Biudžetą gelbsti fantazija
Gegužės 27 dieną vyko 6 – ojo šaukimo Raseinių rajono savivaldybės tarybos 35 – asis posėdis. Jame dalyvavo 21 rajono Tarybos narys. Posėdžio pradžioje rajono Savivaldybės meras Petras Vežbavičius gimtadienio proga iškilmingai pasveikino Tarybos narį, Sveikatos apsaugos ir socialinių reikalų komiteto pirmininką Juozą Bražą. Tarybos vardu meras jam palinkėjo sėkmės darbuojantis bendruomenės labui. Aidint gausiems plojimams, sukaktuvininkui įteiktos gėlės. 35 – ojo posėdžio dienotvarkėje buvo pateikta 30 sprendimo projektų. Meras Petras Vežbavičius patikslino darbotvarkę ir papildė ją keliomis pataisomis. Taip pat meras pažymėjo, kad posėdžio pabaigoje norės pasisakyti Savivaldybės administracijos direktorius dėl 34 – ojo Tarybos posėdžio sprendimų vykdymo. Meras Petras Vežbavičius pasiūlė, kad pirmiausia būtų pristatytas projektas „Molavėnų piliakalnių komplekso išsaugojimas ir pritaikymas kultūros ir viešojo turizmo reikmėms“. Projektą pristatė VšĮ ,,Kultūros paveldo išsaugojimo pajėgos” direktorius Olegas Fediajevas ir jo komanda. Direktorius trumpai apžvelgė Molavėnų piliakalnio projektavimo darbus, suteikė žodį Lietuvos archeologijos draugijos pirmininkui Zenonui Bauboniui.
Zenonas Baubonis, naudodamasis proga, nuoširdžiai padėkojo Raseinių rajono savivaldybei bei Tarybai už tai, kad imtasi tvarkyti Molavėnų piliakalnius, nes, anot draugijos pirmininko, Lietuvoje yra tikrai mažai tvarkomų piliakalnių. Svečias taip pat pastebėjo, kad tokie archeologiniai objektai yra labai pažeidžiami, todėl žmogaus veikla gali sukelti eroziją ir panašius padarinius. Tačiau Zenonas Baubonis pažymėjo, kad studijuodamas šių piliakalnių projektavimo brėžinius, jis neįžvelgė žalingo poveikio: buvo suderinti visuomenės poreikiai ir piliakalnių išsaugojimo reikalavimai. Olegas Fediajevas pastebėjo, kad darbai apima du piliakalnius. Kaip jau buvo minėta anksčiau, didžioji darbų dalis vyksta saugomoje teritorijoje, todėl yra susiduriama su papildomais piliakalnių išsaugojimo klausimais, egzistuoja tam tikri apribojimai. VšĮ ,,Kultūros paveldo išsaugojimo pajėgos” direktorius, pasitelkdamas žemėlapius, nuodugniai išdėstė būsimą piliakalnių struktūrą, paaiškino, kokie darbai bus atlikti iki 2011 metų gegužės mėnesio. Šio projekto finansavimui 85 procentai lėšų bus skirta iš Europos Sąjungos ekonominės erdvės ir Norvegijos finansinio mechanizmo. Projektas vertinimui buvo pateiktas 2006 metais, o lėšos skirtos tik 2008 metais. Taigi nuogąstauta, kad besikeičiant ekonominei situacijai gerokai skirsis atliktų darbų kainos. Tačiau šiuo metu parengus sąmatą matosi, kad yra tik nedideli finansiniai neatitikimai, lėšų buvo skirta 1,897120 mln. litų, o parengus projektą bendra sąmata yra 2,047949 mln. litų. Lėšų trūkumą numatyta padengti iš kitų finansavimo šaltinių.
