[1]Liepos 6 dieną Viduklėje, prie Šilaupės upelio, buvo atidaryta šimto ąžuoliukų alėja. Susirinko Čepauskių – Antano, Alfonso, Jono, Zigmo, Juozo, Stasės, Ramutės – šeimos nariai, draugai, kaimynai, pažįstami, atvyko šauliai, Viduklės seniūnė Daiva Ulinskaja, kiti asmenys. Ąžuoliukai pasodinti prie Čepauskių tėviškės, iniciatorius buvo Antanas Čepauskis.
Šventė prasidėjo iškilmingai sugiedojus himną, tylos minute pagerbus žuvusius už Tėvynę mūsų šalies didvyrius, vyko pasisakymai, sudainuota partizanų daina. Šalia Paupio kelio pasodinta daugiau kaip šimtas ąžuoliukų, prie vieno iš jų yra lentelė su užrašu: „Ąžuolas Lietuvos partizanų vado Adolfo Ramanausko-Vanago 100-ųjų gimimo metinių atminimui, parvežtas iš jo gimtinės. Antanas Č.“, taip pat prie kelio ant stulpo pritvirtinta lentelė su Gedimino stulpais ir užrašu „Lietuvai – 100 m.“
Paklausiau brolių, kaip jiems kilo mintis padovanoti Lietuvai tokią dovaną? Jie patarė, kad kalbinčiau Antaną, jis galįs papasakoti išsamiai. Antanas Čepauskis paaiškino, kad gyvena Vilniuje, bet gana dažnai tenka būti Alytaus rajone, žmonos tėviškėje. Jam teko laimė gauti A.Ramanausko-Vanago knygą „Daugel krito sūnų“, kurią išleido jo dukra Auksutė Ramanauskaitė-Skokauskienė. Antanas ją perskaitė ir labai susidomėjo partizanų istorija, tuo užkrėtė savo brolius bei seseris. Dalyvaudamas A.Ramanausko-Vanago 80-mečio minėjime sutiko jo bendražygį Mulevskį, šis papasakojo, kaip Vanagą palydėjo į partizanus. Nuo to laiko A.Čepauskis pradėjo intensyviai domėtis Vanago veikla, aplankė jo buvusią vadavietę Varėnos rajone, Kasčiūnų kaime, pakalbėjo su ten dabar gyvenančiu 90-mečiu Vanago bendražygiu Tigru (Juozu Jakavoniu).
Susipažinęs su Vanago biografija, pasikalbėjęs su broliais, nutarė įamžinti Vanago atminimą pasodinant ąžuolų alėją nuo jo buvusios vadavietės Alytaus rajone Kolesnikų miške iki Radviliškio rajone esančio Minaičių kaimo, į kur Vanagas buvo ryšininkų palydėtas dalyvauti Lietuvos partizanų vadų suvažiavime pasirašyti 1949 m. vasario 16 dienos deklaracijos, kai buvo įkurtas Lietuvos laisvės kovų sąjūdis (LLKS), sudarytas prezidiumas, prezidiumo taryba. Jis buvo išrinktas vyriausiojo Lietuvos partizanų vado Jono Žemaičio pirmuoju pavaduotoju, o po kurio laiko paskirtas LLKS vyriausiuoju gynybos pajėgų vadu.
Alėją buvo numatyta sodinti taip, kad medelis nuo medelio būtų matomas paprasta akimi. Prasidėjo įvairūs derinimai su valdžia, prasidėjo ir įvairūs trukdymai. Palaikė Lietuvos kelininkai, bet jų paramos nepakako ir užmojo teko atsisakyti. Tada A.Ramanausko-Vanago atminimui nutarta vieną ąžuoliuką parvežti iš Alytaus rajono Kolesnikų miško ir pasodinti prie savo gimtųjų namų Viduklės pakraštyje, ties Paupio keliu, kur jau buvo pasodinta daugiau kaip šimtas ąžuolų Lietuvos 100-mečio jubiliejui. Taip sutapo, kad ir A.Ramanauskui-Vanagui šiemet būtų sukakę 100 metų. Be to, rasti jo palaikai, ruošiamasi iškilmingam perlaidojimui.
Antanas yra įsitikinęs, kad Vanago pėda buvo įspausta ir Raseinių žemėje, nes teko kalbėti su partizanų ryšininke Dijokaite (dabar jau mirusi), kuri pasakojo, kad laikantis griežčiausių saugumo taisyklių pėsčiomis Vanagą lydėjusi miškais nuo Eržvilko link Paupio, Viduklės, Sujainių iki kito ryšininko posto, sėkmingai perdavusi draugams, o jie tą darbą užbaigė Minaičiuose.
Tai tokia ąžuoliukų alėjos istorija. Tie ąžuoliukai virs ąžuolais, augs šimtus metų, primins mūsų šalies didvyrius bei žmones, kurie savo Tėvynės garbei ir grožiui juos pasodino ir puoselėjo.
Eugenija Verygienė