Atvirai apie jaunimo problemas ir �nueinan?i?j?� politik?

Albinas STAKAUSKAS
albinas13@gmail.com

Gintaras Jazdauskas � muzikantas, gitaros virtuozas, dirba priva?ioje kompanijoje, �metalo� muzikos Raseiniuose propaguotojas, vienas ry�kiausi? pastarojo de�imtme?io neformalaus jaunimo lyderi?, didel? atgars? suk?lusios dainel?s �Vizbarin?s� bendraautorius ir atlik?jas, jaunimo muzikos rengini? organizatorius ir klubin?s veiklos ?kv?p?jas. Gintaras Kauno Vytauto Did�iojo universitete baig? vie�ojo administravimo ir politikos specialybes. Su G. Jazdausku kalbam?s apie jaunimo problemas, muzik?, politik? ir pasaul?�i?r?.

� Apie jaunimo problemas kalbame ir ra�ome ne itin da�nai. Gal palyginkime, koks buvo jaun? �moni? laisvalaikis, kai tu mokeisi �altinio vidurin?je mokykloje ir dabar?

� Na, pavyzd�iui, baigiant studijas man teko atlikti praktik? Raseini? meno mokykloje � m?nes? vaikams d?s?iau gitaros dalyk?. Ma?iau, kad vaikai nori u�siimti tuo ne tik mokyklose, bet ir neformaliose vietose, ta?iau jiems nesuteikiamos s?lygos. Kai prad?jome groti, buvo rusi�ka aparat?ra, latvi�ki b?gnai, bulgari�ka gitara, bet noras buvo mil�ini�kas. Vienu metu Raseiniuose buvo gal penkios roko grup?s. Tuo metu mes prad?jome groti �juod? metal?�. I� esm?s �itas stilius niekam nepatiko, bet koncertai tuometiniais mastais b?davo gaus?s � susirinkdavo per 150 �moni?, visi
linksmindavosi. ? �metalo� vakarus kviesdavom?s grupes i� visos Lietuvos. II vidurin?je mokykloje (dabartin? Prezidento Jono �emai?io gimnazija) mokytojas K. Bakutis buvo vienas i� entuziast?, kuris daug prisid?jo prie neformalios kult?ros. �od�iu, jaunimas gal?jo repetuoti ir vienoje mokykloje, ir kitoje. Kai mes mok?m?s, buvo didelis noras groti, bet nebuvo aparat?ros, dabar � visur yra puikiausia aparat?ra, kai kurios mokyklos tiesiog pertekusios reikiama ?ranga, bet niekas nenori su vaikais u�siimti. Viena i� esmini? prie�as?i? � neskiriama valand? pedagogams, neskiriama l?�? Kult?ros centrui. Taupoma kaip tik ten, kur nereik?t? taupyti.

� Gal atsimeni ir kok? linksmesn? nutikim??

� Buvo visko (juokiasi). Pavyzd�iui, po vieno renginio su?m? �Aras�. Tuo metu po garsi?j? �me�kiuk?� ?vyki? mieste patruliuodavo vidaus kariuomen?s daliniai. Nu?jau i�lyd?ti muzikant?, atidarau vieno mikroautobuso duris, nor?jau deramai i�lyd?ti kaip renginio organizatorius, o ten � policininkai su specialia apranga s?di (juokiasi). Pasakiau, kad ne ?ia pataikiau, bet jie mane �sus?m?�. Teko policijoje pasiai�kinti.

� Vis d?lto jaunimo klubin?s veiklos Raseiniuose n?ra. Anks?iau bent jau �is tas buvo. Kaip manai, kod?l?

