[1]Liepos 6 dien? Vidukl?je, prie Šilaup?s upelio, buvo atidaryta šimto ?žuoliuk? al?ja. Susirinko ?epauski? – Antano, Alfonso, Jono, Zigmo, Juozo, Stas?s, Ramut?s – šeimos nariai, draugai, kaimynai, paž?stami, atvyko šauliai, Vidukl?s seni?n? Daiva Ulinskaja, kiti asmenys. ?žuoliukai pasodinti prie ?epauski? t?višk?s, iniciatorius buvo Antanas ?epauskis.
Švent? prasid?jo iškilmingai sugiedojus himn?, tylos minute pagerbus žuvusius už T?vyn? m?s? šalies didvyrius, vyko pasisakymai, sudainuota partizan? daina. Šalia Paupio kelio pasodinta daugiau kaip šimtas ?žuoliuk?, prie vieno iš j? yra lentel? su užrašu: „?žuolas Lietuvos partizan? vado Adolfo Ramanausko-Vanago 100-?j? gimimo metini? atminimui, parvežtas iš jo gimtin?s. Antanas ?.“, taip pat prie kelio ant stulpo pritvirtinta lentel? su Gedimino stulpais ir užrašu „Lietuvai – 100 m.“
Paklausiau broli?, kaip jiems kilo mintis padovanoti Lietuvai toki? dovan?? Jie patar?, kad kalbin?iau Antan?, jis gal?s papasakoti išsamiai. Antanas ?epauskis paaiškino, kad gyvena Vilniuje, bet gana dažnai tenka b?ti Alytaus rajone, žmonos t?višk?je. Jam teko laim? gauti A.Ramanausko-Vanago knyg? „Daugel krito s?n?“, kuri? išleido jo dukra Auksut? Ramanauskait?-Skokauskien?. Antanas j? perskait? ir labai susidom?jo partizan? istorija, tuo užkr?t? savo brolius bei seseris. Dalyvaudamas A.Ramanausko-Vanago 80-me?io min?jime sutiko jo bendražyg? Mulevsk?, šis papasakojo, kaip Vanag? palyd?jo ? partizanus. Nuo to laiko A.?epauskis prad?jo intensyviai dom?tis Vanago veikla, aplank? jo buvusi? vadaviet? Var?nos rajone, Kas?i?n? kaime, pakalb?jo su ten dabar gyvenan?iu 90-me?iu Vanago bendražygiu Tigru (Juozu Jakavoniu).
Susipažin?s su Vanago biografija, pasikalb?j?s su broliais, nutar? ?amžinti Vanago atminim? pasodinant ?žuol? al?j? nuo jo buvusios vadaviet?s Alytaus rajone Kolesnik? miške iki Radviliškio rajone esan?io Minai?i? kaimo, ? kur Vanagas buvo ryšinink? palyd?tas dalyvauti Lietuvos partizan? vad? suvažiavime pasirašyti 1949 m. vasario 16 dienos deklaracijos, kai buvo ?kurtas Lietuvos laisv?s kov? s?j?dis (LLKS), sudarytas prezidiumas, prezidiumo taryba. Jis buvo išrinktas vyriausiojo Lietuvos partizan? vado Jono Žemai?io pirmuoju pavaduotoju, o po kurio laiko paskirtas LLKS vyriausiuoju gynybos paj?g? vadu.
Al?j? buvo numatyta sodinti taip, kad medelis nuo medelio b?t? matomas paprasta akimi. Prasid?jo ?vair?s derinimai su valdžia, prasid?jo ir ?vair?s trukdymai. Palaik? Lietuvos kelininkai, bet j? paramos nepakako ir užmojo teko atsisakyti. Tada A.Ramanausko-Vanago atminimui nutarta vien? ?žuoliuk? parvežti iš Alytaus rajono Kolesnik? miško ir pasodinti prie savo gimt?j? nam? Vidukl?s pakraštyje, ties Paupio keliu, kur jau buvo pasodinta daugiau kaip šimtas ?žuol? Lietuvos 100-me?io jubiliejui. Taip sutapo, kad ir A.Ramanauskui-Vanagui šiemet b?t? sukak? 100 met?. Be to, rasti jo palaikai, ruošiamasi iškilmingam perlaidojimui.
Antanas yra ?sitikin?s, kad Vanago p?da buvo ?spausta ir Raseini? žem?je, nes teko kalb?ti su partizan? ryšininke Dijokaite (dabar jau mirusi), kuri pasakojo, kad laikantis griež?iausi? saugumo taisykli? p?s?iomis Vanag? lyd?jusi miškais nuo Eržvilko link Paupio, Vidukl?s, Sujaini? iki kito ryšininko posto, s?kmingai perdavusi draugams, o jie t? darb? užbaig? Minai?iuose.
Tai tokia ?žuoliuk? al?jos istorija. Tie ?žuoliukai virs ?žuolais, augs šimtus met?, primins m?s? šalies didvyrius bei žmones, kurie savo T?vyn?s garbei ir grožiui juos pasodino ir puosel?jo.
Eugenija Verygien?