Viktaras VITKUS
[1]
Pažymint ši? dien? norisi prisiminti vadinamojo nematerialaus istorijos ir kult?ros paveldo puosel?tojus, dirbusius Lietuvoje bei m?s? krašte. Apie dal? j? yra rašyta, ta?iau keliais žodžiai reik?t? prisiminti ir kitus.
1919-05-28 švietimo ministro Juozo T?belio kabinete vyko Valstyb?s archeologijos komisijos steigiamasis susirinkimas. Tai buvo viena pirm?j? paminklosaugini? institucij? Lietuvoje. Joje dalyvavo muziejininkai ir archeologai. Komisijos pirmininku tapo Raseini? krašto atstovas, dailininkas, archeologas, muziejininkas ir visuomen?s veik?jas Tadas Daugirdas. Jam mirus, nuo 1920 m. – filologas ir etnografas Eduardas Volteris. Sekretoriumi pakviestas KonstantinasJablonskis.
Petras B?t?nas prisimena, kaip keli Vytauto Didžiojo universiteto studentai, paraginti prof. E. Volterio ir prof. K. B?gos, 1923 metais sudar? Lietuvi? student? kraštotyros draugij?. Tuomet Panev?žyje taip pat ?sik?r? kraštotyros draugija, o 1925 m. Panev?žio mokytoj? seminarijoje buvo ?kurta Tautotyros ir senien? rinkimo draugija. Draugijos pirmininkas Petras B?t?nas prisimena: „(…) Tokiuose Paveš??iuose už?jome pas ?kinink? Mykol? Bajori?n?, apsišvietus? ir malon? žmog?, kitkart net k? ne k? savo rašin?jus?. Jis mums mielai atidav? visas savo senas knygas, lietuviškuosius laikraš?ius, vokie?i? ir rus? laik? dokumentus, net savo eil?raš?ius. ?ia ty?ia t? fakt? pažym?jau, nor?damas pabr?žti, kad šitokio tipo žmoni? aps?iai m?s? sodžiuose esama ir kad j? tautosakininkams ir muziejininkams n?ra ko aplenkti“.
[2]1927-05-15 Šiauliuose vyko Kraštotyros draugijos steigiamasis susirinkimas. Jos steig?jai: teis?jas P. Bugailiškis, daktaras D. Jasaitis,burmistras J. Sondeckis, kun. Lapis, gimnazijos direktorius V. Šliogeris, apskrities valdybos narys J. Švambaris, mokykl? inspektorius K. Ubeika, žyd? gimnazijos direktorius dr. J. Bergeris. Pagrindinis draugijos tikslas buvo pažinti gimtojo krašto praeit? ir dabart?, jo gamt? ir kult?r?, taip pat apsaugoti senov?s liekanas ir istorin? medžiag?. Savo tikslui ?gyvendinti draugija tyr? gimtojo krašto istorij? ir etnografij?, rinko archeologinius radinius, senov?s raštus, dokumentus, memuarus, atvaizdus, pinigus, gravi?ras, tautosakos ir tautodail?s k?rinius. Draugija rinkiniais keit?si su kitomis analogiškomis draugijomis ar ?staigomis, reng? viešas parodas, ruoš? ekskursijas, ekspedicijas, leido spausdinius. Draugijos veikimo plotas –Šiauli? ir gretimos apskritys.Daug d?mesio kraštotyrai skyr? spauda. 1927 m. rugpj??io m?n. „Lietuvos mokykloje“ Nr. 8. išspausdintas J.Rusecko straipsnis „Kapinynai kaipo dorinimo bei mokymo priemon?“, 1928 m. „Trimite“ – P. Tarasenkos straipsnis „Talkon mokslišk? darb?“ ir tais pa?iai metais redakcijos straipsnis „Atgyja senovinis Rambynas“. 1937 m. žurnale „Tautos mokykla“ išspausdintas M. Ma?ernio straipsni? ciklas „Aplinkos ir T?vyn?s pažinimas“, 1938 metais tame pa?iame žurnale Nr. 8 – K. Augulio straipsnis „Pažinkime m?s? sodybas“. Straipsnis iliustruotas P. Galaun?s piešiniais. N?ra jokios galimyb?s išvardinti tuomet spausdintus straipsnius bei kitus veikalus apie istorijos ir kult?ros paveldo išsaugojim?. Ta?iau pasitaikydavo ir li?dn? žini?. 1937 m. žurnale „Mokslo dienos“ Nr. 3 buvo rašoma: „(…) Vilniaus – Trak? starosta uždraud? vilnie?i? lietuvi? Mokslo draugijai rinkti tautosak?: lietuvi? pasakas, dainas, burtus ir kt. Starosta (seni?nas) rašte graso, kad LMD tur?t? nemaloni? padarini? (suprask,uždaryt?), jei tautosaka toliau b?t? renkama“.
Nuo 1929 met? grafikas Vytautas Jurk?nas (g. 1910 m.), studijuodamas Kauno meno mokykloje, lank? Švietimo ministerijos senov?s paminkl? apsaugos kursus, dom?josi liaudies kult?ra ir buitimi, dalyvavo etnografin?se ekspedicijose, kurios vyko ir Raseini? krašte.Nuo 1931 met? kraštotyros draugija prad?jo veikti Taurag?je.
Mokytojas, kraštotyrininkas Pranas Lazdauskas (g. 1926 m.), I šaukimo Tarybos narys (1990-1995m.), 1991-1993 m. rajono savivaldyb?s užsakymu atliko Raseini? rajono buvusi? dvar? fotofiksacij?. 1991 m. LR KPI Taurag?s apygardos užsakymu laikraš?io „Naujas Rytas“ fotokorespondentas Dominykas Katkauskas fiksavo Raseini? rajono bažny?ias.
Mokytojas, kraštotyrininkas Titas Globys dom?josi Raseini? bažny?ios istorija, išleido knyg? apie Raseinius, spausdino straipsnius apie krašto istorij? („Raseini? sunkumai prieš 66 metus“, „Naujas rytas“, 1971-02-09; „Senais keliais takeliais“, „Naujas rytas“, 1981-11-05; „Raseini? mokyklos istorijos metmenys iki 1940 m.“ „Atvarai“ Nr. 4 ir kt.). Raseiniškius straipsniais apie miesto praeit?, rezistent? kovas supažindino žurnalistai V. Barevi?ius ir V. Kvedys.