Viktoras VITKUS
[1]
Pasitinkant Lietuvos Nepriklausomyb?s dien?, šven?iant jos 20 – met?, atsigr?žiame ? praeit?, ? tuos laiko ir istorijos ženklus, kuriuos neju?iomis pamirštame. Tai istorijos žymenys, kurie nepatenka ? jau žinomus ir nuolat skelbiamus standartus. J? yra, ir, regis, ne taip jau mažai. Šiandien dirstel?sime bent ? tris kraštie?iams atmintinus ?vykius.
1939m. Lietuvos prezidento A.Smetonos iškilmingai atidarytas taip vadinamas Žemai?i? plentas – kelias, per Raseini? miest? jung?s Kaun? ir Klaip?d?. Dubysos dešiniajame šlaite, prie Ariogalos, netoli šaltin?lio, 1937 metais buvo išlieti betoniniai Gedimino stulpai. Statinys skirtas b?tent naujajam plentui pažym?ti. Objekt? prad?jo statyti 6 darbininkai, kuriems vadovavo Jonas Orlovas (?). Sakoma, kad jis ir parinko ši? viet?. Kiti šaltiniai teigia, kad darbams buvo skirtos didel?s l?šos, masyviais ?rankiais skaldomi akmenys, kastuvais kasamas gruntas, vežimais gabenamos medžiagos, naudojami arkli? traukiami volai ir pan. Statymo metu šlaitas tur?jo ger? apžvalg?, ? j? „r?m?si“ naujasis kelias. K.Matulevi?iaus duomenimis, per tris dienas ?kasti pamatai – žem?n ?leisti apie 70 cm, o iškelti 30 cm. Žemiau Gedimino stulp? buvo išbetonuoti metai – „1937“. Kai liejinys sukiet?jo, j? nudaž? baltai, kad matyt?si iš tolo.
Apie 1950 metus Gedimino stulpus ?sakyta užkasti, ta?iau jie vis b?davo atkasami. M?ginta statin? sunaikinti laužtuvais, aplink užsodinti menkaver?ius medžius ir kr?mus.
Ariogalos S?j?džio iniciatyvin? grup?, vadovaujama Antano Vizbaro, išk?l? atstatymo ir atidengimo id?j?. 1989m. rajono miškininkai iškirto menkaver?ius kr?mus ir medžius, melioratoriai išliejo naujus stulpus. 1992m. objektas ?trauktas ? laikin?j? istorijos paminkl? s?raš?.
Antrasis paminklas – tai paminklas Ilgižiuose, skirtas Dariui ir Gir?nui, bent taip jis ilg? laik? buvo eksponuojamas. Manoma, kad paminklo pirmin? paskirtis – pagerbti žuvusius 1915m. Ta?iau objekto išsaugojimo sumetimais iki 1991m. ?rašas buvo tik ant priekinio fasado: T?VYN?S/ GARBEI/ KAPITONAS DARIUS/ IR LAK?NAS/ GIR?NAS/ PERSKRID?/ ATLANTO/ VANDENYN? / ŽUVO 1933M. Dešiniajame paminklo fasade ?rašas – NEPRIKLAUSOMA/ LIETUVA B?K/ AMŽIAIS. Kairiojo fasado ?rašas panaikintas. Sp?jama, kad ?ia buvo trys eilut?s. Galiniame fasade ?rašas – ?IA PALAIDOTI/ DIDŽIAJAME 1915M./ KARE ŽUV? KARIAI.
Paminklas (obeliskas) yra prie pat keli? Betygala – Ilgižiai ir Žibuliai – Ilgižiai sankirtos. Artimiausias pastatas (buvusi kol?kio kontora) yra nuošaliau. Paminklui b?dingas 1920 – j? met? moderno stilius. Tre?ia pakopa (viršutin? dalis) apjuosta stilizuotu vainiku (bareljefu). Priekinio ir galinio fasado ketvirtajame tarpsnyje buvolotyniško stiliaus kryžius (žymuo, naudojamas mirusiems pagerbti). Apatin? pakopa – pjedestalas – stipriai aptrup?jusi. Paminklas aptvertas medine tvorele.
Kyla klausimas, kod?l buvusi kolchozo kontora tiek nutolusi nuo paminklo? Gal aplink j? buvo laidojimo vietos? Žinoma, ? tai gali atsakyti archyviniai dokumentai. Kelet? j? kopij? pavyko gauti iš kraštotyrininko J.Brigio ir Kult?ros paveldo inspekcijos archyvo.
1921 – 07 – 20 Raseini? apskrities viršininko rašte Nr.3824 VRM Tikyb? departamentui minima, kad Ilgiži? kaime Vlado Barauskio lauke (240 kv. sieksni?) yra palaidota 140 vokie?i? kari?. Kapai nepriži?rimi, neaptverti. Kitame dokumente pažymima, kad Ilgiži? pirmajame kaime yra 59 atskiri kapai, kuriuose atgul? 120 kari?. 1928-10-09 Raseini? nuovados policijos viršininkas informavo Raseini? apskrities viršinink?: „(…) kai kuriose vietose lavon? skai?i? nustatyti, kiek yra palaidota kiekvienose kapin?se, n?ra galimyb?s, nes iš vietini? gyventoj? laike palaidojimo nedalyvavo ir nežina“ (kalba netaisyta). S?raše nurodyta, kad Barauskio darže yra 59 atskiri kapai, kuriuose palaidota 120 rus? kareivi?. Atskiros dokument? detal?s prieštaringos, ta?iau aišku, kad palaidojim? šioje gyvenviet?je b?ta. Gal Raseini? krašte dirbantiems archeologams b?t? pravartu padaryti kelet? žvalgom?j? šurf? ir aplink š? paminkl??
Manau, kad mažai informacijos ir apie Nemakš?i? seni?nijos Švend?n? (Švend?na) kaim? ištikusi? tragedij?. Panaš?s ?vykiai užfiksuoti Girkalnio ir Betygalos seni?nijos kaimuose.
A.Rak?no knygoje „Lietuvos liaudies kova prieš hitlerin? okupacij?“, V. 1970m., 19 psl. rašoma: „(…) Pirmosiomis karo dienomis ? Švend?n? kaim? atvyk?s hitlerinink? b?rys sušaud? 11 kaimo vyr? ir sudegino Bredeli?, Kybart?, Masiuli? ir kit? valstie?i? pirkias.“ 1995m. pavasario pabaigoje
Lietuvos kult?ros paveldo mokslinis centras susidom?jo šiuo faktu ir praš? Taurag?s bei Kauno paminklosauginink? patikslinti, ar tada vokie?iai tikrai sudegino vis? kaim?. Buvo pažad?ta surinkti
daugiau š? fakt? patvirtinan?i? duomen? bei ? Lietuvos Respublikos nekilnojam?j? kult?ros vertybi? registr? ?rašyti paminkl? hitlerinio teroro aukoms pamin?ti. Apie ši? tragedij? raš? laikraš?iai „Naujas rytas“ ir „Respublika“. Ta?iau iki šiol Švend?nuose yra tik kuklus paminklas, apie kur? dažnas raseiniškis nežino. Esu tikras, kad toki? viet? m?s? krašte yra daugiau, j? nepastebi tyrin?tojai (gal kartais ir nesivargina), ta?iau tai neatsiejama istorijos dalis.