Baubas – ne vėjo jėgainės, o jų atsisakymas

Versija spausdinimui

Kai kuriose šalies savivaldybėse garsiau nei vėjo malūnai ošia gyventojų pasipriešinimas jų statybai, tačiau dauguma jų atsinaujinančiai energetikai pritaria. Neseniai nuskambėjo aštri Širvintų situacija, kur pati merė užkerta bet kokius kelius vėjo energetikos plėtrai rajone. Politikės argumentas – gyventojų gerovė. Raseinių valdžia mojuoja ta pačia vėliava: mes giname žmonių interesus. Bet žmonių, t. y. valstybės, interesai yra kaip tik priešingi – siekiame energetinės nepriklausomybės, kad turėtume pigesnę elektrą ir su tuo susijusią visų mūsų gerovę. „Neturėsime žemų elektros kainų. Neturėsime galimybių verslui, priklausomam nuo elektros kainų. Turėsime lėtesnę ekonomiką ir mažiau uždirbančius žmones Lietuvoje, mažesnį biudžetą ir mažesnes biudžeto sąnaudas“, – apie pasekmes, kurios būtų neišvengiamos pasidavus prieš vėjo jėgaines pasisakančių merų spaudimui, kalba specialistai.

Rūpintis tik savo daržu – pavojinga
Atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos prezidentas Martynas Nagevičius savo socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje neseniai pakomentavo nuotrauką iš Širvintų rajono tarybos posėdžio. Joje – Širvintų merė Živilė Pinskuvienė ir tarybos nariai už jos nugaros skaito Širvintų savivaldybės administracijos sprendimą, draudžiantį vėjo energetikos plėtrą.
Politikų sprendimas atspindi dalies Širvintų rajono gyventojų nuotaikas. Čia vis garsiau skamba pasipriešinimas vėjo jėgainių parko statyboms, baiminamasi, kad jos kenks žmonių sveikatai, išnaikins saugomus paukščius, sumažins nekilnojamojo turto vertę, sudarkys kraštovaizdį… Tais pačiais argumentais savo nenorą įsileisti vėjo elektrines grindžia ir kitų kelių savivaldybių gyventojai.
Raseinių rajono, kur per artimiausius metus turėtų iškilti arti 60 vėjo jėgainių, – taip pat. Priešindamiesi planuojamam vėjo jėgainių parkui gyventojai sako, kad tokia plėtra pakenks sveikatai, išbaidys paukščius.
M. Nagevičius, besdamas pirštu į Širvintų rajoną, iškėlė klausimą dėl vėjo jėgainių plėtros ir kaip atskirų savivaldybių priešinimasis gali tam pakenkti.
„Nieko nerašysiu apie tai, kad Širvintų bendruomenė kasmet netenka šimtų tūkstančių eurų kasmetinių pajamų iš gamybos mokesčių seniūnijų puošimui ir tvarkymui. Čia pačių širvintiškių reikalas.
Nerašysiu nieko ir apie patį sprendimo objektyvumą, kai valstybinėms aplinkosaugos profesionalioms institucijoms PAV (poveikio aplinkai vertinimas – aut. past.) atrodo tinkamas, o Širvintų savivaldybei PAV atrodo nepakankamai tinkamas“, – dėstė M. Nagevičius.
Atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos prezidentas paaiškino, su kokiais padariniais susidurtų šalis, jei visų savivaldybių merai imtų ginti savo rinkėjus nuo vėjo energetikos.
„Jei pavyzdį iš efektyviai dirbančios Širvintų merės paims kitos savivaldybės, kurioms galbūt irgi norėtųsi, kad vėjo elektrinės būtų statomos ne jų savivaldybėje, o kur nors kitur, mes tiesiog neturėsime tos vėjo energetikos niekur. Neturėsime energetinės nepriklausomybės. Neturėsime žemų elektros kainų. Neturėsime galimybių verslui, priklausomam nuo elektros kainų. Turėsime lėtesnę ekonomiką ir mažiau uždirbančius žmones Lietuvoje, mažesnį biudžetą ir mažesnes biudžeto sąnaudas. Visur. Tarp jų ir Širvintose, subsidijuojamose kitų savivaldybių sąskaita“, – aiškino M. Nagevičius.

