Atskrido varna nuo Kej?n? – apsakys daug naujien?

[1]Betygaloje dažnai kalbama apie paukš?ius, j? reikšm? žmogaus gyvenimui. Tikima, jei atskrido didel?, juoda varna iš piet? pus?s, tai greitai sužinosime daug naujien?. O ta varna gyvenanti tik Kej?nuose. Paieškokime garsios varnos gyvenamosios vietos, pasižvalgykime po garsiuosius Kej?nus.
Juose yra archeologinis kompleksas. Tai vietov?, žinoma ne tik Raseini? rajone, bet ir visoje šalyje. J? 1970 m. tyrin?jo Kauno karo istorijos muziejaus archeologai, vadovaujami Juozo Antanavi?iaus. Tyrimai vyko ir 1999 m.
Tarp Milašai?i? ir senojo Žemai?i? plento yra ne daugiau kaip 5 km. Išvažiavus iš Milašai?i? piet? kryptimi, nukeliavus apie 2,5 km, kair?je kelio pus?je matyti buv?s žvyro karjeras. Jame dabar jau stiebiasi medeliai. Kol?ki? laikais veždami žvyr? darbininkai stipriai apard? senov?s žmoni? laidojimo viet?. Šalia plento pastebime stend?, laiptus, jie lankytojus veda prie Kej?n? archeologinio komplekso. Jis 2009–2013 metais sutvarkytas. Kas svarbaus yra prie paslaptingojo Šventupio, kuris iš piet? ir ryt? apjuosia ?žymi?j? kalv??
Kej?n? piliakalnis buvo naudojamas jau I t?kstantmetyje. Išlik? iki 2–2,5 m gynybiniai grioviai, iki 4 m aukš?io pylimai, viršuje apie 20 m ilgio ir plo?io aikštel?. Aikštel?s ilgis – 16 m, plotis – 18 m.
[2]Šiose vietose pil? band? šturmuoti kryžiuo?iai, atkeliav? vos ne iš visos Europos. Tose vietose ?ruoš? ?tvirtinimus tup?jo švedai. Palaidota ir dalis kari?, žuvusi? per Pirm?j? pasaulin? kar?. Dažnai Kej?n? aukštuma vadinama Kalnu, Kaukuru, Šved? bokštu. Nuo piliakalnio atsiveria vaizdingas Šventupio sl?nis. Sl?nio pap?d?je yra vietovardis – Smalin?s vieta. Tai nedidelis kalnelis, kur tiesiant Žemai?i? plent? buvo pastatyta vadinamoji dispe?erin?. Kai kas t? viet? vadina Lentyne. Dispe?ere kur? laik? dirbo Ona Jan?eryt?. Buvo dušas darbininkams, gamino vietoje derv?, ruoš? mišin? plentui. Žmon?s pasakoja išgalvotas istorijas apie ?ia gyvenusius vaiduoklius, g?sdinan?ius praeivius, apie j? išdaigas ant kalnelio. Pasirodo ir velniai, jie vis ieško dervos, ger? akmenuk?. Jais žada gr?sti keli? ? pekl?. Tai ?ia gyvenanti garsioji ir labai didel? Kej?n? juodoji varna. Jei ji pakilo aukštyn ? dang?, j? pamat? sako: greit kas nors atsitiks prie Šventupio, prie Dubysos… Betygaloje sakoma: atskrido varna nuo Kej?n? – apsakys daug naujien?.
Šventupio sl?nio takeliu vaidilut?s, žyniai leidosi prie vandens, šlovino vanden?, šalia ošian?ius ?žuolus… Deg? amžinoji ugnel?. Žmon?s jau nuo seniausi? laik? gyveno prie Dubysos, gyveno ir prie Šventupio. Tose vietose rasti du akmeniniai kirvukai, vienas titnaginis. Maras, šiltin? paliet? ir Kej?nuose, aplinkiniuose kaimuose gyvenusius m?s? prot?vius. Kaimo rytuose, dabartini? Milašai?i? kampe, yra kalnelis, kur guli maro, juodlig?s aukos. Didysis maras, kuris išguld? beveik visus aplinkini? kaim? gyventojus, kilo 1711 m. Tada ir Betygaloje neliko n? vieno žmogaus.
Archeologai dom?josi plokštiniu kapinynu iš X–XIV a., tyrin?jo ir Kej?n? pilkapyn?. Pilkapiai supilti net II–IV a. Pilkapius seniau apd?davo akmen? vainikais. Archeologai ištyr? apie 250 m˛ žem?s plot? kapinyne, dal? pilkapi?. Rado 6–12 m skersmens ir 0,3–0,6 m aukš?io pilkapi? sanpilas, jos tur?jo akmen? vainikus. Tuose akmen? vainikuose rado 3 sudegint? žmoni? kapus, 6 žirg? griau?ius su gausiomis ?kap?mis, dar apie 300 ?vairi? X–XIV a. dirbini?: puod?, ?movini? ir ?tvarini? ietigali?, sag?i?, apyranki?, smeigtuk?, antkakli?, pentini? kirvi?… Tuo metu buvo ištirti dar 72 kapai iš XV–XVII a. Juose rasta daug monet?, pakabu?i?, segtuk?, ?vairi? ginkl?. Išsiskiria ?domus vyro kapas. Jame rasta daug brangi?, ret? papuošal?, ginkl?, žirgas. Ant vyro kaklo užd?ta sidabrin? antkakl?. Drabužis ant kr?tin?s susegtas žalvarine sage. Ant dešin?s rankos užmauta sidabrin? storagal? apyrank? ir du žalvariniai žiedai. Dar dviem žiedais papuošti kair?s rankos pirštai. Mirusiojo kair?je sud?ti ginklai: ietis su geležiniu, profiliuota plunksna, ietigaliu, ,,pr?s?“ tipo kovos peilis. ?movinis kirvis matyti pad?tas koj? gale. Peilis rastas prie ginkl?. Šalia – geležin? diržo sagtis. Du žalvariniai pentinai buvo užsegti ant koj?. J? lankeliai lankstomi, retai žem?se randami. Vyro dešin?je pus?je gul?jo užkastas žirgas. Jo nasruose matyti ?spausti ž?slai, kar?i? sruogos, papuoštos žalvarine žiedine ?vija ir grandin?le. Šis kapas išliko iš XIV–XV a.
