Kartais „nekaltas pramoginis lošimas su draugais“ gali virsti nekontroliuojamu elgesiu – kankinan?ia problema, patologija, rimta priklausomybe nuo azartini? lošim?. Tod?l b?tina ?vertinti ši? „smagi? pramog?“ gr?sm? iš anksto.
Respublikinio priklausomyb?s lig? centro (RPLC) gydytoja psichiatr? Sigita Šolyt? atkreipia d?mes? ? tyrim? duomenis, ?rodan?ius, kad loterijos, kort? žaidimai siejami su vidutine patologinio lošimo rizika, o kazino lošimai – su didele patologinio lošimo rizika.
Apie priklausomyb? nuo azartini? lošim?, gr?sm?, skaudžius padarinius ne tik lošian?iajam, bet ir jo aplinkai kalbam?s ir su RPLC socialine darbuotoja Svetlana Volujevi?.
KADA VERT?T? SUNERIMTI?
Azartinis lošimas – tai rizika ir viltimi paremtas žaidimas, galintis tur?ti itin skaudži? ir skausming? padarini?. „Tai rizikingas kažko reikšmingo statymas su viltimi ?gyti k? nors didesn?s vert?s. Pasikartojantys patologinio potraukio prie azartini? lošim? epizodai gali užvaldyti asmens gyvenim?, d?l to yra atsisakoma socialini?, darbini?, materialini? ir šeimos vertybi? bei ?sipareigojim?“, – teigia gydytoja psichiatr? S. Šolyt?.
Anot jos, tokiam sutrikimui, kur? sukelia azartiniai lošimai, b?dingas dažnas potraukis lošti, rizikavimas vis didesne pinig? suma, kad b?t? pasiektas trokštamas malonumas. Priklausomi asmenys b?na kamuojami nuovargio, dirgl?s. Apie lošim? mast? meluoja savo šeimos nariams, artimiesiems, gydytojams, tod?l kyla gr?sm?, kad santykiuose, šeimoje, darbe, karjeroje, ?gyjant išsilavinim? kils sunkum?.
[1]
Neretai lošimas tampa b?du pab?gti nuo problem? ar pagerinti prast? nuotaik?, o po pralošimo iškart siekiama „atsilošti“. „Labai dažnai asmenys, turintys problem? d?l lošimo, link? jas sl?pti ir neigti, tod?l pirmuoju ženklu gali b?ti pasikeit?s artimojo elgesys, išsisukin?jimas nuo ankstesni? pareig? arba j? neatlikimas, dažnas prašymas skolinti, iš nam? dingstantys daiktai ir visi kiti anks?iau min?ti simptomai. Kai lošimas tampa probleminis, atsiranda pasekm?s“, – sako S. Šolyt?.
PLONA RIBA TARP PRAMOGOS IR PRIKLAUSOMYB?S
Priklausomyb? nuo azartini? lošim? neištinka staiga – tai yra ilgas procesas.
„Yra geras posakis – jeigu iš karto ?meti varl? ? verdant? vanden?, ji iššoks ir išgyvens, o jeigu j? virinsi ant labai l?tos ugnies, ji palaipsniui išvirs. Šis posakis kažkiek atspindi priklausomyb?s formavim?si – žmogus nepastebi, kaip nekaltas lošimas, loterija ar lažybos pavirsta ? rimt? lig? – priklausomyb?. Riba, kuri skiria pramog? nuo lošimo, yra plona, sunkiai ap?iuopiama“, – tvirtina socialin? darbuotoja S. Volujevi?.
Jos teigimu, iš pradži? žmogus lošia pramogaudamas, leisdamas laisvalaik? ir tik sukeldamas sau rizik?. Jeigu jis ?sivertina ir supranta, kad rizika rimta, nusistato sau lošimo ribas, kuri? pavyksta laikytis, – rizika suvaldyta.
„Visgi dažniau žmon?s numoja ranka ? rizik?, taip ilgainiui auga pripratimas (tolerancija), norisi lošti daugiau, dažniau, rim?iau ir didesn?mis sumomis, lošimas užima vis daugiau laiko, lošiama darbo ar moksl? metu. Tada jie lošia sukeldami sau ap?iuopiam? žal?, pavyzdžiui, finansams, santykiams ar sveikatai. Jeigu šioje vietoje pavyksta sustoti, nusistatyti ribas ir j? laikytis, puiku. Ta?iau tai padaryti tampa sunku, nes lošimas asmen? labai stipriai ?traukia – jis jau?ia azart?, malonum?, patiria greit? „apdovanojim?“, o prasiloš?s nori b?tinai „atsilošti“ ir patenka ? užburt? rat?“, – aiškina S. Volujevi? ir priduria, kad lošdamas ir nepaisydamas konkre?ios žalos žmogus po kurio laiko peržengia nematom? linij? ir ?gyja priklausomyb?.
