Medžio drož?jas klajojo po šil?,
Išvydo ant kelmo boruž? vos gyv?.
Jis pagrieb? pliausk?, kaltuk?, peiliuk?
Ir ?m?s skaptuoti t? vabaliuk?.
Išpjaust? ragus ir šypsen? daili?,
? sraigtin? kiaut? sud?jo vien meil?…
Nuneš?s ? turg? band? parduoti,
Bet tikr?j? men? sunku išmatuoti…
Ekspertai rimti galvas tik krapšto,
Didžiausius traktatus ir užrašus kapsto.
Boruž? atrado viet? po saule –
Galerijoj tupi ir dvelkia apgaule.
Aplank? boruž? filosofai žili,
Keli kosmologai ir jogai seni.
Vieni meditavo, kiti kortom b?r?:
Koki? ?ia m?sl? drož?jas suk?r??!
Askez? iškentus išniro tiesa –
Visai ne boruž? – ten sraig? riesta!..