Bendro gyvenimo ir darbo metų po lygiai

Pranas LAURINAVIČIUS

Visi mes sukurti ir turime pašaukimą mylėti pagal Kūrėjo numatytą planą. Santuoką sukuria vyras ir moteris. Gera santuoka tokia, kai žmonės ištikimi vienas kitam. Šeima – tai kūrybinės dirbtuvės. Šeimoje kuriama gyvybė, žmonių santykiai, grožis. Taip pat Dievulio sumanyta, kad mes prisidedame prie jo, sumanytojo, kūrybos. Vaikai gimsta iš meilės, kurią mums patiki Kūrėjas, mes ją privalome ir patys užsiauginti. Kitas etapas taip pat svarbus – tai žmogaus pašaukimas darbui. Įdomu stebėti menininką, mokslininką, kai jų darbai įgauna formą, prasmę, vertę, jei jie atliekami su atsidavimu ir meile. Puodžiui molis tampa indu, kalviui geležis – darbo įrankiu.
Chirurgo skalpelis įveikia negalią. Šis mano rašinys apie eilinius, gal niekuo ir neišsiskiriančius iš kitų, paprastus šeimos ir darbo žmones –Danutę ir Juozą Milingius.
Abu kaimo vaikai, kuriuos likimas suvedė bendram gyvenimui prieš 45 metus. Juozui grįžus iš tarybinės armijos, kolūkis iš gimto Prišmantų kaimo jį išsiuntė mokytis į Raseinių profesinę mokyklą. Čia Juozas įgijo elektriko-ryšininko specialybę, čia sutiko ir savo gyvenimo draugę Danutę, paprastą kaimo mergaitę iš Šauklių kaimo.
Užsimezgusi draugystė virto meile. Kolūkis išsiųsto mokytis elektriku Juozo taip ir nesulaukė. 1965 metais elektriko darbinę veiklą jis pradėjo Stonų plytinėje. Tais pačiais metais prasidėjo ne tik darbinė veikla, bet ir šeimyninis gyvenimas, kuris gražiai ir laimingai tęsiasi iki šių dienų. Stonų plytinėje ilgai dirbti neteko. Daugiausiai – 24 metus – Juozas išdirbo  Kauno specialiojoje darbų kolonoje (KSDK). Dirbdamas šioje įstaigoje gavo žinybinį butą. Darbe buvo gerbiamas. Nuo 1984 metų pusantrų metų dirbo Armėnijoje. Ten po žemės drebėjimo iš Lietuvos statybinių organizacijų buvo siunčiami įvairių specialybių žmonės. Tą laikotarpį Juozas su Danute prisimena kaip košmarą. Dirbant Armėnijoje vienu metu buvo nutrūkęs susisiekimo ryšys, kuris jiems virtotikru ilgesio išbandymu.
Persitvarkymų ir reformų banga išardė KSDK. „Kurį laiką dirbau Šaltinio vidurinėje mokykloje, jau daug metų dirbu UAB „Raseinių komunalinės paslaugos“ – šiuo laiku mane samdo Raseinių r. savivaldybė iš Raimundo Augulio elektros paslaugų individualios įmonės. Per savo darbo metus išgyvenau įvairiausias reformas, pertvarkymus, bet elektriko profesijos nepakeičiau. Darbe buvo visko, juk sakoma, kad minininkas ir elektrikas apsirinka tik vieną kartą. Su klientais taip pat tenka apsibarti dėl grubių elektros taisyklių pažeidimų. Sunku būtų suskaičiuoti, kiek po darbo ar  šventadieniais padėjau žmonėms šalinti gedimus. Būna, aukoji savo laisvalaikį, o po to dar kliento išbartas lieki. Bet kai darbas mielas, tai ir nuoskaudos būna pakeliamos ir ne tokios sunkios“, – pasakojo Juozas.
Juozas Milingis jau pensinio amžiaus, bet dar dirba pamėgtą elektriko darbą. Jis daugeliui žinomas Raseiniuose, jį sutinkame ir matome vis skubantį su darbo įrankiais tai į vieną, tai į kitą butą, tvarkantį elektros skydines, šalinantį kitus įvairius elektros gedimus, atliekantį elektros įrenginių profilaktiką. Žmona Danutė – taip pat nuoseklus ir kantrus žmogus. Ji vienoje darbovietėje išdirbo 34 metus. Ta darbovietė – UAB „Raseinių komunalinės paslaugos“. Keitėsi įstaigos pavadinimai, keitėsi direktoriai, tik Danutė atsakingai ir kantriai tuos metus dirbo meistrės darbą. Ji vadovavo kiemsargiams, valytojoms, kitų sričių darbuotojams. Ne visi jie buvopalankūs Danutei -  kažkas kažkuo visada būna nepatenkintas. Būdama reikli sau, ji reikalavo atsakomybės ir iš savo darbuotojų. Jos darbai įvertinti ne viena padėka, garbės raštu.
34 metai vienoje įstaigoje – tai ne visas Danutės darbo stažas. Prieš ateidama dirbti į UAB „Raseinių komunalinės paslaugos“, Danutė (nuo 17-kos metų) 10 metų dirbo
pardavėja.
Pakalbėjome apie vieną itin svarbų žmogaus pašaukimą gyvenime – darbą. Šiek tiek sakinių reikia tarti ir apie kitą ne mažiau svarbų pašaukimą – šeimą, santuoką. Danutė ir Juozas kartu jau 45 metai. Užauginti du sūnūs gyvena savo gyvenimus. Milingių šeima dabar jau susideda iš senelių, vaikų, marčių ir anūkų. Kalbant apie vaikus, tiek Danutė, tiek Juozas ne kartą su nostalgija atsidusdavo dėl to, kad jų vaikai, anūkai toli nuo jų, nuo Lietuvos. Daug tą dieną diskutavome apie šių laikų Lietuvos ekonominį, politinį gyvenimą. Žinia, kaip nelengva tėvams, kai jų sūnūs, dukros svetimoms valstybėms papildo biudžetus, atiduoda jaunystės polėkius, kartais ir sveikatą.
Vyriausias D. ir J. Milingių sūnus Arūnas gyvena JAV (išlošė žaliąją kortą), su žmone Audrone užaugino sūnų Dainių, kuriam 22 metai. Dainius mokosi koledže ir dirba. Septyniolikmetė dukra Greta taip pat mokosi. Jaunesnis sūnus Žydrūnas su žmona Egle gyvena Ispanijoje, dirba statybose. Jų sūnui Mariui 17 metų, jis mokosi. Mažiausia ir jauniausia šeimos narė – 2 metukų dukra Saulė. Seneliai jos bene labiausiai pasiilgsta -  vartant šeimos albumą matėsi, su kokia meile močiutė žvelgia į anūkėlės fotografiją.
Telydi jus, Juozai ir Danute, sveikata, te kuo dažniau įvyksta susitikimai su vaikais ir anūkais. Gražus Jūsų bendro gyvenimo ir darbo metų kraitis tegu tęsiasi Jūsų vaikuose ir anūkuose. Nesusaistytą jokiomis partijomis, privilegijomis Jūsų darbą ir gyvenimą lydėjo ir toliau telydi pareiga, atsakomybė – gražiausi žmogaus bruožai.