Atsigr?usi ? meno pasaul?

Versija spausdinimui

Nijol? KAVALIAUSKIEN?

Kart? Viepats savo mokiniams ?sak? surasti pa?ius graiausius, angelikus sielos garsus. Po keli? iekojimo dien? Viepaties mokiniai ugrojo. Tai buvo patys graiausi garsai, tai buvo MUZIKA. Meno mokykla dvasini? vertybi? ventov?. ?ia sugaunamos skraidan?ios svajon?s, mintys palie?ia velniausias, jautriausias muzikos stygas. O mintys lyg Klodo Debiusi muzikos aidas – kartais li?dnos kaip maldos, o kartais diaugsmingos ir lengvos… Spalving? ir ilt? vasaros dien? muzikos kalv?je susitinku su Raseini? meno mokyklos fortepijono skyriaus vyresni?ja mokytoja Graina Grabiene. Ji pakyl?ta, besiypsanti, maloniai ir iltai bendrauja.

Grainos pasaulis nuo pat pirm?j? jos ingsni? pilnas muzikos. ,,Muzika ?augo ? mano siel? dar ankstyvoje vaikyst?je. A net miegodavau su muzika, – prisimena moteris. Grainos t?velis Povilas idlauskas buvo muzikantas i prigimties. Talentingai grojo smuiku.Smuiku grie? ir t?velio brolis, t?vas, senelis. P.idlauskas daug met? dirbo meno vadovu iluvos kult?ros namuose, vadovavo kaimo kapelai, dalyvavo pirmosiose dain? vent?se, ?vairiuose konkursuose, giedojo bany?ios chore. Grain?, dar ma? mergait?, t?velis supaindino su akordeonu, pamok? groti fortepijonu. Graina buvo stropi mokin?, smalsi, imli muzikai, tod?l jai baigus atuonias klases t?velis padovanojo akordeon?.

Daug muzikos subtilybi? atskleid? ir iluvos vargoninkas Murelis. Mama Michalina idlauskien? buvo nam? eiminink?, kartu su vyru giedojo bany?ios chore ir augino vaikus. Jie uaugino tris dukras ir s?n?. Vyriausias s?nus Algirdas jau mir?s. Graina yra antras vaikas eimoje. Sesuo Aldona su eima gyvena Raseiniuose. Sesuo Gema gyvena ir dirba Vilniuje, yra pedagog?, dirba Valstyb?s sienos apsaugos tarnyboje prie Vidaus reikal? ministerijos vyresni?ja lietuvi? kalbos specialiste.

Grainai pati brangiausia ir mylimiausia vietov? iluva. ioje stebuklingoje ven?iausios Mergel?s Marijos apsireikimo vietoje ji gim? ir augo, lank? mokykl?. iluvos miestelis visuomet iliks artimas ir savas, nes ?ia ? amino poilsio viet? atgul? t?vai, seneliai, proseneliai. Grainai irdyje tebeydi g?l?mis apkaiyti vaikyst?s altoriai.

Dar besimokydama iluvos vidurin?je mokykloje Graina dainavo mokyklos chore, mergin? ansamblyje, grojo gitara orkestre. Jau tada jaunoji muzikant? usibr?? sau tiksl? imokti gerai groti fortepijonu ir akordeonu ir i? gudrybi? mokyti vaikus. Tad neabejodama savo paaukimu ?stojo ? tuometin? Vilniaus kult?ros vietimo technikum?, o v?liau studijas t?s? Vilniaus pedagoginiame institute, Muzikos fakultete (dabar VPU). Savo tiksl? Graina pasiek? – panaudojo abu diplomus. Dirba ne tik Meno mokykloje, neapleidia saviveiklinio darbo dirba meno vadove kaimo kult?ros namuose, vadovauja LASS Raseini? skyriaus vokaliniam instrumentiniam ansambliui ,,Svaja. Danai Raseini? rajono ne?gali?j? dienos uimtumo centre veda renginius.

Grainos gyvenimas spalvingas ir graus. Ji tiki ateitimi, d?koja Dievui u kiekvien? iauusi? dien? ir diaugiasi tuo, k? turi. Ji myli mones ir gyvenim?, muzik?. Laiminga, dirbdama m?gstam? darb?, matydama smalsias vaik? akutes.

,,Be meil?s neb?t? gyvenimo prasm?s, ugest? impulsas ir ?kv?pimas. Meil? k?rybos j?ga, – sako Graina.

G.Grabien?s gyvenimas laimingas ir pilnavertis, nes dirbdama Meno mokykloje sutiko savo ant- r?j? pus? – Edmund?. Jie kartu pragyveno keturiasdeimt met?. Kartu dirbo, kartu leido laisvalaik?, vejojo. Uaugino s?n? Raimund?, kuris gyvena Raseiniuose, suk?r?s eim? padovanojo an?kus Tom? ir Viktorij?. Deja, gyvenimas jai buvo negailestingas – vyras prie septynerius metus i?jo ? Amin?j? b?t?. ,,A labai ilgiuosi vyro, niekada neumiriu grai? tarpusavio santyki?, jis buvo geras draugas. Man tai baisi netektis. Jei reik?t? tek?ti dar kart?, tai tek??iau tik u to paties, – su aaromis akyse ir tramdomu grauduliu pasakojo moteris.

