Viktoras Vitkus 
[1]
1906-03-29 kaln? inžinieriaus Pluš?iausko našl? Vanda, dukt? Ferdinando, išsiunt? prašym? Telši? vyskupui Me?islovui Paliulioniui d?l leidimo statyti šeimos mauzoliej? Betygalos parapijos kapin?se. Prie prašymo buvo prid?ti 2 egz. br?žini?. Našl? ?sipareigojo koply?i? su laidojimo r?siu pastatyti savo l?šomis. Apie tai 1906-04-13 Telši? vyskupas informavo Kauno gubernatori? ir papraš? leisti V.Pluš?iauskienei statyti koply?i?. 1906-05-04 raštu Nr. 6296 toks leidimas buvo duotas. Prie jo prid?tas 1906-04-30 Kauno gubernijos valdybos Statybos skyriaus protokolas Nr.45. 1906-05-12 Betygalos bažny?ios kunigas klebonas Telši? vyskupijos buvo informuotas apie leidim? Vandai Pluš?iauskienei statyti Betygalos (Pilkalnio) kapin?se šeimos koply?i?. Šiandien galima tiksliau pasakyti, kad koply?ia statyta po 1906 met?, o 1926-11-27, kuomet aktu Nr. 365 buvo prapl?stos kapin?s, ši koply?ia jau stov?jo.
Koply?ia kartografuota vykdant žem?s ?kio naudmen? inventorizacijos lauko darbus 1980m. 2009m. geguž?s m?nes?, atliekant kapini? kult?rologinius tyrimus pasteb?ta, kad šalia vakarinio fasado (atstumas 1,19m) esantis Sofijos Dubinskait?-Jagminien?s neoklasikinis paminklas pasuktas 45 laipsni? kampu pjedestalo ašimi. Paminklas statytas 1914m. Pietiniame fasade, prie tvorel?s, 82 cm atstumu, yra Xxa. pradžios deformuotas kaltinis metalinis kryžius. Galima prielaida, kad deformacija gauta koply?ios statymo metu. Tai leidžia manyti, kad koply?ia statyta tarp 915-1926m. J? statant nukent?jo ir dalis kapini? ?rangos. Dar ir dabar netoli ??jimo laipt? yra 2 ta-šyto granito fragmentai, neabejotinai tur?j? funkcin? paskirt?.
Koply?ia 4,3m plo?io, 5,1m ilgio, 14,25m aukš?io. Ji stovi virš didesnio už j? laidojimo r?sio. Grakš?i? proporcij?, lakonišk? form? pastato išor?je dominuoja asimetriškai prie navos kampo priglaustas lieknas aštuonkampis, minaret? primenantis, bokštas. Statinys turi pretenzij? ? neogotik?. R?sio kair?je (rytin?je dalyje) buvo išm?rytos kriptos, kurios iš?jo už r?sio teritorijos. Plotas virš kript? (4,90 x 2,40m) aptvertas metaline – m?rine tvorele. Tvorel?s metalin?s dalies aukštis – 1,1m. Koply?ios kvadrat?ra – 26 kv.m. Koply?ios kubat?ra – 985 kub.m.
Karo metu koply?ios laidojimo kriptos buvo išniekintos vandal?, kurie ieškojo brangenybi?. Kad daugiau tai nepasikartot?, šviesios atminties mokytojo Antano Juškos iniciatyvos d?ka, kolpy?ios viduje užm?rytas ??jimas ? r?s?.
1991-09-05 raštu Nr.556 Betygalos apylink?s viršait? Gema Ra?ien? Valstybin?s zonin?s ?mon?s Kauno paminkl? restauravimo – projektavimo instituto direktoriui K.Žalnieriui pateik? paraišk? – užsakym? koply?ios, esan?ios civilin?se Pilkalnio kapin?se, pilno restauravimo projekto parengimui. Š? užsakym? vykd? architekt? J.Zaleckien?. 1992m. parengtame projekte nebuvo si?loma atidengti laidojimo kript?, nes tam reik?t? dideli? l?š?, kadangi privalu atlikti specialius archeologinius tyrimus. Buvo reikalaujama, kad vykdant tvorel?s pamat? atstatymo darbus, juos steb?t? archeologas. Esant situacijai, kuomet atsidengt? kript? skliautai ir galin?s sienos, b?tina tai fiksuoti ir saugoti nuo tolimesni? mechanini? pažeidim?.
1995 met? Raseini? rajono paminklotvarkos darb? programoje buvo numatyta koplyt?l?s atstatymui – restauravimui skirti 60 000Lt. Projektas buvo paruoštas, bet ilg? laik? nerealizuotas. Koply?i? prad?ta restauruoti 2005 metais. Konkurs? atlikti tvarkomuosius darbus laim?jo M.Pikelio firma „Stagrema“. Atlikt? darb? vert? virš 65000 Lt.
2009-06-25, bendraujant su Betygalos Šv. Mikalojaus bažny?ios kunigu klebonu Viktoru Aukštakalniu, buvo aptartas tolimesnis koply?ios panaudojimo klausimas. Pasi?liau koply?ioje ?rengti Betygalos kapini? metalo plastikos ekspozicij?. Klebonas patvirtino, kad si?lymas ?domus ir svarstytinas.