� Buvo entuziast?. Vien? savaitgalio vakar?, atsimenu, n? vienoje kavin?je nebuvo laisv? viet?. U�?jome ? bar? �Pas Me?i?� (barmenas Me?islovas Daujotis � roko klubo ?k?r?jas ir roko muzikos propaguotojas � aut. past.), o ten skamba �Whitesnake�, s?di roko m?g?jai – veteranai. Tuomet mes ?m?me rinktis ? bar? �Pas Me?i?� ir ten organizuodavome koncertus. Vietos nedaug � gal 30-?iai �moni?, bet kai koncertuodavome, susirinkdavo apie 80. U�klupus krizei pramogoms skiriama ma�iau l?�?, ta?iau, manau, kad ne ?ia b?da. B?da � pa?iuose �mon?se. Reikia entuziazmo. O jei vaikams niekas ne?domu, tik kompiuteris, ir jie prie jo �d�i?na� per dien?? Pavyzd�iui, socialiniai tinklai turi plius? ir minus?, ta?iau judriems ir veikliems vaikams jie gali �pad?ti� b?ti abejingesniems. T? ir matome. Internete galima skaityti, dom?tis ?vairiais dalykais, bet jei vaikai
�ais tik bukinan?ius kompiuterinius �aidimus ��audau, gaudau� (o j?, beje, taip pat yra ?vairi?, yra ir lavinan?i? fantazij?), tai nieko gero i� toki? vaik? nei�augs. Kult?ros �mon?s tur?t? imtis iniciatyvos ir sugeb?ti pritraukti jaunim? aktyviai veiklai. Labai neblogas, beje, Raseini? m?g?j? teatro lygis, taip pat �Svajoklis�. Ta?iau a� pasigendu autenti�kumo, originalumo jaunimo renginiuose. Jaunim? reikia tempti u� aus?, nes vaikai dabar gerokai abejingesni, nei, pavyzd�iui, prie� 10 met?. Did�iausias kal?jimas � baim?, k? apie tave pagalvos kiti, tod?l originalumo, ypa? provicijoje, labai tr?ksta. Daugelis skund�iasi, kad n?ra pinig?, ta?iau pagrindiniai yra protiniai ir fiziniai i�tekliai, kurie kuria pirmuosius. K? galvoja Savivaldyb?s galvos, jei �vietimas n?ra prioritetas? Rajono gyvenimas, deja, neskatina sugr?�ti jaunimo. � K? tau apskritai rei�kia Raseiniai? Gyveni Kaune. Ten, be abejo, daugiau galimybi??

� Apskritai, man provincija patinka. Raseinius a� myliu. Kaunas ne k? ma�esn? provincija, kaip ir Raseiniai, tik �moni? daugiau. Vienas did�iausi? skirtum? � darbo rinka. Raseiniuose be silki? fabriko nieko n?ra, Kaune situacija visi�kai kitokia. Studentija, �inoma, juda, ta?iau kult?rinis lygis taip pat �emas. Auk�to meninio lygio muzikos klub? � vienas kitas…

� Raseiniai � tavo gimtasis miestas? Kur prab?go tavo vaikyst??

� Taip. Esu grynas raseini�kis. Gimiau Jubarko ligonin?je, nes m?s? Aku�erijos skyrius buvo u�darytas remontuoti (juokiasi). Vaikyst? prab?go Ar�kaini? kaime, taigi esu tikras kaimietis (juokiasi).

� Esi puikiai ?vald?s gitar?. Kada i�mokai groti ir kas paskatino?

� Puikiai atsimenu. B?damas tre?ioje klas?je i�girdau Eagles �Hotel California�, ir viskas… Prad?jau mokytis su sovietinius laikus menan?ia bulgari�ka gitara �Orfeus�. Tebeturiu t? gitar?. Ji tragi�ka (juokiasi), bet man labai brangi. Mokykloje tai buvo labai smagi veikla, ji jung? bendramin?ius, vyko k?rybin? veikla. Man tai visada patiko. Grodavau po 7 valandas per dien?. Mano prad�iamokslis buvo Muzikos mokykloje, v?liau daug pad?jo muzikantas Ar?nas Mickus. Degiau tikra aistra ir turiu pasakyti, kad vis dar ja degu (�ypsosi).

� Apskritai, kokios galimyb?s tuomet buvo jauniems muzikantams groti?

