[1]Važiuojant keliu Vilnius–Ukmerg?–Panev?žys–Ryga pakel?je stovi apie keturiasdešimt mažosios architekt?ros paminkl?. Jie pastatyti 1989–2014 m. Baltijos keliui – ypatingos reikšm?s ir išskirtinio grožio istoriniam ?vykiui atminti. Aštuoniasdešimt pirmame kilometre keliolika metr? nuo kelio guli didokas riedulys su ?tvirtinta metaline saulute ir juodo akmens plokšte su ?rašu „Baltijos kelias/1989.08.23/Raseiniai“. Šven?iant Baltijos kelio sukaktis, prie šio akmens atvažiuoja raseiniškiai, 1989 m. stov?j? Baltijos kelyje, atsiveža vaikus, an?kus, kalbasi, prisimena, dainuoja, fotografuojasi ir susikib? už rank? kaip anuomet stoja ? gyv?j? žmoni? grandin?, nors ir žymiai mažesn?.
1989 m. rugpj??io 23 d., minint Molotovo-Ribentropo pakto 50-?sias metines, Lietuvos Persitvarkymo S?j?dis, Latvijos ir Estijos liaudies frontai pakviet? žmones ? unikali? taikaus protesto akcij? – Baltijos keli?. 650 kilometr? ilgio rankomis susikibusi? žmoni? grandin? buvo išsirikiavusi pagrindin?je magistral?je, jungusioje Baltijos šali? sostines – Vilni?, Ryg?, Talin?. Akcijos iniciatoriai tur?jo tik m?nes? sustyguoti organizacinius reikalus – paskleisti informacij?, išskirstyti magistral?s atkarpas pagal rajonus, suplanuoti autoinspekcijos ir pagalbinink? „žaliaraiš?i?“ veiksmus, paskirstyti srautus keliais, kuriais jud?s automobiliai iš region?, ir t. t.
Baltijos kelio ruož? už Ukmerg?s Panev?žio link, trij? kilometr? atkarp?l? tarp ukmergiški? ir jonaviški?, už?m? Raseini? rajono žmon?s. Juos kviet?, organizavo Raseini? S?j?džio žmon?s; sudaryta ir paskelbta tos dienos programa, pagamintos informacin?s kortel?s su datomis, magistral?s ir kilometr? nuoroda, užsakyti autobusai dalyviams nuvežti ir parvežti, išleistas S?j?džio laikraš?io „Dubysa“ numeris ir kt. Programa, skelbta
1989 m. rugpj??io 19-osios „Naujo ryto“ numeryje, buvo sud?liota taip: „8 val. gedulingos Tautin?s v?liavos pak?limas Raseiniuose, Žemai?io aikšt?je. / Akcija „Baltijos kelias“, / 15 val. formuojama kolona ties Kalnujais, / 16 val. suformuota autokolona ties Ariogala (sankryža Ariogala–?ekišk?) išvyksta ? autostrados Minskas–Talinas (M12) 265–267 kilometrus (6 km nuo Ukmerg?s ? Panev?žio pus?). / Kvie?iama vykti nuosavais automobiliais, vežtis kaimynus ir draugus. (…) / Rankomis susikibsime 19 val. Pageidautina, kad tur?tum?te mažas gedulingas Tautines v?liav?les ir žvakutes, taip pat juodas juostas. / Nuoširdžiai kvie?iame visus pasiimti žiupsnel? žem?s, kuri? subersime ant ?žuolo, pasodinto akcijai atminti, šakn?. / 20 val. šventos Mišios Raseini? rajono bažny?iose. / 23 val. gedulingos Tautin?s v?liavos nuleidimas žvaki? šviesoje. / LPS Raseini? rajono taryba.“ /
Netgi tuomet? rajono valdžia dav? leidim? suteikti dirbantiesiems laisv? dien?, ?mon?ms – skirti transport?. Antanas Kliunka, tuometis Raseini? S?j?džio tarybos atsakingasis sekretorius, r?pinosi dar ir tuo, kad raseiniški? atkarpa b?t? kaip nors išskirtinai pažym?ta (ir dabar jis organizuoja ir dalyvauja visuose S?j?džio ir Baltijos kelio atminimo renginiuose, jo pastangomis 2009 m. ant akmens atsirado plokšt? su užrašu „Baltijos kelias/1989.08.23/Raseiniai“).
Kelet? dien? anks?iau, apži?rint Raseiniams paskirt? atkarp? vietai pažym?ti ir Baltijos keliui ?amžinti, nuspr?sta panaudoti netoli kelio gulint? didžiul? akmen?. Kalvis Alvydas Bertulis pernakt nukal? saulut?, ji buvo ?tvirtinta ? akmen?. Rugpj??io 23-i?j? ? viet? paj?g? atvykti raseiniškiai prie akmens suorganizavo miting?, pašventino paminkl?, pasodino penkis ?žuoliukus. Muziejus saugo perduot? raidži? d?lion? „Baltijos kelias. Nepriklausomyb?s kelias“. Šias ant kartono korteli? atspausdintas raides raseiniškiai laik? ir gyvojoje grandin?je, ir mitinge prie akmens. O žvaku?i? ir g?li? juosta prie stovin?i?j? koj? sulygiavo, ?r?mino, ?prasmino gyv?j? žmoni? gret?. Net ir toki? organizacini? priemoni? nepakako, kad visi išsiruoš? raseiniškiai atvykt? ? paskirt? kelio ruož? – d?l milžiniško važiuojan?i?j? srauto buvo nemažai t?, kurie nepasiek? tikslo, stojo ? solidarumo grandin? ten, kur 19 valand? liko užstrig?.
Raseiniškiai tarp 2 milijon? Baltijos kelyje dalyvavusi? žmoni? demonstravo tvirt? ryžt? b?ti laisvi.
2013 m. rugs?j? Katalonijos regiono Ispanijoje gyventojai susikibo rankomis ir sudar? 400 km ilgio grandin?. Taip jie deklaravo nepriklausomyb?s siek?. Grandin? driek?si nuo Pir?n? iki Valensijos. Joje stov?jo daugiau nei pusantro milijono geltona ir raudona spalvomis (Katalonijos v?liavos spalvos) pasidabinusi? žmoni?. Akcijos organizatoriai pripažino, kad juos ?kv?p? lietuvi?, latvi? ir est? pavyzdys Baltijos kelyje 1989 m.
Loreta Kordušien?,
Raseini? krašto istorijos muziejaus muziejinink?