Autobus? parkui pavojingiausias politinis ou
Ugn? TIMONYT?
Apie Raseini? autobus? park? ra?me daug ir ?vairiais kampais. i? ?mon? drebino ir skandalai, ir ?vair?s ?tarin?jimai. Jos veikla dom?josi netgi tokios rimtos institucijos kaip FNTT ir STT. Dabartinis autobus? parko direktorius Romaldas Valin?ius viliasi, kad visos tos drumzl?s jau liko praeityje, o ir tebuv? ten tik keli? politik? ou, kuriems anks?iau ar v?liau lemta subliukti. Bet tokie labiausiai ir gadina autobusus.
Be sen? kledar?
Direktorius R. Valin?ius neslepia, jog jam, kai pasii?ri atgalios ? savo vadovavimo autobus? parkui pradi?, plaukai piestu stojasi: autobusai seni, ikler?, darbo drausm? pakrikusi… Nuo jos, sako direktorius, pirmiausiai ir tek? prad?ti. Reik?j? igyvendinti nes?iningum?, vagystes, girtuoklystes ir kitas panaias negeroves. Be abejo, ne kiekvienam kolektyvo mogui nauja tvarka buvo prie irdies, buvo bandan?i?j? tam prieintis, netgi g?sdinta, jog autobus? parkas visikai be darbuotoj? liksi?s, jei direktorius vadeli? neatleisi?s. Direktorius vadeli? neatleido: Bet darbuotoj? iandien netr?ksta. Tiesa, teko pakeisti altkalvi?-remontinink? grup?, atsisakyti dalies vairuotoj?. Bet ? j? viet? at?jo kiti, norintys ir gebantys dirbti.
Antrasis rytingas direktoriaus R. Valin?iaus ingsnis buvo autobus? parko atnaujinimas: Atnaujinimas tikr?ja to odio prasme. Mes atsisak?me pirkti d?v?tus autobusus, nes pirkdamas sen? autobus? visuomet rizikuoji: gali nusipirkti ir sen? neblog?, bet gali ir pinigus it ? bal? imesti. iandien mes, manau, pagr?stai didiuojam?s tur? 13 ekologik? autobus?, kurie neteria gamtos, nes alia degal? bako yra dar kitas bakas, ? kur? pilamas specialus skystis, valantis degalus, imetam?sias dujas.
alia to, pasakoja direktorius, atnaujindami autobus? park?, jie labai atidiai paskai?iavo, kiek ir koki? autobus? jiems reikia: Mes pasteb?jome, kad sunkme?iu mums nereikia dideli?, 50-ties viet? autobus?, tod?l ?sigijome 8 autobusus 30-34 viet?, 2 autobusus 24 viet? ir 3 naujus 50-vie?ius. Pastaruosius pirkome moksleivi? pav??jimui. Ar tai pasiteisino ekonomikai, direktorius sako, kad n? klausti nedera: ? Vilni? ar Kaun? neberieda pustu?iai autobusai, kurie surydavo 30 l degal?. Dabar utenka 15-18 l. Apie komfort? n? nekalbu. Direktorius pasidiaug?, kad tokias iniciatyvas palaiko meras R. A?as, kad pasisako jis u parko atnaujinim?.
B?gt? i miesto
R. Valin?ius viliasi, kad vien?dien usibaigs ir teism? maratonas, o jie gal?s t?sti savo sumanym? pasitraukti i miesto. Tam tikslui autobus? parkas jau yra nusipirk?s Norg?luose buvusios melioracijos ?mon?s pastatus, bet ? pirkin? suuod? berniukai ir, suprat?, jog ger? k?snel? praiopsojo, prad?jo iekoti kliau?i?, kaip j? i raseiniki? atimti. Kol kas teismuose laimi autobus? parkas. Ta?iau, kad ir kaip gerai teismai beusibaigt?, bylin?jimuisi prarasto laiko niekas nekompensuos, o ir Norg?l? detalusis planas per tai stringa. Juk akivaizdu, kad tokia ?mon? m?s? mieste b?ti negali. Kai m?s? kieme stovi per 40 autobus?, ?vairios kitokios technikos, o u ?mon?s tvoros gyventojai, netelpa ? jokias sanitarines normas. Blogai ne tik autobus? parko kaimynams, bet ir patiems parko darbuotojams: kiemas prikimtas technikos, remontinink? darbo s?lygos, ypa? iem?, labai sunkios. Net technikos remonto duob?s neatitinka joki? reikalavim?. Rekonstruoti turim? baz?, sako, v?lgi neapsimok?t?, nes kainuot? brangiau nei pastatyti nauj?, o ir stovi parkas, kaip min?ta, ne vietoje.