� Tada muzikinei veiklai buvo d?kinga dirva. Niekas netur?jo pinig? geriems instrumentams, nesuvok?, kaip �daryti� muzik?, nes netur?jo did�i?j? interneto lobyn?, bet buvo begalinis noras. Vykdavo �Valentino dienos�, �LIK-ai�, kiti renginiai. Sal?s b?davo pilnos jaunimo. Menininkui svarbiausia gauti atsakom?j? ry�? i� publikos. Reikia pa�ym?ti, kad tuo metu u� jaunimo laisvalaik? atsakingi asmenys tas s?lygas sukurdavo. O dabar, kad ir Jonini? �vent? Raseini? mieste. Susidaro vaizdas, kad ka�kas j? organizuoja tik d?l to, kad reikia padaryti darb?, u� kur? moka pinigus, o
ne tam, kad �mon?ms b?t? ?domiau. K?rybinis darbas yra sunkus, suprantama, bet jei jau i�sis?mei, b?k malonus, u�leisk viet? kitam. Visa laim?, kad Kult?ros centre j?gos po truput? atsi�vie�ina. Labiausiai, �inoma, li?dna, kai ? �vietimo ir kult?ros sritis ki�asi nieko apie tas sritis nei�manantys politikai ar politinio pasitik?jimo valstyb?s tarnautojai, kurie n?ra specialistai. Tokia n?diena. Li?dna.

� Kokios muzikos pats klausaisi? Koks stilius patinka?

� Man pirmiausia patinka harmoninga muzika. Esu gana toleranti�kas visiems stiliams, nors ir ne paslaptis, kad esu grie�to roko ir sunkiojo metalo �alininkas. Ta?iau, kai muzika yra kokybi�ka ir harmoninga, tada a� u� bet koki? nauj? stilistik?, u� skoning? ir vert? d?mesio muzik?. Nesuprantu dalies elektronin?s muzikos. Man ji pigi ir neskoninga. Gyva muzika turi tiesiogin? s?lyt? su instrumentu, stilistika ir klausytoju, o svarbiausia, pa?ia emocija.

� Tavo specialyb? � politika. Kiek ja domiesi?

� A� daugiau domiuosi parapolitiniais dalykais, prie�astiniais ry�iais. Apskritai, politikai valstybi? nevaldo. Jas valdo interes? grup?s. Visame pasaulyje tas pats, Raseiniai ne i�imtis. Pasaul? savo naudai valdo bankiniai ir finansiniai interesai, Raseinius valdo silki? fabrikas. Abiem atvejais sukaupti �mogi�kieji, intelektiniai ir finansiniai i�tekliai sukuria tam tikr? vie�?j? nuomon?, kurioje baisiausias dalykas � melo ir tiesos mi�inys, pabr?�iu, ne pats melas. Suk?rus t? vie�?j? nuomon? labai lengva manipuliuoti �mon?mis, kitaip pus? per televizori? kalban?i? veik?j? tup?t? Luki�k?se ma�? ma�iausiai u� finansinius nusikaltimus, tokius kaip PVM grobstymas, kuris yra tap?s norma. Partin?s politin?s pa�i?ros, vyraujan?ios Lietuvoje, labai riboja �moni? pasirinkim? b?tent dogmati�kai. ?prasti pig?s lozunginiai ir populistiniai vie�osios nuomon?s formavimo b?dai, kurie ypatingai kvailina ir taip silpno maumen?lio did�i?j? populiacijos dal?. Pavyzd�iui, vienai partijai su pseudoprofesoriumi prie�akyje jau dvide�imt met? �izofreni�kai vaidenasi, kad juos puola rusai. Dogmati�kai � tai konservatyv?s politikai, ta?iau realyb?je visa partijos vir�?n? yra mankurtizmo �idinys. Yra toks posakis � �patys mu�a, patys r?kia�. Tuo yra paremta didel? dalis partini? propagandos ma�in?. Li?dna, bet taip pat yra, ir parapolitini? interes? l?l?s, per televizori? kalban?ios apie s?�in? ir meil? t?vynei, vie�uosius ir priva?ius interesus sumai�o de�imtis kart? per dien?. Penkiasde�imt met? gyvenome sovietin?je santvarkoje. Toje santvarkoje vogti buvo socialin? norma, ta?iau vakarieti�koje visuomen?je a� matau gerokai daugiau blogybi?. Patobul?jo liberalios �mogaus laisv?s, ta?iau pa?ios �mogi�kosios ydos kaip gob�umas, pavydas tik progresuoja. Pats kapitalizmas egzistuoja tik kaip vadov?lin? s?voka. Kartelizmas yra santvarka, kurioje mes gyvename. T?, beje, teigia ir akademiniai sluoksniai, kai kurie nepriklausomi ir politi�kai neanga�uoti ekonomikos tyrimai. Kapitalas eksponentine kreive plaukia i� neturting? ? turtingas rankas.

