[1]Ilgam, tikriausiai visam gyvenimui, amžinink? prisiminimuose ?sir?ž? tie 1941-ieji metai. Istorijos moksl? daktaro Algimanto Kasperavi?iaus teigimu, didžiausia Lietuvos tragedija vyko ne 1940 metais sovietin?s okupacijos metu, o b?tent po met?, kai buvo sunaikinta Lietuvos žyd? bendruomen?. Po šit? met?, kai naci? ir vietos „pareiging?“ asmen? veiksmai sudar? s?lygas blogiui ir smurtui, apie kur? galb?t tik iš dalies žino šiandienin? visuomen?, Lietuvos žem? tapo nus?ta masin?mis kapaviet?mis. Šalia daugelio miest? ir miesteli? pastebime nuorodas „Holokausto auk? kapai“, ne išimtis Raseini? rajono miestelis Girkalnis. ?ia sunaikintai vietos žyd? bendruomenei pagerbti Girkalnio pagrindin? mokykla ir Tarptautin? komisija naci? ir soviet? nusikaltimams ?vertinti Lietuvoje organizavo „Atminties keli?“ nuo pagrindin?s aikšt?s iki masin?s kapaviet?s.
Girkalnio žyd? likimas
Prieš 80 met? Girkalnyje gyveno 27 gausios žyd? šeimos. ?siveržus naciams, susiformavus vietos pagalbinei policijai nuo liepos pirmos pus?s prasid?jo grupiniai žmoni? šaudymai, lik? žydai suvaryti ? kelis namus, uždrausta pasišalinti, ?sakyta ant drabuži? nešioti šešiakampes geltonas žvaigždes. Bene tragiškiausia miestelio bendruomen?s diena – rugpj??io 21-oji, kai iš Raseini? atvažiavo mirties sunkvežimiai. ? juos daužomi buož?mis sugr?sti vyrai ir moterys, sumesti vaikai, seneliai, iš viso 128 žmon?s nuvežti ? Kadagin?s mišk? ir sušaudyti ant duob?s krašto. Sakoma, kad istorikas turi atsiriboti nuo emocij?, ta?iau to ne?manoma išreikšti žodžiais ir niekas nepasakys, kaip ir kada plyšo motin? širdys, kaip po to gal?jo žem? nešioti tuos, kurie šaud? civilius beginklius Girkalnio žmones ir dauž? vaikus.
Iš kitos pus?s, tragedijos ir asmeninio pavojaus akivaizdoje iškyla žmon?s iš didžiosios raid?s, išaug? teisingumo dvasios kupinoje aplinkoje. Jie išties? pagalbos rank? persekiojamiesiems, met? išš?k? naciams ir j? pagalbininkams. Šiemet išleistoje istorijos moksl? daktaro Ar?no Bubnio knygoje „Holokaustas Lietuvos provincijoje 1941 metais“ minima, kad iš šaudymo duob?s išlindusiam Izaokui Bliacheriui pagalbos rank? išties? Antanas Jocus, Jonas Masaitis ir kiti Girkalnio apylinki? lietuviai.
Susitikimas prie monumento
[2]Prie monumento, kur pagal užraš? 1941 met? rugpj?t? buvo pralietas apie 1 650 žyd? vaik?, moter?, vyr? kraujas, pagerbti auk? at?jo vietos bendruomen?s, rajono Savivaldyb?s, kiti visuomen?s atstovai. Kalb?jo Raseini? rajono meras Andrius Bautronis, Girkalnio pagrindin?s mokyklos direktorius Vytautas Bulotas, Kauno religin?s žyd? bendruomen?s vadovas Mauša Bairakas, istorijos fragmentus ir detales primin? mokytojas Stanislovas Feiza, Raseini? krašto muziejaus muziejinink? Lina Kantautien?.
Kalb? motyvuose – susir?pinimas d?l globali? ir lokali? politini? proces?, visuomen?s radikal?jimo atmain?, deklaruojamos siekiamyb?s, kad tai, kas ?ia ?vyko, nepasikartot?. „?ia guli visa mano gimin?, iš 11 artim? žmoni? gyvas liko tik mano t?vas“, – intriguojan?i? istorij? pasakojo M. Bairakas.
Atminimo eisenoje ?jo ir akmen?lius ant paminklo d?jo Girkalnio seni?n? Justina Šaulien?, bibliotekinink? Virginija Šileikien?, vietos mokyklos jaunieji šauliai, Raseini? Marcelijaus Martinai?io viešosios bibliotekos darbuotojas Jonas Brigys, „Atrask Raseinius“ direktorius, mokytojas Arnas Zmitra, Savivaldyb?s Komunikacijos, kult?ros, turizmo skyriaus ved?ja Judita Radavi?ien?, vyr. specialist? Greta ??snait?, Ariogalos gimnazijos mokytoja Rasa Žakait? ir kiti žmon?s. „Mums tai svarbu, mes esame pilietiški“, – patvirtino šalimais ?jusi su vaikais iš emigracijos gr?žusi jauna moteris.
?amžinimo paradigma ir buvimas kartu
Tarptautin?s komisijos naci? ir soviet? nusikaltimams ?vertinti Lietuvoje vykdomojo direktoriaus pavaduotoja, švietimo program? koordinator? Ingrida Vilkien? primin?, kad ant paminkl? – sausi skai?iai. Yra užduotis ?amžinti nužudyt? žmoni? konkre?ius vardus ir pavardes. Ji d?kojo vietos mokyklos, seni?nijos, Savivaldyb?s, žyd? bendruomen?ms, pavieniams asmenims už „Atminties kelio“ organizavim?, buvim? kartu.
Keliaujant per Lietuv? „Atminties kelias 1941–2021“ Girkalnyje buvo 17 vieta, prisimenant tragišk? 1941-?j? met? vasar?. Istorij? bylojo tiesiogini? liudytoj? palikuonis, pagerbti auk? susirinko Raseini? krašto visuomen?s formal?s ir neformal?s atstovai. Užduotas tonas visuomen?s ir pavieni? asmen? egzistencini? prasmi? apm?stymui ir kartotiniam klausimui, kada ir kur Lietuvoje iškils monumentas gelb?tojams.
Ar?nas Mikalauskas,
Klaip?dos r. Veivirž?n?
Jurgio Šaulio gimnazijos istorijos ir
pilietiškumo mokytojas