R. Valin?ius turi daug grai? plan?, susijusi? su ?kurtuv?mis Norg?luose, bet iki j? dar pirmiausiai reikia teism? slenks?ius ?veikti, ir planais, kol jie neprad?ti ?gyvendinti, geriau nesidalinti, nes kakas i Auk?iau gali pajuokauti…
Tuti ir nuostolingi
R. Valin?ius pastebi, kad Raseiniai, kurie i pirmo vilgsnio yra strategikai puikioje vietoje, j? pa?i? autobus? parkui n?ra palank?s, nes per Raseinius nuolat zuja daug ?vairi? park? autobus?, per k? raseinikiai tarpmiestiniai autobusai praranda nemaai keleivi? ir tampa nuostolingi. Be to, Raseini? autobus? parkas nuolat yra stambesni? rykli? akiratyje, kurie godiai valgo mauosius parkiukus. Prie tokius ryklius atsilaikyti tikrai n?ra lengva.
Su priemies?i? autobusais kitokios b?dos. Nors pa?i? nuostolingiausi? marrut? rajono tarybos sprendimu jau atsisakyta, ta?iau ir kitus marrutus tenka nuolat sekti,
reikalui esant, koreguoti. Nuo liepos 1 dienos sumainome autobus? jud?jim? po rajon?, kai kur per savait? bevaiuojame por? kart?, nes kai nebevain?ja moksleiviai, tiesiog nebeturime k? veti.
Direktorius atkreipia d?mes?, kad kiekvienas pilietis, kuris nori piktintis d?l nutraukto marruto ar pan., pirmiausiai tur?t? inoti tai, kad nuostolingi priemiestiniai autobusai yra kompensuojami i rajono biudeto, t. y. u juos reikia sumok?ti kiekvienam mokes?i? mok?tojui, nes savivaldyb? pinig? medio neturi, jos biudet? sukrauname mes visi.
iaip jau kiekvieno marruto udarym? ar naujojo atidarym? deriname su bendruomene, su seni?nija tariam?s su visais. tai ir dabar atidar?me nauj? vakarin? marrut? GabiaiKalnujaiPaaltuonysBebirvaVengerskai. i?r?sime, pasiteisins jis, ar ne. Bus keleivi?, kursuos autobusas, o jei nebus, patys suprantate…
Direktorius kieme parodo irikiuotus graius autobusus. Didesnius ir maesnius. Sako, tai moksleivi? pav??jimui skirti autobusai, kurie dabar yra remontuojami, peri?rimi, kad rugs?jo 1 dien? v?l b?t? paruoti darbui. Direktorius pasidiaug?, kad pagaliau ispr?stas ir ma?j? mokinuk? pav??jimas jiems dabar nebereikia
laukti, kol vyresni?j? klasi? moksleiviams baigsis pamokos. Prie kiekvien? rugs?j? susitinkame su mokykl? vadovais, aptariame visk? iki smulkmen?.
Apie kult?r?
