Balandio 15-oji Kult?ros diena

Versija spausdinimui

Asta CIC?NIEN?
iemet jau penkti metai, kai Lietuvoje minima Kult?ros diena. M?s? rajone i? svarbi? dat? min?sime pirm? kart?. Tikriausiai niekam nekils klausim? d?l pa?ios kult?ros ypatingos svarbos bei t? svarb? primenan?ios dienos reikalingumo. Kult?ros dienos pamin?jimu siekiama stiprinti visuomen?s suvokim?, jog kult?ra yra mogaus dvasingumo raika, galinti suvienyti valstyb?s institucij?, visuomen?s ir atskir? moni? pastangas kurti brandi? pilietin? visuomen? ir bendr? g?r?. ia diena primenama, jog valstyb?s kult?ros politika turi b?ti orientuota ? tai, kad ugdyt?si visuomen?s poreikiai tikrosioms laiko ibandytoms kult?ros vertyb?ms, kad jos b?t? kuo prieinamesn?s kiekvienam mogui ir kad vis akivaizdiau ryk?t? j? poveikis, kad kult?ra s?lygot? tiek valstyb?s institucij?, tiek kiekvieno mogaus elgsenos moralin? skaidrum?. Norima, kad Kult?ros diena primint?, jog b?tina stiprinti visuomen?s, ypa? vaik? ir jaunimo, kult?rin? vietim?, kuris s?lygot? visuomen?s dorovinio ir dvasinio lygio kilim?.

