Stanislava TIJ?NAITIEN?
[1]
Apie triukšmo žal? sveikatai žmonija žinojo jau gilioje senov?je. Istorijos šaltiniai mini, kad jau antikin?s Romos gyventojai skund?si miesto valdžiai, jog ši uždraust? ankstaus ryto metu ginti ? ganyklas ožkas ir galvijus centrin?mis miesto gatv?mis, kadangi gyvuli? bliovimas ir mekenimas labai trikd? miestel?n? ram? mieg?. Apie 2000 m. pr. m. e. Kinijoje nuteistuosius mirti pririšdavo netoli varpo ir liepdavo skambinti tol, kol pasmerktasis ž?davo nuo triukšmo. Šiandieniniame gyvenime maždaug tre?dalis Europos darbuotoj? (apie 60 milijon? žmoni?) yra veikiami per didelio triukšmo ilgiau nei ketvirtadal? savo darbo laiko. Bemaž 40 milijon? darbuotoj? pus? darbe praleidžiamo laiko turi kalb?ti garsiau nei ?prastai, nes per triukšm? neb?t? išgirsti. Nuo per didelio triukšmo žmogui svaigsta ir skauda galva, pakyla kraujo spaudimas, did?ja nervinis išsekimas, sutrinka rega ir klausa. Triukšmingoje aplinkoje žmogus negali susikaupti, greitai pavargsta. Didesnis nei 80 decibel? (dB) triukšmas sukelia klausos nuovarg?, o ilg? laik? b?damas tokioje triukšmingoje aplinkoje žmogus gali ir visai apkursti. Apie triukšm? ir jo padarinius m?s? sveikatai kalbam?s su Kauno visuomen?s sveikatos centro Raseini? skyriaus ved?ja Violeta Užringiene.
K? vadiname triukšmu?
Pasak V. Užringien?s, triukšmu vadiname netvarking?, ?vairaus stiprumo ir dažnio garso bang? mišin?, ne?prast? žmogaus klausai, sukeliant? nemaloni? poj??i?. Nat?ralus gamtinis triukšmas – j?ros ošimas, upelio ?iurlenimas, medži? šlam?jimas, paukš?i? ?iulb?jimas pasižymi visai kitokiomis akustin?mis charakteristikomis, jis nesukelia joki? neigiam? emocij? bei pasekmi? sveikatai. Priešingai, nat?ralus gamtinis triukšmas veikia žmog? raminan?iai, gerina jo nuotaik?, praturtina emocin? sfer?. Triukšmo jutimas priklauso nuo garso stiprumo ir garso bang? virpesi? dažnio: kuo didesnis garso stiprumas ir virpesi? dažnis, tuo garsas juntamas stipriau, t. y. didesnis jo garsumas. Triukšmo garsumas priklauso ir nuo patalp? akustini? savybi?, kurias nulemia j? t?ris, forma, apstatymas baldais ar ?rengimais, grind?, sien?, lub? danga.
Kovos su triukšmu Lietuvoje istorija
Nepriklausomoje Lietuvoje 1919 m. spalio 28 d. buvo išleistas Savivaldybi? ?statymas, kuriame buvo 2 straipsniai, skirti ramyb?s saugojimui. Straipsniai tur?jo principin?, deklaratyvi? nuostat?, nebuvo detalizuoti. Kitas laikotarpis apima dvidešimt vieneri? met? (1969 – 1990) kovos su triukšmu Lietuvoje veikl?. Nors triukšmas daugiau suprantamas kaip technin? problema, ta?iau nagrin?jamu periodu, gvildenant šias problemas, iniciatoriais dauguma atvej? buvo medikai. Po Lietuvos Nepriklausomyb?s atk?rimo kovai su triukšmo poveikiu žmogaus sveikatai priimti
108 norminiai teis?s aktai.
Triukšmas – kenksmingas faktorius
Gydytoja V. Užringien? teigia: negin?ijamai ?rodyta, kad triukšmas neigiamai veikia m?s? sveikat? bei gyvenimo kokyb?. Triukšmingoje aplinkoje sunku bendrauti, gird?ti garsinius signalus, ?siminti informacij?, susikaupti.Triukšmas slopina nor? suteikti pagalb?, padidina agresyvaus elgesio tikimyb?. Jo poveik? žmogui galima suskirstyti ? dvi grupes: triukšmo ?taka klausai ir triukšmo poveikis visam organizmui. Triukšmas žmogaus organizm? veikia ne tik darbo aplinkoje. Klaus? galima sugadinti ir namuose, laisvalaikiu, turint hob?, sportuojant. Pvz., diskotekose, klubuose triukšmas gali siekti iki 115 dB ir šiuo atveju klausos apsaugos priemon?s nenaudojamos. Triukšmas, pasak gydytojos, yra susij?s su daugeliu žmogaus veiklos r?ši?, ta?iau didžiausi? poveik? turi keli?, geležinkelio ir oro transporto keliamas triukšmas. Apie 70 % miesto gyventoj? vienaip ar kitaip jau?ia neigiam? triukšmo poveik?. Sveikatai pavojus iškyla, kai garsas yra labai didelis. D?l to žmogus gali iš karto apkursti: suaugusiems kurtumas išsivysto, jei garso lygis didesnis kaip 40 dB, vaikams – 120 dB. Laikinas kurtumas gali išsivystyti esant 110 dB triukšmo lygiui, trunkan?iam 1 min. 29 sek. Jei garso lygis nuolat didesnis kaip 85 dB, po tam tikro laiko (5 ir daugiau met?) gali žymiai susilpn?ti klausa.