Kej?nuose prie Upel?s upelio – kairiojo Šventupio intako – gim? ir augo Aldona Rubinskyt?-Kalm. Tuo metu Kej?nai priklaus? Girkalnio vals?iui. Ji baig? Betygalos vidurin? mokykl?. 1955–1960 m. studijavo filologij? Vilniaus universitete. Susipažino su est? studentu, su juo 1959 m. susituok?. Kai A.Rubinskyt?-Kalm gavo universiteto diplom?, jaunieji išvyko gyventi ? Estij?, apsigyveno Estijos sostin?je Taline. 1965–1974 m. A.Rubinskyt?-Kalm dirbo ekskavatori? gamykloje Patent? ir informacijos skyriuje vyriausiaja inžiniere. Neakivaizdiniu b?du mok?si Maskvos paleontologijos institute, j? baig? 1972 m. 1974–1979 m. dirbo  Estijos  Informacijos instituto Metodikos skyriuje vyriausiaja moksline bendradarbe. 1979–1992 m.   Aldona – Estijos Vietin?s pramon?s ministerijos Konstravimo-technologijos instituto  Informacijos sektoriaus vadov?. 1992–2002 m. ji dirbo ,,Estijos  telefono“ sistemoje. M?go keliauti. Aplank? 2005 m. Meksik?, 2007 m. Singap?r?, Malaizij?, po met? Indij?, Japonijoje pabuvojo 2010 m. Kej?n? kaimo dukra 2011 m. išvyko ? Kambodž?, Vietnam?, Laos?.
Poet?. Paraš? eil?raš?i? knygeles ,,Gimtoji žem? mano“ (2011 m.), ,,Balti žiedai“ (2012 m.). Juose ryški lyrin? patriotin? meditacija apie gimt?j? šal?, savo gimtin? – Kej?n? kaim? Šventup?, Dubys?… Eil?raštyje ,,Sugr?šiu“ poet? rašo:
Daug pasauli? ma?iau,
Daug pili? pasta?iau,
Bet gluosnis gimtin?s
sapnuojas
Ir ? pl?g? ?kib?s artojas,
Ir žalias Šventupio krantas,
Liaunomis pušimis apaug?s,
Ir svyruokliais beržais, kurie brenda
Lyg vyrai pro pradalgi?
kauges…
Poet? ilg?josi savo t?višk?s, nes gyvenant Taline jai tr?ko artim?j?, tr?ko kiemo šulinio, berželio prie tvoros. Jai labai nor?josi pris?sti prie Šventupio ar netoli nam? b?gan?ios Upel?s, išsimaudyti Dubysoje. Ji prisiima kalt?, kurios nepadar?. O kalt? ta, kad Aldona išvyko svetur, išvyko ? svetim? padang?. Tod?l ji rašo:
… tu – be kalt?s, bet ir kaltas,
Nes jauties lyg praeivis
varguolis
T?višk?l?j brangioj,
kur užkaltas
Paskutinis langas nutol?s.

Vert?ja. Gerai mok?dama est? kalb?, A.Rubinskyt?- Kalm ? gimt?j? lietuvi? kalb? prad?jo versti  tenykš?i? rašytoj? apsakymus, noveles: Andreso Ehino ,,Paskutinis mohikanas (1972 m.), Jano Kr?sevalos ,,Moksladraugiai. Teatro m?nesio pirmoji“ (1972 m.), Arvo Valtono ,,Išsigelb?jimas“ (1972 m.), est? klasiko Antono  Tamser?s ,,Mal?n?lis“ (1973 m.).
Aldona iš est? kalbos ? lietuvi? kalb? išvert? 13 est? rašytoj? knyg? ir knygeli?: Jano K?rmerio ,,Moteris iš varguoli? pasaulio“ (1968 m.), Lili Promet ,,Mergina juodais drabužiais“ (1972 m.), Ainos Pervilk ,,Balion?lis“ (1972 m.), Eno Vetemos ,,Paminklas. Mažasis rekviem l?pinei armonik?lei (1972 m.), Matso Trato ,,Šokis apie garo katil?“ (1974 m.), Aidus Hinto ,,Audr? krantas“ (1975 m.), Antono Tamsar?s ,,Gyvenimas ir meil?“ (1978 m.),
Paulio K?sbergo ,,Kas atsitiko Andresui Lapeteusui“ (1967 m.) ir ,,Lietaus lašai“ (1980 m.), Vilemo Groso ,,Nutyl?jimo  motyvai“ (1983 m.), Richvardo Rocho ,,Pasakojimai apie gyv?nus“ (1986 m.), Raimondo  Kaugvero ,,Senukas nori namo“ (1987 m.) ir kt. Išverstas knygas išleido leidykla ,,Vaga“.
Tai tokios trumpos naujienos iš Kej?n?.
Marijona Birut? Navakauskien?