� Kokios vis d?lto tavo politin?s pa�i?ros?

� A� u� liberal?j? individualizm? ir socialin? atsakingum?. U� tai, kad kiekvienas individas visuomen?je optimaliausiu b?du atlikt? savo funkcij? ir tiesiog gerai gyvent?. Ta?iau tam turi b?ti sudarytos s?lygos. Tiek darbe, tiek kult?roje, tiek visose kitose srityse. A� jokiu b?du nekreipiu ? socializmo pus?. Pavyzd�iui, Soviet? S?jungoje vadov?linis socializmas neegzistavo, kaip ir dabar kapitalizmas neegzistuoja. Kas yra demokratija? Tai yra, kai demokratiniu keliu du vilkai ir avis balsuoja, kuris i� j? bus suvalgytas vakarienei. Tokia demokratija dabar egzistuoja Lietuvoje. Tur?t? b?ti stipresn? tiesiogin? savivalda. Pabr?�iu � tiesiogin?, su tiesioginiais mero rinkimais be partini? rieten?. Dabar matome, kad buv?s meras deklaravo pasi�ventim? rajonui, ta?iau gav?s viet? prie lovio u�siima demagogijomis, neva �geri darbai prad?ti, naudingesnis b?siu Seime�. ?ia
yra visi�kas m?�las, gerbiamieji. Kvepia srutomis i� silki? fabriko, pilamomis ? miel? mano Dubys?. Lietuvoje n?ra n? vienos partijos, kuri prie� rinkimus deklaruot? de�ini?sias pa�i?ras, nes visi �ino, kad �mon?s gyvena sunkiai, tod?l geriausiu atveju save vadinantys de�iniaisiais, deklaruoja
vykdysiantys centristin? politik?, ta?iau i� realaus valstyb?s gyvenimo matome, kad pliurpalai per televizori? skiriasi nuo realyb?s. �mon?s gyvena skai?iais ir pinigais � ekonominiais indeksais, ta?iau n?ra laim?s indekso mato. Tai padeda suktis propagandos ma�inai. Deja, �mon?s ne?sigilina
? reik�m? ar prie�astin? ry�?. Gilinasi ? faktus. Tod?l formuojamos tokios nuomon?s, kad vienas ar kitas politikas ka�k? pakeis ar ka�k? sugadins. Taip n?ra. Yra sistema, kurioje gyvename, ir reikia j? suvokti toki?, kokia ji i� tikr?j? yra. Bendruomeni�kumas, suvokimas, visi kiti dalykai…
Kiek pavyzd�i? turime parsidav?li? politik?, perb?geli?, kurie kei?ia partijas. M?s? rajonas � ne i�imtis. Tipinis mankurtizmo pavyzdys.

� K? gi tur?t? keisti politikai?

