Bibliotekoje – pelėdų paslaptys su ornitologe I. Lagunavičiene

Spalio 13 dieną Raseinių Marcelijaus Martinaičio viešojoje bibliotekoje vyko įtraukiantis ir pilnas atradimų susitikimas su VšĮ „Paslaugos gamtai“ įkūrėja, ornitologe Ingrida Lagunavičiene. Renginio metu moksleiviams buvo atvertas paslaptingas nakties paukščių pasaulis ir pristatyta Lietuvoje sutinkama pelėdų rūšių įvairovė.
Ornitologė vaikams atskleidė, kad pelėdos yra tobulos medžiotojos, gebančios puikiai orientuotis ir pačiupti grobį net ir juodžiausią naktį. Prie tokios neįtikėtinos sėkmės prisideda unikali šių paukščių anatomija – nuostabi rega ir išskirtinė klausa.
Prieš sužinodami tikslų skaičių, renginio dalyviai aktyviai spėliojo, kiek gi pelėdų rūšių galima sutikti Lietuvoje – vaikų spėjimai svyravo nuo 10 iki 100. Ornitologė atskleidė, kad mūsų šalyje iš viso gyvena 13 rūšių pelėdų. Kadangi šie paukščiai įsikuria ne tik miškuose ar laukuose, bet ir miestuose, labai tikėtina, kad ne vienas iš mūsų kaimynystėje turime po tokią slaptą nakties valdovę, kurios kasdienybėje tiesiog nepastebime.
Didžiulį įspūdį moksleiviams paliko gamtos pasaulio kontrastai. Jie sužinojo, kad mažiausia Lietuvoje aptinkama pelėda – žvirblinė pelėda – sveria apie 70 gramų, maždaug tiek, kiek viena ledų porcija. O stambiausias Lietuvos pelėdinių šeimos atstovas yra didysis apuokas. Šio įspūdingo paukščio išskleistų sparnų ilgis siekia net 2 metrus. Vis dėlto Lietuvoje jis yra itin retas ir atsidūręs ties išnykimo riba – mūsų šalyje tėra vos 10–20 perinčių porų.
Smalsūs renginio dalyviai uoliai aiškinosi, kuo skiriasi pelėda nuo apuoko. Paaiškėjo, kad apuokai dažniausiai išsiskiria iš plunksnų sudarytais „ausų“ kuokšteliais. Jaunieji ornitologai taip pat turėjo galimybę palyginti pelėdos ir papūgos plunksnas bei išsiaiškinti, kodėl naktiniai plėšrūnai skraido beveik be garso.
Kartu buvo griaunami ir populiarūs mitai. Ornitologė paaiškino, kad nors dažnam atrodo, jog pelėda savo galvą gali apsukti pilnu ratu, iš tiesų ji pasisuka 270 laipsnių kampu. Taip pat mokiniai sužinojo, kad miške randamos pelėdų išvamos nėra jų gyvybinės veiklos atliekos – tai per snapą pašalinamos atrajos, kurias sudaro nesuvirškinti grobio kaulai bei kailis.
Vis dėlto didžiausiu susirinkusiųjų džiaugsmu tapo ornitologės atsivežta gyva pelėda. Mokiniai turėjo išskirtinę galimybę ne tik iš arti pasigrožėti paukščiu, bet ir kartu įsiamžinti nuotraukoje. Ši gyva bibliotekoje vykusi pamoka ne tik praturtino vaikų biologijos žinias, bet ir pažadino gilų norą saugoti bei puoselėti mus supančią gyvąją gamtą.
Šis susitikimas – projekto „Augu su gamta“, finansuojamo iš Raseinių rajono savivaldybės aplinkos apsaugos rėmimo programos lėšų, dalis.

Ona Smitrienė,
Raseinių Marcelijaus Martinaičio
viešosios bibliotekos Informacinių
paslaugų ir vaikų literatūros skyriaus
vyr. bibliotekininkė