Ta?iau kod?l pasirinkta balandio 15-oji? 2006 m. liepos 19 d. Lietuvos Respublikos Seimas papild? ir pakeit? Atmintin? dien? ?statym?, kuriuo i diena ?teisinta kaip Kult?ros diena.
1935 metais t? dien? Vaingtone JAV prezidento Ruzvelto kabinete dvideimt viena Amerikos emyno alis ratifikavo Rericho pakt? sutart? d?l meno, mokslo ?staig? ir istorini? paminkl? apsaugos karo ir taikos metu. is istorinis ?vykis tur?jo savo itakas ir savo t?s?, o ios s?saj? su Lietuva. Jo pradia siekia 1904-uosius metus. Tais metais ?ymus rus? menininkas, mokslininkas ir kult?ros veik?jas Nikolajus Rerichas ik?l? mint?, jog nuo visa griaunan?i? karo audr? b?tina apsaugoti kult?ros turtus. 1914 m. jis tuometin?s Rusijos vyriausybei pateik? toki? apsaug? garantuojan?ios sutarties projekt?, ta?iau prasid?j?s Pirmasis pasaulinis karas ne tik sutrukd? ? projekt? ?gyvendinti, bet ir nulav? nuo em?s paviriaus daugyb? meno ir kit? kult?ros vertybi?. N. Rericho ikeltoms mintims negal?jo likti abejingi kult?rai pasivent? ?vairi? ali? mon?s buvo parengtas dokumentas, gav?s Rericho Pakto pavadinim?.
1931 m. rugs?jo 13-15 dienomis Brizg?je (Belgija) vyko pirmoji Paktui skirta konferencija. Tada io miesto v?. Kraujo bany?ioje buvo paventinta Taikos v?liava, palie?iant j? Kristaus kraujo relikvija. V?liavos simboliu pasirinktas raudonas iedas, juosiantis tris raudonus skritulius. Impuls? v?liavos simbolikai, kaip ra? N. Rerichas, dav? Andriejaus Rubliovo ikona Trejyb?. V?liau, keliaudamas po daugel? ali?, Trejyb?s simbol? rado ?vairiose tautose, religijose ir kult?rose, pradedant neolito laikotarpiu. Trys skrituli?, apjuost? ar neapjuost? iedu simbolis randamas Meksikoje, Japonijoje, Senov?s Graikijoje, ant Senojo Egipto valdov? daikt?, senov?s Indijos yni? r?b?, ant kelt? monet?, skit? ir slav? papuoal?, Kaukaze ir Vidurin?je Azijoje. Trys skrituliai ?intamani seniausias Indijos pasaulio laim?s ?vaizdis. Jis randamas Dangaus ventykloje Kinijoje, Samarkando herbe, Tamerlano enkle. Tibete jis laikomas Trij? brangenybi? simboliu. Jis taip pat randamas ant kryiuo?i? skyd?, popieiaus herbe. is simbolis aikiai matomas garsiame Memlingo paveiksle ant Kristaus kr?tin?s, taip pat Strasb?ro Madonos paveiksle, senuose ispan? paveiksluose, Ticiano paveiksle, senojoje v. Mikalojaus ikonoje Bar?je ir daugelyje kit? ikon?, bany?i? dekore.Taikos v?liava reikminga ir dabar. Ji buvo ikelta ant auk?iausi? planetos vir?ni?, iaur?s ir Piet? aigali?, jai plev?suojant vykdomos ?vairios tarptautin?s kult?rin?s akcijos. 1990 m. Taikos v?liava pirm? kart? buvo ikelta vir planetos ? kosmin? erdv? ant orbitin?s stoties Mir, o 1997 metais v?l ikelta orbitin?je stotyje, kurioje dirbo daug tarptautini? ekipa?. Ji pabuvojo ir ant JAV kosmini? aparat?.
Rericho Paktas ratifikuotas Vaingtone 1935 m. balandio 15 d. Jo aktualumas buvo suvoktas i? dien? Lietuvoje. Susir?pinta nepavyd?tina dvasin?s kult?ros situacija
apskritai, t.y. pa?ios kult?ros puosel?jimu, ugdymu, pl?tra. Taip gim? Kult?ros dienos id?ja, kuriai ?prasminti ir buvo pasirinkta balandio 15-oji Rericho Pakto ratifikavimo diena. Kult?ros puosel?tojai ir k?r?jai kreip?si ? Lietuvos Respublikos prezident? ir Seimo pirminink?, kad balandio 15-oji b?t? paskelbta Kult?ros diena. Tikint, kad Kult?ros diena bus ?teisinta ne tik Lietuvoje, bet ir taps tarptautine, iame prayme si?lyta, kad t?dien kaip daugeliui taut? ir kult?r? bendras simbolis b?t? ikeliama Taikos v?liava. ?teisinus Lietuvoje Kult?ros dien?, ji minima kartu visose trijose alyse Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje.Gra?s Kult?ros dienos pamin?jimai Lietuvoje dav? impuls? tarptautiniam jud?jimui u tai, kad balandio 15-ji tapt? Pasauline kult?ros diena, o Taikos v?liava ios dienos simboliu. ? ? jud?jim? nuo 2009 m. pradios ?sijung? Ispanijos, Italijos, Meksikos, Kubos, Argentinos, JAV, Izraelio, Rusijos, Indijos, Latvijos ir kit? ali? visuomen?s veik?jai. Baltijos miest? S?ungos (BMS) Kult?ros komisijos Taryba palaiko Kult?ros dienos id?j? ir nuo 2007 m. leidia naudoti BMS enkl? Kult?ros dienos rengini? metu.
Min?dami Pasaulio kult?ros dien? kvie?iame rajono institucijas, kult?ros ir vietimo ?staigas, visuomenines organizacijas, bendruomenes gera mintimi, atvira irdimi,
graiais darbais pamin?ti Kult?ros dien?. Tegu ji pad?s kiekvienam mogui, kiekvienai eimai prisiminti pamatines kult?ros vertybes, ugdyti supratim?, kad tikroji kult?ra yra dvasin?s darnos puosel?toja. Vis? maloniai laukiame balandio 15 d. 10.00 val. emai?io aikt?je Raseiniuose, kur pirm? kart? visi kartu ikelsime vienin-gos Kult?ros simbol? Taikos v?liav?!

1 Komentaras

  1. Akvil?

    2020-11-13 14:53

    A?i? u ?dom? straipsn?