Diskusijų sukėlė sprendimo projektas ,,Dėl 2009 metų Raseinių rajono savivaldybės biudžeto patikslinimo” , kurį pristatė Biudžeto skyriaus vedėjos pavaduotoja Lina Melėšienė. Ji informavo, kad Raseinių rajono savivaldybės biudžetas yra mažinamas vadovaujantis 2009 metų Valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymu. Rajono biudžetas yra mažinamas aštuoniais milijonais šešiasdešimt septiniais tūkstančių dviem šimtais litų. Biudžeto projektas buvo svarstomas komitetuose, visų programų finansavimas sumažinamas 10 – 12 procentų, tai aptarta su programų koordinatoriais. Tarybos narys Valdemaras Jacikas Biudžeto ir socialinio ekonominio vystymo komiteto vardu pastebėjo, kad biudžeto mažinimas patvirtintas, nes nebuvo kito pasirinkimo. Tačiau daugelis komiteto narių mano, kad tai nėra visiškai teisinga, nes lėšos mažinamos visiems sektoriams vienodai, neatsižvelgiant į jų svarbą. Valdemaras Jacikas siūlė peržiūrėti, kokios problemos yra aktualios šiuo metu, pertvarkyti iš Raseinių rajono savivaldybės biudžeto gyventojams teikiamų paslaugų kiekį, dydžius ir panašius dalykus. Komiteto pirmininkas siūlė į šį sprendimo projektą pažiūrėti šiek tiek kitu kampu, o ne atlikinėti aritmetinius veiksmus, kaip tai daro dabartinis finansų ministras.
Tarybos narys Linas Dargevičius taip pat išsakė panašius argumentus. Jis pastebėjo, kad kultūros darbuotojų atlyginimų mažinimas nėra visiškai teisingas, nes minimalų užmokestį gaunantys darbuotojai nukentėtų labiausiai. Tarybos narys priminė, kad mokyklos metų pradžioje negavo dvylikos procentų finansavimo, o dabar – aštuoniolikos. Tad lėšų stygius yra tikrai labai didelis. L.Dargevičius pageidavo, kad atsiradus galimybei šie trūkumai būtų kompensuoti. Šiuo klausimu pasisakė Tarybos narys Liudas Kavaliauskas. Jis negailėjo kritikos nei svarstomam biudžeto patikslinimui, nei pačiam administracijos direktoriui. Tarybos narys pastebėjo, kad beveik milijonu litų mažinamas Raseinių rajono savivaldybės administracijos finansavimas, todėl daugelio darbuotojų likimas yra neaiškus. Jo nuomone, norėtųsi konkretesnės analizės ir Raseinių rajono vizijos. Tarybos narys tvirtino, kad protu nėra suvokiama, kodėl Raseinių autobusų parkui yra skiriama trys šimtai tūkstančių litų ekologiškai transporto priemonei įsigyti ir beveik tokia pat suma paskirta miesto parko tvarkymui, nors yra tikrai svarbesnių objektų. Liudas Kavaliauskas piktinosi, kad pinigai yra atimami iš kaimo, nors visi politikai prieš rinkimus mušasi į krūtinę tvirtindami, kad kaimui reikia būtinai padėti. Jis siūlė racionaliau panaudoti Europos Sąjungos skiriamas lėšas, kad nereikėtų švaistyti „savų pinigų“. Taip pat buvo paminėta, kad visiškai beprasmiška yra kurti savivaldybėje centralizuotos buhalterinės apskaitos tvarkymo skyrių, nes Vyriausybė šiam reikalui neskyrė lėšų. Tačiau šį argumentą nuneigė Biudžeto ir socialinio ekonominio vystymo komiteto pirmininkas Valdemaras Jacikas teigdamas, kad komiteto paskaičiavimais apskaitos skyrius padės kasmet sutaupyti apie septynis šimtus tūkstančių litų. Nepaisant prieštaringų nuomonių, sprendimo projektas patirtintas, „už“ balsavo 12 Tarybos narių, „prieš“ – 7, „susilaikė“ – 2.
Raseinių rajono savivaldybės administracijos Kultūros, švietimo, sporto ir jaunimo reikalų skyriaus vedėjas Artūras Milašauskas pristatė sprendimo projektą „Dėl leidimo Raseinių „Kalno“ vidurinei mokyklai padidinti didžiausią leistiną darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, etatų skaičių“ bei tapatų sprendimo projektą dėl Ariogalos gimnazijos etatų skaičiaus. Pranešėjas priminė, kad anksčiau vykusiuose posėdžiuose buvo priimtas sprendimas prijungti prie Raseinių „Kalno“ vidurinės mokyklos Pašaltuonio pagrindinę mokyklą ir Raseinių katalikiškos dvasios pradinę mokyklą. Keičiasi šių ugdymo įstaigų struktūra, todėl skyriaus vedėjas siūlė patvirtinti pasikeitusių etatų skaičių. A.Milašausko teigimu, Raseinių „Kalno“ vidurinėje mokykloje bus įvesti papildomi 5,25 etatai, tačiau reorganizavus minėtąsias mokyklas, bendras etatų skaičius sumažėja 8 etatais. Dar liūdnesnis likimas laukia Ariogalos pedagogų. Prijungus Ariogalos pagrindinę mokyklą prie Ariogalos gimnazijos, bendrai bus panaikinta 15 etatų, o Ariogalos gimnazijoje etatų skaičius padidės, kaip ir Raseinių „Kalno“ vidurinėje mokykloje – tik 5,25. Šiems sprendimų projektams Rajono taryba pritarė balsų dauguma. Savivaldybės administracijos Personalo skyriaus vedėja Rima Kedavičienė pristatė sprendimo projektą „Dėl Raseinių rajono savivaldybės administracijos struktūros pakeitimo ir papildymo“. Pranešėja informavo, kad šis sprendimo projektas buvo svarstytas komitetuose ir jam pritarta: nuo 2009 m. birželio 1 dienos Raseinių rajono savivaldybėje įsteigtas Viešojo sektoriaus įstaigų centralizuotos buhalterinės apskaitos tvarkymo skyrius. R.Kedavičienė paminėjo, kad šį klausimą plačiau apžvelgs administracijos direktorius. Balsuojant sprendimo projektui pritarė 13 Tarybos narių, 2 prieštaravo, 5 susilaikė.