� Pirmiausia � matyti pasaul? tok?, koks jis yra i� tikr?j?. Taip pat politikai turi suprasti, kad reikia investuoti ? jaunim?, kult?r?, �vietim?. Labai svarbu yra i�mokti ne k? m?styti, o kaip m?styti. Albertas Ein�teinas yra pasak?s: �Mes niekada nei�spr?sime problem? su tokiu pa?iu
m?stymu, kuris jas ir suk?r?�. Auk�tas Izraelio politikas yra pasak?s m?s? buvusiam prezidentui fraz?: �Jei norite, kad jus perrinkt?, laiku i�ve�kite �iuk�les ir asfaltuokite kelius, o jei norite s?kmingos valstyb?s � investuokite ? jaunim?�. Ta?iau reikia i�ties investuoti ? jaunim?,o ne deklaruoti ka�kokias neefektyvias programas ar kaskart, kai kei?iasi vald�ia, draskyti ir reformuoti vis? �vietim?.

� Tavo m?giamiausi politikai?

� �viesos atminties Julius Veselka, ra�ytojas Vytautas Petkevi?ius, amerikie?i? politikai Ron Paul, Alan Greyson, brit? Nigel Farage. Tie, kurie dirbo/dirba d?l vie�ojo intereso.

� Tavo pasaul?�i?ra. Kokia ji?

� Pasaul?�i?ra labai paprasta: �i?riu ? pasaul? ir ie�kau atsakym? ? savo u�duodamus klausimus. Domiuosi man ?domiais dalykais, rei�kiniais. Na, pavyzd�iui, kuo skiriasi g?ris ir blogis? Blogis yra pasal?ni�kas ir d?l to jis �raumeningesnis� u� g?r?. Mano po�i?ris liberalus � esu prie� bet kokias religijas, bet ne prie� tik?jim?. Ba�ny?ios, mano supratimu, yra nusikalstamos aferist? organizacijos, kurios atitolina �mones nuo u�duodam? egzistencini?, filosofini? klausim?. Su tik?jimu lengviau gyventi � a� pritariu. Ta?iau vienintel? religija, kuri? pateisinu, yra budizmas. A� turiu savo
tik?jim?, bet esu prie� bet kok? religin? fanatizm?. Kad religija yra aferist? lizdas, patvirtina dviej? �yd? religij? susiprie�inimas � judaizmas prie� sionizm?. Pastaroji yra fanatik? organizacija, kuri daro did�iulius nusikaltimus, taip pat ir karo. Kas seka pasaulin? politikos puls?, suvokia tai. Karai, kil? d?l religijos, nusine�? did�iausi? skai?i? �monijos gyvybi?. Religijos suklaidina tikr?j? tik?jim? savimi, pa?ia b?timi, �lugdo �mogaus m?stym? ir pasaulio suvokim?. Kaip ir min?jau, tiesos ir melo mi�inys yra �ymiai baisiau nei pats melas. Juk kiekvienas �mogus nori daugiau sau ir ma�iau visiems kitiems. Tai nat?ralu. Jei neb?t? ego � neb?t? �mogaus. Taip sud?liota gamta. Ta?iau s?lygos tur?t? b?ti tokios, kad gal?tume patenkinti savo ego, o gal tikslingiau b?t? sakyti � poreik? savirai�kai, sakykime, darydami ka�k? visuomen?s ir �monijos labui. Ir labai svarbu
d�iaugtis pa?iu procesu, pa?iu gyvenimu. Tuo tarpu gvenimas vien d?l god�i? tiksl? yra tiesiog parazitavimas, o mano supratimu, pats populiarusis pasaulio suvokimas yra labai stipriai i�kreiptas tam, kad vieni gal?t? parazituoti, o kiti b?t? priversti vergauti parazituojantiems.

� Tai gal?t? b?ti laimingos visuomen?s formul?. Ta?iau ar ji ?manoma?

