[1]Šar?nas BARKAUSKAS
Energetikos ministras Atomas J?gainis paragino Lietuvos vyriausyb? imtis vis? ?manom? priemoni?, kad pasaulyje b?t? gerokai padidintas vadinamasis šiltnamio efektas. Tai Lietuvai visokeriopai naudinga. Ypa? šildymo sezono metu. Šiltnamio efekto nauda ypa? akivaizdi ši? žiem?, kai d?l mažesnio šilumos poreikio sunaudojama mažiau duj?.
Anot Atomo J?gainio, galima sakyti, kad šiltos žiemos mažina Lietuvos priklausomyb? nuo rusišk? duj?.
Vienas iš b?d? dar labiau „pašildyti“ Lietuvos žiemas – vadinamojo Kioto protokolo boikotas.
Priminsime, kad Kioto protokolas – Jungtini? Taut? Bendrosios klimato kaitos konvencijos dokumentas, kuriuo siekiama kovoti su visuotiniu atšilimu. Jis buvo priimtas 1997 metais Kioto mieste. Protokolu pasiektas susitarimas sumažinti penkeri? met? laikotarpiu 2008–2012 m. išsivys?iusi?j? šali? šiltnamio efekt? sukelian?i? duj? išmetimus 5,2 proc. lyginant su 1990 m. kiekiu.
Šilumos gerov?
Pavykus sužlugdyti Kioto susitarim?, Lietuva tur?t? tam tikras garantijas, kad ir ateinan?ios žiemos bus vis šiltesn?s. Naudos iš to tur?s ne tik šilumos vartotojai. Panagrin?jus kai kurias situacijas, darosi visiškai aišku, kad kuo daugiau šilumos, tuo daugiau gerov?s.
Šiltomis žiemomis šildymui sunaudojama gerokai mažiau malk?, tod?l iškertama mažiau medži?, tad mažiau niokojami miškai, tausojami labai brang?s medienos ištekliai.
Šiltos žiemos gali labai padidinti Lietuvos žem?s ?kio našum?. B?tent: atsiranda galimyb? per metus nuimti ne vien?, bet du derlius. Kad tai visiškai ?manoma, liudija jau šiais metais žiniasklaidoje išplatinti sensacingi pranešimai, jog sausio m?nes? Lietuvos miškuose galima rasti gryb? ir m?lyni?. Tai ?rodo, jog esant palankiems orams keli derliai per metus yra visiškai ?manomi. Kaip žinoma, išradingesni ?kininkai ir esant tradiciniams orams sugeba surengti dvejus bulviakasius.
Pasak energetikos ministro Atomo J?gainio, globalinis atmosferos atšilimas visiškai nereiškia, kad visais parametrais did?ja atmosferos taršos mastai. Lietuvoje tie mastai gali net maž?ti, nes mažiau k?renant krosnis ir katilines, ? atmosfer? patenka daug mažiau d?m?.
Kita vertus, A. J?gainis si?lo Lietuvoje ?steigti kuo daugiau alternatyvi? intensyvios taršos šaltini?. Tai didint? šilumos efekt?, tarnaut? šilumos k?rimui ir Lietuvos žmoni? gerov?s puosel?jimui.
Sniego par?pins Izraelis
Nemenkos naudos d?l šiltesni? žiem? gali tur?ti ir vairuotojai: išnykus tokiai senovinei atgyvenai kaip šal?iai ir sniegas, vairuotojams nebereik?s pirkti brangi? žiemini? padang?, kurioms tenka išleisti vis? atlyginimo minimum?.
Iš dangaus krintantis sniegas apskritai tapo juokingu ir nebereikalingu nesusipratimu. Jau oficialiai pranešta, kad So?io žiemos olimpiadai Izraelis parduos dirbtin? snieg?. J? išband? žinomi slidininkai pareišk?, kad žyd? pagamintas sniegas – labai kokybiškas. Daugyb? tokio sniego jau parduota Šveicarijai, Pranc?zijai, Italijai, Amerikai, dabar sniego siuntos gabenamos ? Rusij?.
Spar?iai šylant klimatui, išskirtin?s naudos tur?s ir Raseini? gyventojai, mat besiple?iant Baltijos j?rai papl?dimys spar?iai priart?s prie Raseini? rajono. Be to, tik?tina, kad didesn?je j?roje bus daugiau žuv?, o šilt?jant vandeniui, Baltijoje ims veistis ne tik silk?s ir menk?s, bet ir gausiais gardžios m?syt?s ištekliais galintys apr?pinti minkštašoniai tunai.
Taršos leidim? nauda
Energetikos ministras sugalvojo genial? b?d?, kaip didinant tarš? iš to gauti labai greitos ir tiesiogin?s finansin?s naudos – tereikia parduoti visus Lietuvai skiriamus taršos leidimus.
