Azartiniai lo�imai � (ne)kaltas �aidimas?

Kartais �nekaltas pramoginis lo�imas su draugais� gali virsti nekontroliuojamu elgesiu � kankinan?ia problema, patologija, rimta priklausomybe nuo azartini? lo�im?. Tod?l b?tina ?vertinti �i? �smagi? pramog?� gr?sm? i� anksto.
Respublikinio priklausomyb?s lig? centro (RPLC) gydytoja psichiatr? Sigita �olyt? atkreipia d?mes? ? tyrim? duomenis, ?rodan?ius, kad loterijos, kort? �aidimai siejami su vidutine patologinio lo�imo rizika, o kazino lo�imai � su didele patologinio lo�imo rizika.
Apie priklausomyb? nuo azartini? lo�im?, gr?sm?, skaud�ius padarinius ne tik lo�ian?iajam, bet ir jo aplinkai kalbam?s ir su RPLC socialine darbuotoja Svetlana Volujevi?.

KADA VERT?T? SUNERIMTI?

Azartinis lo�imas � tai rizika ir viltimi paremtas �aidimas, galintis tur?ti itin skaud�i? ir skausming? padarini?. �Tai rizikingas ka�ko reik�mingo statymas su viltimi ?gyti k? nors didesn?s vert?s. Pasikartojantys patologinio potraukio prie azartini? lo�im? epizodai gali u�valdyti asmens gyvenim?, d?l to yra atsisakoma socialini?, darbini?, materialini? ir �eimos vertybi? bei ?sipareigojim?�, � teigia gydytoja psichiatr? S. �olyt?.
Anot jos, tokiam sutrikimui, kur? sukelia azartiniai lo�imai, b?dingas da�nas potraukis lo�ti, rizikavimas vis didesne pinig? suma, kad b?t? pasiektas trok�tamas malonumas. Priklausomi asmenys b?na kamuojami nuovargio, dirgl?s. Apie lo�im? mast? meluoja savo �eimos nariams, artimiesiems, gydytojams, tod?l kyla gr?sm?, kad santykiuose, �eimoje, darbe, karjeroje, ?gyjant i�silavinim? kils sunkum?.

Neretai lo�imas tampa b?du pab?gti nuo problem? ar pagerinti prast? nuotaik?, o po pralo�imo i�kart siekiama �atsilo�ti�. �Labai da�nai asmenys, turintys problem? d?l lo�imo, link? jas sl?pti ir neigti, tod?l pirmuoju �enklu gali b?ti pasikeit?s artimojo elgesys, i�sisukin?jimas nuo ankstesni? pareig? arba j? neatlikimas, da�nas pra�ymas skolinti, i� nam? dingstantys daiktai ir visi kiti anks?iau min?ti simptomai. Kai lo�imas tampa probleminis, atsiranda pasekm?s�, � sako S. �olyt?.

PLONA RIBA TARP PRAMOGOS IR PRIKLAUSOMYB?S

Priklausomyb? nuo azartini? lo�im? nei�tinka staiga � tai yra ilgas procesas.
�Yra geras posakis � jeigu i� karto ?meti varl? ? verdant? vanden?, ji i��oks ir i�gyvens, o jeigu j? virinsi ant labai l?tos ugnies, ji palaipsniui i�virs. �is posakis ka�kiek atspindi priklausomyb?s formavim?si � �mogus nepastebi, kaip nekaltas lo�imas, loterija ar la�ybos pavirsta ? rimt? lig? � priklausomyb?. Riba, kuri skiria pramog? nuo lo�imo, yra plona, sunkiai ap?iuopiama�, � tvirtina socialin? darbuotoja S. Volujevi?.
Jos teigimu, i� prad�i? �mogus lo�ia pramogaudamas, leisdamas laisvalaik? ir tik sukeldamas sau rizik?. Jeigu jis ?sivertina ir supranta, kad rizika rimta, nusistato sau lo�imo ribas, kuri? pavyksta laikytis, � rizika suvaldyta.
�Visgi da�niau �mon?s numoja ranka ? rizik?, taip ilgainiui auga pripratimas (tolerancija), norisi lo�ti daugiau, da�niau, rim?iau ir didesn?mis sumomis, lo�imas u�ima vis daugiau laiko, lo�iama darbo ar moksl? metu. Tada jie lo�ia sukeldami sau ap?iuopiam? �al?, pavyzd�iui, finansams, santykiams ar sveikatai. Jeigu �ioje vietoje pavyksta sustoti, nusistatyti ribas ir j? laikytis, puiku. Ta?iau tai padaryti tampa sunku, nes lo�imas asmen? labai stipriai ?traukia � jis jau?ia azart?, malonum?, patiria greit? �apdovanojim?�, o prasilo�?s nori b?tinai �atsilo�ti� ir patenka ? u�burt? rat?�, � ai�kina S. Volujevi? ir priduria, kad lo�damas ir nepaisydamas konkre?ios �alos �mogus po kurio laiko per�engia nematom? linij? ir ?gyja priklausomyb?.