� Viskas yra ?manoma. A� tikiu mokslu. Tikiu objektyvumu. Tai labai geras dalykas, nes tuomet supranti, kod?l yra taip, o ne kitaip, ir gali priimti objektyvius sprendimus. �inojimas ir suvokimas yra du labai skirtingi dalykai. B?tent d?l to man nepatinka religija arba raudon?j? � balt?j?
kova politikoje, nes tai yra dogmatiniai dalykai. Mokslas remiasi ne dogmomis, o prie�astini? ry�i? analizavimu. �iaip si?ly?iau apie tas temas pasiskaityti, pasidom?ti. Pasaulis platus ir ?domus.

� Puiku. Pakalb?kime apie k? nors linksmiau. Sugr?�kime ? Raseinius. Esi vienas i� pla?iai nuskamb?jusios dainel?s �Vizbarin?s� bendraautori?. Kaip kilo mintis j? sukurti?

� Tai buvo tikslingas protestas prie� debilus. K?rinys n?ra originalus. Tai festivalio �Roko naktys� himnas su pakeistais �od�iais. Rusai tiek nei�tr?m?, kiek priviso visokio plauko �nuskriaust?j?�, atsipra�ant. Labai nepatinka i�verstask?riai prisitaik?liai, kurie pasikeitus santvarkai �pakei?ia� savo nuomon?. Kalba apie id?jas, ta?iau tikrieji tikslai yra savanaudi�ki. Labai nem?gstu toki? �moni? ir kalbu apie tai tiesiai �viesiai, be u�uolank?.

� Kokios buvo to incidento pasekm?s?

� Tas asmuo, kuris save atrado �ioje dainoje, para�? parei�kim? policijai d?l �mei�to ar ka�ko. Pareig?nai pasikviet? studen?iokus ir moksleivius tirti �io labai svarbaus, t?vyn?s i�davimu kvepian?io nusikaltimo, o u�davus klausim?, ar a� ?ia dainuoju, netur?jau ko sl?pti. ?ia papras?iausiai savoti�ka kovos prie� debilus forma. �mon?s ne kvaili � visk? supranta. ?domiausia ir juokingiausia tai, kad per tre?iuosius asmenis buvo grasinama teismu ir reikalaujama daugiat?kstantin?s pinigin?s i�pirkos, bet a� skambiai nusijuok?s pasi?liau kuo grei?iau kreiptis ? teism?. Tuo �ita komedija ir pasibaig?. Gaila, kad d?l toki? debil? pareig?nai turi kviestis ai�kintis studentus, vietoje to, kad tyr?jai u�siimt? rimtais nusikaltimais. Beje, tai buvo savoti�ka patirtis. Suvokiau, kad �pavogus kaimyno vi�t?� susilaukiama daugiau d?mesio, nei slepiant mokes?ius ar padarius kok? kit?, kiek rimtesn? nusikaltim? (juokiasi). Policijai irgi gyventi reikia, o dirbti juk neisi (juokiasi).

� O kaip d?l dainos �Danut? ir Antanas�? Ji ir dabar internete reklamuojama su vaflinio pyrago vir�eliu.

� ?ia yra sena Algio Greitai daina su keliais pakeistais �od�iais. Joje kiek stipriau pasakyta. Ypa? apie vagis �vietimo skyriuje (juokiasi). Ta?iau tiesa yra tiesa. ?ia gal toks jaunatvi�kas maksimalizmas ie�koti tiesos �ant kiekvieno kampo�. ?tariu, kad metams b?gant evoliucionuos ir mano supratimas apie tam tikrus dalykus, bet kritikuoju tai, kas man atrodo teisinga kritikuoti. Jei atvirai, a� i� g?dos emigruo?iau po to, kas ?vyko, ir kas ?vardinta. Ka�kas negerai gal Raseiniuose, bet situacija kei?iasi. Tiesa, ta ?vardinta blogyb? ne did�iausia, tarp politik? yra �ymiai didesni? nusikalt?li?. ?ia gal labiau komi�ka situacija be realios gr?sm?s t?vynei (juokiasi).

� Taigi… K? palink?tumei raseini�kiams?

� Puosel?kite save, ugdykite save ir miestas augs ir gra�?s su jumis.