Antai jau paskelbta, kad pra?jusiais metais Lietuva s?kmingai pardav? 850 t?kst. taršos leidim?. Šalies biudžet? tai papild? 20,9 mln. Lt.
Leipcige (Vokietija) vykus? aukcion? organizavo Europos energijos birža (EEB). Vienas taršos leidimas yra lygus vienai tonai anglies dvideginio išmetimui ? atmosfer?. Už vien? leidim? Lietuva gavo po 7,13 euro (~ 24,6 Lt). Šiuo metu taršos leidim? kaina pastebimai krenta. Met? pradžioje leidimai kainavo 17 eur? už vienet?. Tod?l reikia kuo skubiau juos visus parduoti, kol tie taršos leidimai netapo visiškai bever?iai.
Jei Lietuva pasielgt? ryžtingai ir ryžt?si parduoti visus turimus taršos leidimus, b?t? pasiektas dvigubas efektas: ? biudžet? ?plaukt? keli šimtai milijon? lit?, ir ypa? tirštai b?t? užteršta atmosfera. Pastaroji aplinkyb? leist? tik?tis, kad ir ateinan?ios žiemos bus vis šiltesn?s ir finansine prasme naudingesn?s.
Lengviau gal?t? atsikv?pti ir daugiabu?i? nam? gyventojai, ?temptai svarstantys, renovuoti ar nerenovuoti savo b?stus. Padid?jus Lietuvos atmosferos užterštumui ir teigiamai žiemos temperat?rai, daugiabu?i? renovacijos b?tinyb? visiškai išnyks, galb?t net nebeliks b?tinyb?s senus langus keisti plastikiniais.
V?l graso „Gazpromas“
Deja, kukliems šiltos žiemos malonumams v?l graso „Gazpromas“.
Kaip pranešta, iš Rusijos importuojamos gamtin?s dujos Lietuvos šilumos tiekimo ?mon?ms gruodžio m?nes? brango 3,45 procento. Tai reiškia, kad vasario m?nes? šiluma daugelyje miest?, kuriems šiluma centralizuotai tiekiama iš dujomis k?renam? katilini?, v?l brangs. „Duj? kainos sm?gius apmok?dami s?skaitas už šilum? kas m?nes? patiria didžioji dalis šalies gyventoj?. Trauktis neb?ra kur. Duj? kainai perkopus 1900 lit? rib?, Lietuvos šilumos ?kio per?jim? nuo duj? prie biokuro b?tina skelbti nacionaliniu prioritetu“, – sako Lietuvos šilumos tiek?j? asociacijos prezidentas Vytautas Stasi?nas.
Lietuvos šilumos tiek?j? asociacijos duomenimis, dujos gruod? kainavo 1914 lit? už ton? naftos ekvivalento su transportavimo mokes?iu. Lapkrit? šilumos tiek?jai už dujas mok?jo 64 litais pigiau – 1850 lit? už ton? naftos ekvivalento su transportavimo mokes?iu. Spal? gamtini? duj? kaina šilumos tiekimo ?mon?ms sudar? 1816 lit? už ton? naftos ekvivalento su transportavimu – beveik 100 lit? pigiau nei gruod?.
Anot V. Stasi?no, esant tokioms kuro kainoms net ekonomiškai stipri? Vakar? valstybi? gyventojams b?t? sunkiai pakeliama apmok?ti s?skaitas už brangi? šilum?, tiekiam? ? nerenovuotus, nesandarius namus.
Biokuras – auksas
„Pigiausiai šiluma kainuoja renovuot? ar nauj? nam? gyventojams, kuri? miestai šildomi daugiau nei dukart už rusiškas dujas pigesniu vietiniu biokuru“, – sak? V. Stasi?nas.
Radviliškyje šiluma, gaminama su ES finansine parama pastatytoje biokuro katilin?je, 2011-?j? lapkrit? kainavo 20,69 ct/kWh. ?ia apšiltinto Jaunyst?s g. 20 daugiabu?io gyventojai 60 kvadratini? metr? ploto buto šildymui lapkrit? vidutiniškai suvartojo 430 kWh šilumos, už kuri? mok?jo tik 88,9 lito.
Biokur? pla?iai naudojan?ioje Ignalinoje, kurioje katilin? taip pat pastatyta su ES finansine parama, šiluma lapkrit? kainavo 20,17 ct/kWh. ?ia Atgimimo g. 14 apšiltinto namo gyventojai vidutiniškai 60 kvadratini? metr? ploto buto šildymui lapkrit? suvartojo 535,5 kWh šilumos, už j? mok?jo 108 litus.