PADARINIAI ŽLUGDANTYS
S. Volujevi? patirtis rodo, kad nuo lošim? priklausomi asmenys neretai turi reikal? su antstoliais, dažnai patiria teisini?, finansini? problem? ir skol?. Nor?dami atsilošti jie naudojasi greitaisiais kreditais, v?liau ne?stengia j? gr?žinti, tod?l artimiesiems tenka „dengti“ finansinius ?siskolinimus nuskurdinant šeimos biudžet?.
Priklausomo asmens ir jo artim?j? psichika ir k?nas gyvena nuolatiniu ?tampos ir išgyvenimo režimu, kur? sunku ilgai atlaikyti. „Dirbant su kompulsyviais loš?jais ir j? artimaisiais dažnai galima išgirsti, kad j? vis? psichologin? b?sena yra labai sud?tinga. Jie jau?iasi dirgl?s, pervarg? nuo ?tampos, finansini? sunkum?, pasireiškia ne tik psichologini?, toki? kaip nerimas, panikos priepuoliai, depresin? b?sena ar mintys apie savižudyb?, bet ir somatini? sutrikim? – pakyla kraujosp?dis, atsiranda stipr?s galvos skausmai, nemiga. Priklausomi asmenys ir j? artimieji gali prad?ti dažniau ir gausiau vartoti alkohol? nor?dami užmiršti sunkumus, j? nesprendžia“, – rizikas vardija socialin? darbuotoja.
Be viso to, artimiesiems formuojasi netiesiogin? priklausomyb?: „Jie tampa priklausomi nuo lošian?io asmens ir nustoja gyventi savo gyvenim?, nes viskas pradeda suktis aplink priklausom? žmog?. Tokia šeima neretai atsiriboja nuo socialinio gyvenimo, mažai bendrauja su aplinkiniais, apriboja ryšius su draugais, gimin?mis, slepia savo šeimos problemas nuo aplinkini?, nes jau?ia g?d?. Apleidžia savo ankstesnius pom?gius, nes tam nelieka nei noro, nei finansini? ar emocini? resurs?.“
[2]
REKOMENDUOJAMA VENGTI PAMOKSL?
Dažniausiai artimieji pirmieji pastebi su lošimu susijusias artimojo problemas. Tod?l gydytoja psichiatr? S. Šolyt? pataria pirmiausia pasir?pinti savimi – savo psichologine ir finansine gerove bei saugumu, ieškoti kvalifikuotos pagalbos. Jos teigimu, svarbiausia vengti moralizavimo lošian?iajam, pamoksl? ir baudimo. O kai ken?iantys nuo lošim? asmenys atsigr?š ? savo elges? ir matys pasekmes, svarbu b?ti šalia, pagal galimybes pad?ti, paskatinti kreiptis pagalbos ? specialistus.
„Kuo lošian?iam asmeniui grei?iau leisime pamatyti ir pajausti su lošimu susijusias pasekmes, tuo greitesnis bus jo sveikimas arba bent jau pagalbos paieška“, – sako ji.
Socialin? darbuotoja S. Volujevi? priduria – jei artimieji gr?žina kompulsyvaus loš?jo skolas, taip jie tik skatina neatsaking? šio žmogaus elges?, sukuria jam saugumo jausm?, kad jis gali „išsisukti“, j? visada „ištrauks iš b?dos“.
„Artimiesiems svarbu nekelti sau tikslo „išgelb?ti“, nes jis n?ra realus. Tai yra rimta liga, j? gydo kvalifikuoti specialistai, o artimasis n?ra kvalifikuotas specialistas, tad svarbu sav?s nekaltinti, kad nepavyksta suvaldyti artimojo ligos“, – pataria S. Volujevi?.
Ji sako, kad kvietimas ? atvir? ir nuošird? pokalb? yra tinkama pagalba, nes tai yra priešingas elgesys slapukavimui ir nutyl?jimams. Svarbiausia leisti priklausomam asmeniui pamatyti, kad norite j? suprasti ir kartu rasti pagalb?. „Ta?iau nevert?t? tik?tis greit? rezultat? net tuomet, jei artimasis sutiko nueiti pas specialistus, kadangi priklausomyb? išsivyst? per ilg? laik?, tod?l gijimas bus taip pat ilgas ir daug j?g? reikalaujantis procesas“, – sako socialin? darbuotoja.
[3]
Loš?jams ir j? artimiesiems pagalba teikiama Respublikiniame priklausomyb?s lig? centre (interneto svetain? www.rplc.lt).
Taip pat visoje Lietuvoje veikia anonimini? loš?j? grup?s (interneto svetain? www.anoniminiailosejai.lt) ir
priklausom? asmen? artim?j? savipagalbos grup?s (interneto svetain? www.al-anon.lt).
Aktuali? informacij? apie lošim? priklausomyb? ir prieinam? psichologin? pagalb? rasite nacionalin?je psichikos
sveikatos svetain?je www.pagalbasau.lt ir interneto svetain?je www.nebenoriulosti.lt.