jo b?ti gerokai didesnis, nes ? j? nebuvo ?traukti žyd? vaikai. Žydai taip pat buvo varomi dirbti pas ?kininkus aplinkiniuose kaimuose.
Žudyni? dien?, 1941 m. rugs?jo 1 d., Ariogalos policijos nuovados viršininkas Leonas ?epas sukviet? policininkus ir baltaraiš?ius. Apie pietus ? Ariogal? iš Kauno dviem sunkvežimiais atvažiavo 1-ojo lietuvi? policijos bataliono 3-iosios kuopos kareiviai, vadovaujami ltn. J. Barzdos. Kai kuri? liudytoj? teigimu, ? Ariogal? atvyko ir vokie?i? kariški?. Vienas vokie?i? karininkas kalb?josi su policijos viršininku L. ?epu. Jis vokie?i? karinink? vadino daktaru Šulcu (vokie?i? saugumo policijos vado Lietuvoje ?staigoje dirbo SS oberšturmfiureris dr. Alfonsas Scholzas).
Vietiniai baltaraiš?iai ir atvyk?liai ?m? rikiuoti žydus ? kolon? ir iš geto vesti ? žudyni? viet? – apie 2 km nuo Ariogalos esant? Dubysos sl?n?. Netoli Dubysos buvo iškastas apie 50–60 m ilgio griovys. Vietov? buvo apaugusi kr?mokšniais. Prieš sušaudym? žydai buvo išrengiami ir grup?mis po 30–40 vedami prie duob?s. Žudyni? viet? saugojo vietiniai pagalbininkai policininkai, žydams ? nugaras šaud? bataliono kareiviai. Komand? šaudyti duodavo min?tas gestapininkas Šulcas. Šaudyta maždaug iš 5–6 m atstumo. Dalis žyd? buvo suvaryta ? duob? ir ? juos šaudyta nuo duob?s krašto. Prie šaudymo prisid?jo keletas vietini? policinink? ir baltaraiš?i?.
Štai k? apie žudynes papasakojo vienas j? dalyvis: „Kai susirinkome, ?epas padalijo mus ? dvi grupes. Aš pakliuvau ? pirm?, kuri tur?jo konvojuoti moteris. Išved?me jas iš geto ir var?me per miestel? ? jo pietvakarin? dal?. Aš ir kiti partizanai ?jome ratu ir laik?me paruoštus šautuvus. Atvar?me jas ? šaudymo viet?, susodinome griovyje, paskui liep?me gultis veidu žemyn, vienai šalia kitos. Mes vaikš?iojome šalia ir visas, kurios nenor?jo gultis, muš?me šautuvo buož?mis. At?jo lietuvis lietuviška leitenanto uniforma ir ?sak? atiduoti visas brangenybes. Paskui grupei žmoni? liep? keltis, nusirengti ir pasak?: „Kas turite aukso, atiduokite, nes kitaip atsidursite duob?je.“ Žydai, kurie aukso tur?jo, atidav?. Atidav? ir laikrodžius bei kitas brangenybes. V?liau t? grup? ved? prie duob?s ir žmon?s lietuviška uniforma šaud? juos. Taip grup?mis sušaud? visus žydus – vyrus, moteris, vaikus… Kit? dien? aš dalyvavau sušaudyt? žyd? daikt? dalybose. Man dav? 2 paltus, moteriškus kailinius, dvi moterišk? bateli? poras ir por? moterišk? bat?. V?liau iš žyd? geto sand?lio gavau 2 pagalves, dvi antklodes ir paklodži?. Po žudyni? visi egzekutoriai gr?žo ? Ariogal?. Miestelio restorane jiems buvo surengtos vaiš?s. Pagal K. Jagerio raport? Ariogaloje buvo nužudyti 662 žydai: 207 vyrai, 260 moter? ir 195 vaikai. Lik? žyd? daiktai iš šaudymo vietos buvo nunešti ? sinanog?. V?liau juos išsidalijo daugiausia baltaraiš?i? b?rio nariai. Kai kurie b?rio nariai apsigyveno nužudyt? žyd? namuose. Po žyd? sušaudymo pagalbin?s policijos b?rys buvo išformuotas. Kai kurie buv? b?rio nariai stojo tarnauti ? policij?“ (K?daini? apskritis, Ariogala).
D?koju autoriui už galimyb? pasidalyti Ariogalos žyd? istorija.
Rasa Zakait?,
Ariogalos gimnazijos
Janinos Tarapait?s-Šliburien?s
TUC koordinator?