Posėdžio pabaigoje, kaip ir buvo išpranašauta mero, žodį tarė administracijos direktorius Dainius Baltrušaitis. Jis trumpai pakomentavo, kaip vykdomi 34-ojo tarybos posėdžio metu priimti sprendimų projektai ir tvirtino, kad jokių nesklandumų įgyvendinat Tarybos sprendimus kol kas nesama. Administracijos direktorius išsakė pastabas dėl biudžeto mažinimo: „Mes, kaip savivaldybė, tikrai negalime skatinti verslą. Taip, mes gyvename iš mokesčių, kuriuos sumoka verslininkai ir visi rajono dirbantieji. Jei mažėja darbo vietų, mažinami atlyginimai, vadinasi, mokesčiai, kurie įplaukia į savivaldybės biudžetą, taip pat mažėja. Savivaldybės administracija padės verslui, kuo galės: sprendimai bus priimami nedelsiant, ieškoma išeičių, kad būtų galima kurti darbo vietas ir surinkti kuo daugiau mokesčių.“ Dainius Baltrušaitis teigė, kad biudžeto paskirstymo klausimus dar kartą teks aptarti rugsėjo mėnesį, tada išaiškės devynių šių metų mėnesių rezultatai ir bus galima dar kartą efektyviai ir teisingai perskirstyti biudžetą. Pastaruoju metu savivaldybės darbuotojai nerimauja dėl darbo užmokesčio. „Kaip jūs galvojate, – liūdnai prabilo administracijos direktorius, – jeigu savivaldybės darbuotojo darbo užmokestis maždaug 1000 Lt didesnis už Lietuvos Respublikos vidutinį mėnesinį darbo užmokestį, ar galime mes iš jūsų visų mokesčių sau leisti taip išlaidauti. Aš neprieštarauju, tegul žmonės užsidirba, juo labiau, kad tie mokesčiai lieka Raseiniuose. Tačiau negalime mes būti „parazitas visuomenės kūne“, gal čia ir grubiai pasakyta, bet turime atsižvelgti į realijas ir šiandieninę situaciją.“ Administracijos direktoriaus teigimu, atlyginimai di-ferencijuojami labai skirtingai: vieni žmonės atlieka didelius darbus, bet uždirba labai nedaug, o kitų nei atsakomybė, nei įsipareigojimai nėra labai dideli, tačiau jie gauna tikrai didelį atlyginimą, kuris neatitinka nei rinkos sąlygų, nei atliekamų pagal pareigas darbų. Todėl pirmiausia bus spendžiami darbo užmokesčio klausimai ir siekiama teisingai paskirstyti savivaldybės darbuotojų atlyginimus.