Kiekvienas, kuris iandien vain?ja autobusais, sutiks, jog kei?iasi, europ?ja ne tik patys autobusai, bet ir vairuotojai: j? apranga, elgesys. Nebepamatysi u autobuso vairo murzin? gleizi?, paskubomis ?kritusi? ? sportines kelnes. Direktorius nori pasidiaugti, bet prie tai triskart pabeldia ? stal?, kad iandienos autobus? vairuotojai nebes?da u vairo ig?r?, dar neb?ta nelaimi?. Ir ko gero ne vien tod?l, kad vairuotojai labai danai ir pa?iose netik??iausiose vietose b?na patikrinami alkotesteriu, o tod?l, kad jau yra kitoks pa?i? vairuotoj? atsakomyb?s suvokimas. A kartais Raseiniuose matau buvus? autobus? vairuotoj? dievai, jis itaip nusig?r? tikrai ne ? pensij? i?j?s.
Ta?iau parko direktoriui labai nor?t?si ir iokios tokios gr?os i pa?i? keleivi?. Antai ?lipa bobut?, neina murzinu krepiu, ir makt j? ant naujut?lai?io autobuso s?dyn?s. Arba ?iaumoja k? nors, o po to nors vitas lesink. O dar blogiau, sako direktorius, kai jaunim?lis neino, kur energij? d?ti ir kaip prie draugus pasipuikuoti. Taip ir randi naujut?laites s?dynes supjaustytas. Na ir kas, kad piktavaliai nustatomi, kad inoma, jog jie i Gruzdik?s, Milaai?i? ar dar i kur nors, bet naivu net tik?tis, kad tokios eimos atlygins savo atal? padarytus nuostolius.
Prie bendros kult?ros reik?t? priskirti ir tradicin? oferiuk, bilietuko nereik… O paskui ta pati bobut?, kuriai bilietuko nereik, po kakurio laiko rao skund? d?l nutraukto marruto. Jei neparduotas bilietukas, vadinasi, nebuvo keleivio, o jei n?ra keleivi?, nereikalingas marrutas labai paprasta matematika. Bet iuo metu, sako direktorius, vairuotojai maai tuo besigundo, nes taip usidirb?s, tarkim, 4 litus, gali prarasti 400, jei kontrolierius pagaus. O kontrol? esanti grieta, ne vietin?. Ta?iau, k? ten sl?pti, pasitaiko visko, sen? ?pro?i? sunkokai atsisakoma.
Kainos nekils
Keleiviui visada svarbu, o kaip su kainomis? Kils jos, ar ne? R. Valin?ius paada, kad priemiestini? autobus? kainos nekils, kaip ir dabar vieno km kaina liks 27,7 cento (umiestyje 25,5 cento), nors ir enkliai iaugo degal? kainos. O ir visa kita, k? tik bepirktum krym?, padang?, vart? su kiekvienu nauju pirkimu randi vis padid?jusi? s?skait?. Gal ne po daug, kad u galvos stvertis reik?t?, bet kasdien vis didyn. alia to dar ir elektros kainos iaugo, ir visa kita. D?l tarpmies?io autobus? direktorius nieko paad?ti negal?jo: sako, kaip elgsis kiti ve?jai, taip teksi? daryti ir j? parkui.
Aplink em?s rutul?
Kiek kart? Raseini? autobus? parko autobusai b?t? apvaiav? e-m?s rutul?? Oi, tokiais mato vienetais neskai?iavome. iuo metu vidutinikai per metus nuvaiuojame apie 800 t?kst. km. Anks?iau nuvaiuodavome per milijon? ir daugiau. Ta?iau reik?t? ?vertinti irtai, kokiais keliais jie vaiuoja: Pirmieji ? p?g?, ? lijundr?. Mai? sm?lio ? autobus? ir pirmyn. Juk vaikus ? mokykl? atveti reikia. O iltuoju met? laikotarpiu kratom?s tarkomis. Nepeikiame mes savo kelinink?, ta?iau kai kurios kelio atkarpos b?na tiesiog siaubingos, o jas ?veikti privalome. Per daug kas tuo klausimu ir krize dangst?si.
Ta?iau, kaip ten nebuv?, diaug?si direktorius, iai dienai nesame prasiskolin?, atlyginimus isimokame laiku, darbuotoj? mainti nereikia, bankrotas negresia,
kuriame graius planus, tad ko daugiau bereikia? Nebent palink?ti t? plan? isipildymo.