Sen?, neefektyviai šilum? vartojan?i? daugiabu?i? gyventoj?, kuri? miestai šildomi brangiomis dujomis, išlaidos šilumai – radikaliai didesn?s.
Pavyzdžiui, Prienuose lapkri?io m?nes? šilumos kaina sudar? 34,52 ct/kWh. ?ia seno ir neapšiltinto Brundzos g. 7 namo gyventojai 60 kvadratini? metr? ploto buto šildymui vidutiniškai suvartojo net 1578 kWh šilumos, už kuri? mok?jo net 544 litus.
„Siekiant mažinti šilumos kainas ir energijos suvartojim?, b?tinas biokuro katilini? diegimo skatinimas valstybiniu mastu. Taip pat – sen? daugiabu?i? nam? renovacijos programos atgaivinimas“, – ?sitikin?s V. Stasi?nas.
Šiuo metu iš biokuro Lietuvoje pagaminama 19 proc. centralizuotai tiekiamos šilumos. Švedijoje, kurios šilumos ?kis laikomas moderniausiu Skandinavijoje, šis rodiklis sudaro net 80 procent?.
Gal verstis be biokuro?
Deja, net ir pakankamai šiltomis žiemomis kuro vis d?lto reik?s. Ta?iau energetikos ministras Atomas J?gainis mano, kad kurdama biokuro technologijas Lietuva tur?t? apdairiai išnaudoti visus galimus oro taršos rezervus, kurie didina komfortišk? šiltnamio efekt? atmosferoje.
„Ne visi gali renovuoti savo namus, taip pat ir biokuras ne visiems yra išeitis. Tod?l privalome r?pestingai ir sistemiškai puosel?ti šiltnamio efekto reiškinius ir visais ?manomais b?dais juos didinti. Atsižvelgiant ? tai, si?ly?iau panaikinti Aplinkos apsaugos ministerij? ir ?kurti Aplinkos taršos ministerij?, kuri tur?t? savo taršos padalinius visuose Lietuvos kampeliuose“, – tarptautinei agent?rai PO (pagadintas oras) d?st? nenuilstantis taršos strategij? k?r?jas Atomas J?gainis.
Jau beveik moksliškai ?rodyta, kad šiltesn?s žiemos labai teigiamai veikia žmoni? psichin? sveikat?.
Ger?s psichin? sveikata
Neseniai paskelbtose tyrimo išvadose sociologai teigia, kad beveik 70 proc. šalies gyventoj? g?sdina šildymo s?skaitos. Prieš 2008 m. kriz?s bang? šis skai?ius siek? 82 proc. Sociologai vertina, kad žmon?s „pavargo bijoti“. D?l išaugusi? šildymo kain? kiek mažiau nei pus? apklaust?j? ketina karpyti savo išlaidas kitiems poreikiams, dešimtadalis ieškos b?d?, kaip šildytis pigiau. Asmenini? finans? specialistai pataria dar kart? perži?r?ti išlaidas ir atsisakyti neb?tin? pirkini?.
Kaip matome, tik ketvirtadalis gyventoj? nesijaudina d?l art?jan?io šildymo sezono ir did?sian?i? s?skait?. Taigi daugiau nei milijonas žmoni? art?jant ?prastam šildymo sezonui jau?ia bais? stres?. O tokie drebantys ir susig?ž? individai, kaip žinoma, yra pažeidžiamiausi.
Jau seniai išsiaiškinta, kad visokie parazitai ir ligos puola labiausiai nusilpusius ir graudžiausiai verkšlenan?ius. Bet jei d?l did?jan?ios atmosferos taršos žiemos taps dar šiltesn?s, daugiau nei milijonui žmoni? Lietuvoje nebereik?s bijoti, išnyks stresas, visi taps draugiški. Atsiras daugiau l?š? cigaret?ms pirkti, ir j? d?mai bus papildomas atmosferos gadinimo šaltinis.
?sivyravus šiltoms žiemoms, gal?s ramiau jaustis vyrai t? moter?, kurios nuolat zyzia: „Kada nupirksi kailinius?“. Moter? ir vyr? santykiai pastebimai pager?s, sumaž?s smurto šeimoje atvej?. Netgi ? lauk? žiemos metu išvaryta ?kyri kailini? prašytoja gal?s jaustis kur kas oriau: jai nereik?s šalti, nes ji gal?s nueiti sausio m?nes? ? mišk? žibu?i? pasirinkti.
Po stipriai užterštos šalies dangumi ?sivyraus harmoningi tarpusavio santykiai. Nuo sosto bus nuverstas šilumos stabas „Gazprom“ ir ims karaliauti Aplinkos taršos ministerija.