Atminties stotelė „Klėtelėje“: čia prabilo knygos ir istorinis radijo garsas

Rugpjūčio 16 dieną Kalnujuose nuskambėjo respublikinė kapelų šventė „Vasara žolynų žieduose“. Šiemet ji kvietė ne tik pasinerti į muzikos sūkurį, bet ir trumpam stabtelėti jaukioje „Klėtelėje“. Čia, tarp senų daiktų, knygų, fotografijų ir radijo imtuvų, praeitis jautriai susitiko su dabartimi. Užsukusius pasitiko paroda „Marcelijus Martinaitis. Sustabdytas akimirkoje“, skirta poeto 90-osioms gimimo metinėms paminėti. Iš jo knygų surinktos fotografijos pasakojo apie žmogų, kurio gyvenimas ir kūryba buvo glaudžiai susiję su gimtine, kaimu, žmonėmis ir atmintimi. Kartais užtenka vienos fotografijos, kad sustotų laikas, vieno knygos puslapio – kad išgirstume balsą.
Kitoje erdvės pusėje laukė gyva radijo istorija – seni imtuvai, saugantys kadaise sklidusius balsus ir Lietuvos radijo šimtmečio prisiminimus. Lankytojai išgirdo istorinį šaukinį: „Alio, alio, Lietuvos radijas, Kaunas“. 1926 m. birželio 12-oji – diena, kai Kaune pradėjo skambėti reguliarios Lietuvos radijo transliacijos. Radijas čia buvo svarbus ne tik dėl savo šimtmečio. Jis buvo ir Marcelijaus Martinaičio gyvenimo dalis. Jaunystėje būsimasis poetas pats buvo pasidaręs „ausinį“ radijo aparatą, klausėsi „Amerikos balso“, o vėliau dirbo Raseinių ryšių kontoroje.
Suaugusieji buvo pakviesti prie „Diktoriaus stalo“. Čia skambėjo Marcelijaus Martinaičio knygos „Mes gyvenom“ ištraukos, o šalia kuriami radijo trukdžiai leido pajusti, kaip kitados skambėjo radijo bangas. Tai buvo akimirka, kai knygos žodis susitiko su radijo garsu. Mažųjų laukė „Spalvoto radijo stotelė“. Vaikai spalvino senųjų radijo aparatų piešinius ir savaip nuspalvino praeitį.
Prie išėjimo laukė „Atminties lagaminas“ – tarsi kvietimas pasiimti su savimi bent mažą šio susitikimo dalelę: žodį, vaizdą, garsą ar prisiminimą. Šią jaukią erdvę sukūrė Raseinių Marcelijaus Martinaičio viešosios bibliotekos Kalnujų filialo vyresnioji bibliotekininkė Ingrida Staponienė. O pačią šventę puošė ne tik žolynų žiedai. Bibliotekos skaitytojai kartu kūrė scenos dekoracijas – iš 10 didelių žiedų supinta gėlių girlianda tapo gražiu bendrystės ženklu. Rankų darbo žieduose liko ne tik spalvos, bet ir žmonių laikas, skirtas vieni kitiems.
Tą dieną „Klėtelėje“ buvo galima trumpam pabėgti nuo skubančio laiko. Fotografija sustabdė akimirką. Knyga prabilo žodžiu. Radijas sugrąžino balsą. Žiedai priminė bendrystę. O žmogaus atmintis visa tai išsaugojo.
Nuoširdžiai dėkoju Kalnujų seniūnijos seniūnei Daivai Myniotienei už dovanotą kvepiančią levandomis žvakę – už šilumą ir jaukų dėmesio ženklą. Dėkoju Genovaitei Augustienei, Laimai Banienei ir Alvydui Stanaičiui, prisidėjusiems prie scenos puošimo, ir visiems, kurie užsuko į „Klėtelę“ – klausėsi, skaitė, spalvino, prisiminė ir buvo kartu.
Ingrida Staponienė,
Kalnujų bibliotekos vyresnioji bibliotekininkė