Sąmoningumas turi nugalėti prietarus
Raseinių rajono gyventojai iš tolo mato Kelmės rajone taikiai besisukančias vėjo jėgaines, tačiau patys vadina jas monstrais ir pas save įsileisti nenori. Tokias jų nuotaikas palaiko ir net kursto vietos valdžia, o specialistai įspėja, prie ko tai gali atvesti.
Vis tik atsinaujinančios energetikos vystytojai tiki, kad Raseiniai neliks ta juoda dėme šalies žemėlapyje, kurioje viršų ims prietarai, o ne gyventojų sąmoningumas.
„Naujovės dažnai sunkiai priimamos dėl nežinojimo, argumentų trūkumo, tam tikro patiklumo. Kur tik esame dirbę, sklandė tos pačios mistifikacijos – išnyks bitės, neliks sliekų ir kurmių, karvės nebeduos pieno… Jei tame būtų bent maža dalis tiesos, vėjo jėgainės niekur pasaulyje neturėtų šansų. Bet taip nėra, imkime kad ir Daniją, keturiskart lenkiančią mus gyventojų tankumu, ten gerokai daugiau jėgainių nei Lietuvoje ir jos tebestatomos“, – sako bendrovės „Raseinių vėjas“ atstovai primindami, kad ir Kelmėje šis procesas užtruko apie trejus metus.
Šiuo metu „Raseinių vėjas“ neranda bendros kalbos su Raseinių rajono valdžia, stabdančia bendrovės įžengimą biurokratinėmis kliūtimis, skirtingu teisės aktų interpretavimu. Šešių seniūnijų – Girkalnio, Nemakščių, Paliepių, Raseinių, Šiluvos, Viduklės – teritorijoje bendrovė numato pastatyti ir eksploatuoti vėjo elektrines, kurių preliminariai planuojama iki 60 vienetų.
„Tiesiog būtina tą šūkį, kuris dabar įrašytas į PAV įstatymą, kad atsinaujinanti energetika yra viršesnis viešasis interesas, struktūrizuoti konkrečiais įrankiais, kaip tas viršumas yra realizuojamas praktikoje“, – akcentuoja Atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos prezidentas M. Nagevičius neabejodamas, kad tai pašalintų sklandžios plėtros kliūtis.

Tendencija vienareikšmė – plėtra
Lietuvos energetikos agentūra tikina, kad nepaisant neigiamo gyventojų požiūrio vėjo elektrinių plėtra Lietuvoje nestabdoma ir jų galia nuolat auga.
„Per penkerius metus ji padidėjo beveik 2,5 karto – nuo 534 MW įrengtosios galios 2019 m. iki 1 322 MW 2024 m. birželio 14 dienos“, – pažymi Energetikos agentūra.
Toliau augant investicijoms į atsinaujinančius energijos išteklius ir konkrečiai – į vėjo energetiką tikimasi iki 2030 m. padidinti šalies sausumos vėjo elektrinių galingumą iki 4 500 MW, taip pat pastačius vėjo jėgainių jūroje parkus pasiekti
1 400 MW, nurodo agentūra.
Energetikos agentūra akcentavo, kad įgyvendinant Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategijoje numatytus tikslus siekiama aktyviau komunikuoti su gyventojais ir savivalda.
„Kai vėjo jėgainių projektai nuo pat pirmųjų žingsnių vystomi bendradarbiaujant su vietos bendruomene ir savivalda, su gyventojais bendraujama atvirai ir pristatoma AEI nauda, šių projektų vystytojai susiduria su mažiausiu pasipriešinimu“, – pastebėjo agentūra.

Parengė Daiva GENYTĖ

Komentarų nėra