Balandžio 15-oji – Kultūros diena

Asta CICĖNIENĖ
Šiemet jau penkti metai, kai Lietuvoje minima Kultūros diena. Mūsų rajone šią svarbią datą minėsime pirmą kartą. Tikriausiai niekam nekils klausimų dėl pačios kultūros ypatingos svarbos bei tą svarbą primenančios dienos reikalingumo. Kultūros dienos paminėjimu siekiama stiprinti visuomenės suvokimą, jog kultūra yra žmogaus dvasingumo raiška, galinti suvienyti valstybės institucijų, visuomenės ir atskirų žmonių pastangas kurti brandžią pilietinę visuomenę ir bendrą gėrį. Šia diena primenama, jog valstybės kultūros politika turi būti orientuota į tai, kad ugdytųsi visuomenės poreikiai tikrosioms laiko išbandytoms kultūros vertybėms, kad jos būtų kuo prieinamesnės kiekvienam žmogui ir kad vis akivaizdžiau ryškėtų jų poveikis, kad kultūra sąlygotų tiek valstybės institucijų, tiek kiekvieno žmogaus elgsenos moralinį skaidrumą. Norima, kad Kultūros diena primintų, jog būtina stiprinti visuomenės, ypač vaikų ir jaunimo, kultūrinį švietimą, kuris sąlygotų visuomenės dorovinio ir dvasinio lygio kilimą.

Tačiau kodėl pasirinkta balandžio 15-oji? 2006 m. liepos 19 d. Lietuvos Respublikos Seimas papildė ir pakeitė Atmintinų dienų įstatymą, kuriuo ši diena įteisinta kaip Kultūros diena.
1935 metais tą dieną Vašingtone JAV prezidento Ruzvelto kabinete dvidešimt viena Amerikos žemyno šalis ratifikavo Rericho paktą – sutartį dėl meno, mokslo įstaigų ir istorinių paminklų apsaugos karo ir taikos metu. Šis istorinis įvykis turėjo savo ištakas ir savo tąsą, o šios – sąsajų su Lietuva. Jo pradžia siekia 1904-uosius metus. Tais metais įžymus rusų menininkas, mokslininkas ir kultūros veikėjas Nikolajus Rerichas iškėlė mintį, jog nuo visa griaunančių karo audrų būtina apsaugoti kultūros turtus. 1914 m. jis tuometinės Rusijos vyriausybei pateikė tokią apsaugą garantuojančios sutarties projektą, tačiau prasidėjęs Pirmasis pasaulinis karas ne tik sutrukdė šį projektą įgyvendinti, bet  ir nušlavė nuo žemės paviršiaus daugybę meno ir kitų kultūros vertybių. N. Rericho iškeltoms mintims negalėjo likti abejingi kultūrai pasišventę įvairių šalių žmonės – buvo parengtas dokumentas, gavęs Rericho Pakto pavadinimą.
1931 m. rugsėjo 13-15 dienomis Brizgėje (Belgija) vyko pirmoji Paktui skirta konferencija. Tada šio miesto Švč. Kraujo bažnyčioje buvo pašventinta Taikos vėliava, paliečiant ją Kristaus kraujo relikvija. Vėliavos simboliu pasirinktas raudonas žiedas, juosiantis tris raudonus skritulius. Impulsą vėliavos simbolikai, kaip rašė N. Rerichas, davė Andriejaus Rubliovo ikona Trejybė. Vėliau, keliaudamas po daugelį šalių, Trejybės simbolį rado įvairiose tautose, religijose ir kultūrose, pradedant neolito laikotarpiu. Trys skritulių, apjuostų ar neapjuostų žiedu simbolis randamas Meksikoje, Japonijoje, Senovės Graikijoje, ant Senojo Egipto valdovų daiktų, senovės Indijos žynių rūbų, ant keltų monetų, skitų ir slavų papuošalų, Kaukaze ir Vidurinėje Azijoje. Trys skrituliai – Čintamani – seniausias Indijos pasaulio laimės įvaizdis. Jis randamas Dangaus šventykloje Kinijoje, Samarkando herbe, Tamerlano ženkle. Tibete jis laikomas Trijų brangenybių simboliu. Jis taip pat randamas ant kryžiuočių skydų, popiežiaus herbe. Šis simbolis aiškiai matomas garsiame Memlingo paveiksle ant Kristaus krūtinės, taip pat Strasbūro Madonos paveiksle, senuose ispanų paveiksluose, Ticiano paveiksle, senojoje šv. Mikalojaus ikonoje Barėje ir daugelyje kitų ikonų, bažnyčių dekore.Taikos vėliava reikšminga ir dabar. Ji buvo iškelta ant aukščiausių planetos viršūnių, Šiaurės ir Pietų ašigalių, jai plevėsuojant vykdomos įvairios tarptautinės kultūrinės akcijos. 1990 m. Taikos vėliava pirmą kartą buvo iškelta virš planetos į kosminę erdvę ant orbitinės stoties Mir, o 1997 metais vėl iškelta orbitinėje stotyje, kurioje dirbo daug tarptautinių ekipažų. Ji pabuvojo ir ant JAV kosminių aparatų.
Rericho Paktas ratifikuotas Vašingtone 1935 m. balandžio 15 d. Jo aktualumas buvo suvoktas šių dienų Lietuvoje. Susirūpinta nepavydėtina dvasinės kultūros situacija
apskritai, t.y. pačios kultūros puoselėjimu, ugdymu, plėtra. Taip gimė Kultūros dienos idėja, kuriai įprasminti ir buvo pasirinkta balandžio 15-oji – Rericho Pakto ratifikavimo diena. Kultūros puoselėtojai ir kūrėjai kreipėsi į Lietuvos Respublikos prezidentą ir Seimo pirmininką, kad balandžio 15-oji būtų paskelbta Kultūros diena. Tikint, kad Kultūros diena bus įteisinta ne tik Lietuvoje, bet ir taps tarptautine, šiame prašyme siūlyta, kad tądien kaip daugeliui tautų ir kultūrų bendras simbolis būtų iškeliama Taikos vėliava. Įteisinus Lietuvoje Kultūros dieną, ji minima kartu visose trijose šalyse – Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje.Gražūs Kultūros dienos paminėjimai Lietuvoje davė impulsą tarptautiniam judėjimui už tai, kad  balandžio 15-ji taptų Pasauline kultūros diena, o Taikos vėliava – šios dienos simboliu. Į šį judėjimą nuo 2009 m. pradžios įsijungė Ispanijos, Italijos, Meksikos, Kubos, Argentinos, JAV, Izraelio, Rusijos, Indijos, Latvijos ir kitų šalių visuomenės veikėjai. Baltijos miestų Sąungos (BMS) Kultūros komisijos Taryba palaiko Kultūros dienos idėją ir nuo 2007 m. leidžia naudoti BMS ženklą Kultūros dienos renginių metu.
Minėdami Pasaulio kultūros dieną kviečiame rajono institucijas, kultūros ir švietimo įstaigas, visuomenines organizacijas, bendruomenes gera mintimi, atvira širdimi,
gražiais darbais paminėti Kultūros dieną. Tegu ji padės kiekvienam žmogui, kiekvienai šeimai prisiminti pamatines kultūros vertybes, ugdyti supratimą, kad tikroji kultūra yra dvasinės darnos puoselėtoja. Visų maloniai laukiame balandžio 15 d. 10.00 val. Žemaičio aikštėje Raseiniuose, kur pirmą kartą visi kartu iškelsime vienin-gos Kultūros simbolį – Taikos vėliavą!