BORUŽ?S SL?PINIAI

Kristina JUODOJI [1]

Medžio drož?jas klajojo po šil?,
Išvydo ant kelmo boruž? vos gyv?.

Jis pagrieb? pliausk?, kaltuk?, peiliuk?
Ir ?m?s skaptuoti t? vabaliuk?.

Išpjaust? ragus ir šypsen? daili?,
? sraigtin? kiaut? sud?jo vien meil?…

Nuneš?s ? turg? band? parduoti,
Bet tikr?j? men? sunku išmatuoti…

Ekspertai rimti galvas tik krapšto,
Didžiausius traktatus ir užrašus kapsto.

Boruž? atrado viet? po saule –
Galerijoj tupi ir dvelkia apgaule.

Aplank? boruž? filosofai žili,
Keli kosmologai ir jogai seni.

Vieni meditavo, kiti kortom b?r?:
Koki? ?ia m?sl? drož?jas suk?r??!

Askez? iškentus išniro tiesa –
Visai ne boruž? – ten sraig? riesta!..