Keletas klausim? Grainai Grabienei (toliau N.K. ir G.G.).

N.K.:- Kokia dabartin? svajon??

G.G.:- Dirbti t? darb?, kur? dirbu. Duok, Dieve, kad gerai sekt?si s?nui, an?kams.

N.K.:- Kokio amiaus vaikai ateina mokytis pas Jus? Kokia turi b?ti muzikos mokytoja?

G.G.:- ? fortepijono skyri? priimami nuo 7 met?, bet ateina ir vyresni. Mokslai trunka 7-erius metus.

Mokytoja turi myl?ti savo darb?, vaikus. Reikia tam atsiduoti, be to nebus jokio rezultato. Mokytoja turi tapti drauge.

N.K.:- Kaip manote, ar vaikai patys nori lankyti meno mokykl?, ar tai tik t?v? ?geidiai? Kaip sudominti vaikus?

G.G.:- Dauguma vaik? nori patys mokytis. Tai priklauso nuo mokytojo – ar paj?gs udegti mokin? meile muzikai, instrumentui. Reikalingas didelis vienas kito supratimas, reikia to nepaprasto subtilaus ryio. Jis plonas kaip voratinklis, maiausiam v?jui p?stel?jus gali nutr?kti. Tai jau?iama vidumi, intuicija. Tai individualus darbas su kiekvienu vaiku, nes visi vaikai skirtingi, reikalingas indvidualus bendravimas, darbas.

N.K.:- Ar baig? Meno mokykl? vaikai dirba su muzikos pasauliu susijus? darb?? Gal buv? moksleiviai dabar yra j?s? draugai?

G.G.:- Visaip susiklosto gyvenimai. Dalia Armokait? dirba Klaip?doje. Reda Tamulevi?i?t? i Vidukl?s gyvenim? susiejo su muzika. iuo momentu kit? neatsimenu. Drauge tapo Evelina Starkut?, ji gyvena Londone.

N.K.:- Kokie J?s? pom?giai be muzikos?

G.G.:- Sodo darbai. Pie?iau, bet tam neturiu laiko. Man labai malonu slaugyti sergant? mog?. Galiu juo r?pintis, alia s?d?ti, nebijau kraujo. Jau?iu didiul? pasitenkinim?, kai galiu pad?ti bej?giui ligoniui.

N.K.:- J?s gana jaunatvikai atrodote. Kokia jaunyst?s eliksyro paslaptis?

G.G.:- A?i? u kompliment?. Prigimtis ir muzika. Mano t?velis buvo ilgaamis, mir? 1996m. Dar gerai atrod?, veidas nebuvo ivagotas gili? raukli?. Gaila buvo laidoti smuiko pirtelius. I t?velio pus?s visa gimin? ilgaamiai.

N.K.:- Kokie m?gstamiausi kompozitoriai?

G.G.:- Fr. openas, Mocartas, J.S. Bachas, A.Diabelis.

N.K.:- Koki? melodij? savo gyvenimui parinktum?te?

G.G.:- Optimistik?, diaugsming?. Sugro?iau Mocarto G-moll. Gyvenime yra ?vairi? gaid?.

N.K.:- K? primena smuiko garsai?

G.G.:- Didiul? vaikyst?s ilges?, t?vel?. Yra toks eil?ratis, neatsimenu autoriaus:

Vakaro vienatv?s apsupty

irdis man tartum smilksta,

Senovin?s muzikos garsai

Didiul? ilges? augina.

Ir gyslose susting?s kraujas tvinksi,

D?liodamas garsus greta min?i?.

N.K.:- Jums patinka poezija?

G.G.:- Poezija ir muzika. Jos papildo viena kit?. Jaunyst?je raiau eil?ra?ius. Skaitau poezij?. Ji jaudina, adina jausmus. Poezija upildo irdies tutum?, daro mog? jautresn?, subtilesn?. Poezijoje – visas gyvenimas, igyvenimai, pasteb?jimai.

N.K.:- Kok? met? laik? labiausiai m?gstate?

G.G.:- Visi met? laikai nepakartojamo groio savo spalvomis ir nuotaikomis. Labiausiai diaugiuosi vasara.

N.K.:- Kokioms spalvoms teikiate pirmenyb??

G.G.:- Juodai ir baltai.

N.K.:- Kokias mogaus charakterio savybes labiausiai vertinate?

G.G.: Gerum?, velnum?, tolerancij?, optimizm?, savitarpio supratim?.

N.K. Kas labiausiai eidia?

G.G.: Tarpusavio nesusikalb?jimas, vienas kito negird?jimas. Netaktas.

N.K. Koks poi?ris ? m?s? Vyriausyb??

G.G. Man patinka m?s? Prezident? Dalia Grybauskait?.

N.K. - A?i? u nuoird?, jausming? pokalb?.

mogus – graiausias gamtos k?rinys, rankas ities?s ? meno pasaul? – ? g?r? ir meil?, ? laim? ir diaugsm?. Te iandien tos itiestos rankos bus J?s?.

Komentarų nėra