PADARINIAI �LUGDANTYS

S. Volujevi? patirtis rodo, kad nuo lo�im? priklausomi asmenys neretai turi reikal? su antstoliais, da�nai patiria teisini?, finansini? problem? ir skol?. Nor?dami atsilo�ti jie naudojasi greitaisiais kreditais, v?liau ne?stengia j? gr?�inti, tod?l artimiesiems tenka �dengti� finansinius ?siskolinimus nuskurdinant �eimos biud�et?.
Priklausomo asmens ir jo artim?j? psichika ir k?nas gyvena nuolatiniu ?tampos ir i�gyvenimo re�imu, kur? sunku ilgai atlaikyti. �Dirbant su kompulsyviais lo�?jais ir j? artimaisiais da�nai galima i�girsti, kad j? vis? psichologin? b?sena yra labai sud?tinga. Jie jau?iasi dirgl?s, pervarg? nuo ?tampos, finansini? sunkum?, pasirei�kia ne tik psichologini?, toki? kaip nerimas, panikos priepuoliai, depresin? b?sena ar mintys apie savi�udyb?, bet ir somatini? sutrikim? � pakyla kraujosp?dis, atsiranda stipr?s galvos skausmai, nemiga. Priklausomi asmenys ir j? artimieji gali prad?ti da�niau ir gausiau vartoti alkohol? nor?dami u�mir�ti sunkumus, j? nesprend�ia�, � rizikas vardija socialin? darbuotoja.
Be viso to, artimiesiems formuojasi netiesiogin? priklausomyb?: �Jie tampa priklausomi nuo lo�ian?io asmens ir nustoja gyventi savo gyvenim?, nes viskas pradeda suktis aplink priklausom? �mog?. Tokia �eima neretai atsiriboja nuo socialinio gyvenimo, ma�ai bendrauja su aplinkiniais, apriboja ry�ius su draugais, gimin?mis, slepia savo �eimos problemas nuo aplinkini?, nes jau?ia g?d?. Apleid�ia savo ankstesnius pom?gius, nes tam nelieka nei noro, nei finansini? ar emocini? resurs?.�

REKOMENDUOJAMA VENGTI PAMOKSL?

Da�niausiai artimieji pirmieji pastebi su lo�imu susijusias artimojo problemas. Tod?l gydytoja psichiatr? S. �olyt? pataria pirmiausia pasir?pinti savimi � savo psichologine ir finansine gerove bei saugumu, ie�koti kvalifikuotos pagalbos. Jos teigimu, svarbiausia vengti moralizavimo lo�ian?iajam, pamoksl? ir baudimo. O kai ken?iantys nuo lo�im? asmenys atsigr?� ? savo elges? ir matys pasekmes, svarbu b?ti �alia, pagal galimybes pad?ti, paskatinti kreiptis pagalbos ? specialistus.
�Kuo lo�ian?iam asmeniui grei?iau leisime pamatyti ir pajausti su lo�imu susijusias pasekmes, tuo greitesnis bus jo sveikimas arba bent jau pagalbos paie�ka�, � sako ji.
Socialin? darbuotoja S. Volujevi? priduria � jei artimieji gr?�ina kompulsyvaus lo�?jo skolas, taip jie tik skatina neatsaking? �io �mogaus elges?, sukuria jam saugumo jausm?, kad jis gali �i�sisukti�, j? visada �i�trauks i� b?dos�.
�Artimiesiems svarbu nekelti sau tikslo �i�gelb?ti�, nes jis n?ra realus. Tai yra rimta liga, j? gydo kvalifikuoti specialistai, o artimasis n?ra kvalifikuotas specialistas, tad svarbu sav?s nekaltinti, kad nepavyksta suvaldyti artimojo ligos�, � pataria S. Volujevi?.
Ji sako, kad kvietimas ? atvir? ir nuo�ird? pokalb? yra tinkama pagalba, nes tai yra prie�ingas elgesys slapukavimui ir nutyl?jimams. Svarbiausia leisti priklausomam asmeniui pamatyti, kad norite j? suprasti ir kartu rasti pagalb?. �Ta?iau nevert?t? tik?tis greit? rezultat? net tuomet, jei artimasis sutiko nueiti pas specialistus, kadangi priklausomyb? i�sivyst? per ilg? laik?, tod?l gijimas bus taip pat ilgas ir daug j?g? reikalaujantis procesas�, � sako socialin? darbuotoja.

Lo�?jams ir j? artimiesiems pagalba teikiama Respublikiniame priklausomyb?s lig? centre (interneto svetain? www.rplc.lt).
Taip pat visoje Lietuvoje veikia anonimini? lo�?j? grup?s (interneto svetain? www.anoniminiailosejai.lt) ir
priklausom? asmen? artim?j? savipagalbos grup?s (interneto svetain? www.al-anon.lt).
Aktuali? informacij? apie lo�im? priklausomyb? ir prieinam? psichologin? pagalb? rasite nacionalin?je psichikos
sveikatos svetain?je www.pagalbasau.lt ir interneto svetain?je www.nebenoriulosti.lt.