Triukšmo lygio matavimai Raseiniuose
Raseini? rajono savivaldyb?s aplinkos monitoringo 2010–2014 m. programos ?gyvendinimo ataskaitoje Triukšmo monitoringe už 2010 m. ?vardijama, jog triukšmo lygis matuojamas prie mokykl?, ligonini?, vaik? darželi?, gyvenam?j? nam?, pagrindini? gatvi?. 2010 m. duomenimis, leistini maksimalaus triukšmo lygiai buvo viršyti prie Raseini? „Kalno“ vid. m-klos, Prezidento Jono Žemai?io gimnazijos, lopšelio-darželio „Saulut?“, taip pat Ston? g. 4, Vilniaus g. 93 ir Vytauto Didžiojo g. 41 daugiabu?i? gyvenam?j? nam? aplinkoje. Leistini triukšmo lygiai taip pat viršijami prie Betygalos Maironio vidurin?s mokyklos, Girkalnio pagrindin?s mokyklos, Vidukl?s Simono Stanevi?iaus gimnazijos. ?ia didžiausias triukšmo suk?l?jas –autotransportas, o ypa? sunkvežimiai. Panašus triukšmo lygis rajone ir 2011 metais. Triukšmo lygis matuojamas geguž?s ir spalio m?nesiais. Džiugu, kad aptariant miesto Detaliojo plano koncepcij? didelis d?mesys skiriamas apvažiavimams bei sunkiojo transporto eigos draudimui mieste. „Amerikos akustik? draugijos tyrim? duomenimis, net 25 % informacijos, perduodamos pamok? metu, n?ra ?sisavinama („praleidžiama pro ausis“) d?l aplinkos triukšmo. Triukšmas turi ?takos protini? užduo?i? atlikimui. Protin? veikla, kuriai reikalinga gera atmintis, d?mesio sutelkimas, labai jautriai ir tiesiogiai reaguoja ? aplinkos triukšm?, d?l to nuken?ia užduo?i? atlikimo kokyb? ir ilg?ja užduo?i? atlikimo trukm?. Monotoniškam ar fiziniam darbui atlikti triukšmas netrukdo. Triukšmas turi ?takos socialinei elgsenai. Didelis triukšmas (80 dB ir daugiau) sukelia agresij? bei mažina draugišk? elgsen?“, – teig? gydytoja.
Triukšmo padariniai sveikatai
Pašnekov?s teigimu, d?l triukšmo nespecifinio poveikio organizmui labiausiai veikiama centrin? nerv? sistema, tod?l atsiranda funkcini? centrin?s bei vegetacin?s nerv? sistemos sutrikim?: galvos skausmai, svaigimas, blog?ja d?mesys, atmintis ir darbingumas, sutrinka miegas, vystosi neuroz?s. Triukšmas sukelia patologini? pakitim? širdies bei kraujagysli? sistemoje. ?rodyta, kad ilg? laik? triukšmo s?lygomis dirbantys žmon?s dažniau serga išemine širdies liga bei ateroskleroze. Triukšmas slopina skrandžio sul?i? sekrecij? ir j? r?gštingum?, ilgainiui gali išsivystyti gastritas ir opalig?. Taigi triukšmas yra kenksmingas aplinkos faktorius, sukeliantis specifini? ir nespecifini? patologini? pakitim? beveik visose organizmo sistemose. Jis turi nemažai ?takos dirban?i?j? traumatizmui, bendram ir profesiniam sergamumui.
Pasiklausykime tylos
Ketvirtasis balandžio tre?iadienis laikomas Pasauline triukšmo prevencijos diena. Tylos minut? skelbiama nuo 14:15 iki 14:16. Visuomen?s sveikatos centras kvie?ia akimirkai sustoti ir pabandyti pasiklausyti tylos. Išjunkime triukšm? kelian?ius prietaisus, nustokime kalb?ti ir ?siklausykime ? v?jelio ošim?, pažvelkime ? debes? ir paukš?i? kelion? dangumi ar šalia m?s? esan?ius žmones ir pajuskime, kaip gera pab?ti tyloje… Tik tyloje ?siklausoma ? savo širdies bals?, tik tyloje gimsta muzika ir genialios id?jos…