Pasisakius administracijos direktoriui Dainiui Baltrušaičiui, Tarybos nariai uždavė jam klausimų, išsakė savo pastebėjimus ir replikas. Tarybos narys Biudžeto ir socialinio ekonominio vystymo komiteto pirmininkas Valdemaras Jacikas patarė direktoriui visada atidžiai klausytis, ką kalba komitetų pirmininkai: „Apie jokį verslo skatinimą aš nekalbėjau ir jūsų pastaba buvo ne į temą. Jūs pats pripažinote, kad biudžeto mažinimas buvo „be fantazijos“, o grynai buhalterinis. Nepainiokite to su verslu.“ V.Jacikas priminė, kad mažinant biudžetą komiteto nariai pirmiausia rekomendavo peržiūrėti, kurios problemos šiuo metu savivaldybei yra aktualios, o kurios mažiau aktualios, ir administracijos direktorius tam pritarė. Anot Tarybos nario, komiteto pasėdyje buvo sutarta, kad direktorius ne rugsėjo, o birželio mėnesį pateiks savo idėjas dėl biudžeto mažinimo. V.Jacikas išsakė savo nuogąstavimus dėl Raseinių hipodromo: „Pateikta paraiška ir patvirtinta tikrai nemaža pinigų suma Raseinių hipodromo rekonstravimui. Architektūros ir urbanistikos skyrius, nesakau, kad nori sužlugdyti šitą projektą, bet esama netoli to. Vyksta nepaaiškinami nesutarimai dėl detaliųjų planų. Jeigu nepristatysime pasirašyto projekto, kuris yra užsakytas, viską prarasime.“ Į Tarybos nario V.Jaciko pastebėjimus Savivaldybės administracijos direktorius atsakė trumpai: „Vakar kalbėjau su hipodromo direktoriumi, dar neturėjau laiko viską išsiaiškinti. Mano požiūris yra fantazija, ir jeigu kažką galima padaryti teisingai, tai mes būtinai tai padarysime.“
Tarybos narys Antanas Vizbaras pasidžiaugė, kad pirmą kartą per 19 metų išgirdo vykdomosios institucijos vadovo ataskaitą ir atsakymus į klausimus. Tarybos narys padėkojo už tai, kad daugiau kaip 30 procentų administracijos direktoriaus įsakymų viešai paskelbta internetiniame Raseinių rajono savivaldybės tinklalapyje. A.Vizbaras pasiūlė administracijos direktoriui pasitarti su juristu ir kai kurių įsakymų neviešinti. D.Baltrušaitis tvirtino, jog šiais metais, tai yra, per gegužės mėnesį, paviešinta 50 procentų įsakymų. Administracijos direktoriaus nuomone, bet kuris jo įsakymas turi būti paskelbtas viešai, tačiau jei pasitarus su juristu išaiškės, kad tai neatitinka įstatymų normų, kai kurie įsakymai gali būti neviešinami. Tarybos narys Jordanas Kenstavičius pageidavo išgirsti daugiau informacijos apie naujai steigiamą centralizuotos buhalterinės apskaitos tvarkymo skyrių. Administracijos direktorius pateikė išsamią informaciją šiuo klausimu. Nuo 2010 metų sausio 1 dienos visose biudžetinėse įstaigose bus taikomi nauji apskaitos standartai: atsiras dvejybinis įrašas ir kaupimo principas. Apskaitos sistema keičiama visose savivaldybėse. Raseinių rajono savivaldybei centralizuotos buhalterinės apskaitos tvarkymo skyriaus įsteigimui numatyta skirti nuo vieno iki dviejų milijonų litų. Kompiuterinei programai įsigyti planuojama skirti apie 700 tūks. litų Europos Sąjungos lėšų. Įdiegus šią programą, sumažės darbo sąnaudos: bus sujungta ir pati apskaita, ir biudžetas, ir dokumentų valdymo sistemos, ir darbo užmokestis, ir strateginiai planavimai. Be abejo, reikės aukštesnės kvalifikacijos darbuotojų, vienas žmogus galės atlikti daugiau funkcijų, taigi okiu būdu bus taupomos lėšos. Veiksmų koordinavimu užsiims šio skyriaus vadovas, konkursas pareigybei užimti bus paskelbtas birželio mėnesį. Naujoji apskaitos sistema geriausiu atveju bus pradėta taikyti spalio mėnesį. Iki 2009 metų pabaigos centralizuotos apskaitos skyrius perims visų rajono biudžetinių įstaigų apskaitą. Administracijos direktorius negalėjo pasakyti, kiek buhalterių dirbs naujajame apskaitos skyriuje – penkiolika, dešimt ar dvidešimt penki. Tai yra naujovė, ir dar neaišku, kokia sistema bus sukurta. Posėdis baigėsi džiaugsminga gaida. Tarybos narys Dainius Šadauskis uždavė klausimą: „Ar jums žinoma, kad birželio mėnesį Seimas ruošiasi dar kartą mažinti biudžetą?“ „Ne, nežinoma, – skubiai atsakė meras Petras Vežbavičius, – kadangi A.Kubilius oficialiai pareiškė, kad birželio 21 dieną baigiasi krizė.“
