Butkik?s bany?ios varp? istorijos bruoai
Jonas BRIGYS
Raseini? vieosios bibliotekos
bibliotekininkas
Nuo seno kiekvieno miestelio siluet? puo? bany?ia. Neb?tinai ji buvo su auktais boktais, toli grau ne kiekviena buvo m?rin?. Daniausiai tai buvo gan kuklus vietos
meistr? sur?stas medinis, nors ir didesnis u aplinkinius, pastatas, kurio paskirt? rod? vir kraigo ikil?s boktelis ar kupol?lis toks, kokie dabar puoia Butkik?s bany?i?. Ta?iau buvo dar vienas iskirtinumas jau i tolo apie banytkaimyje esan?i? bany?i? pranedavo jos varp? skambesys. Varp? d?iai nuo seno lyd?jo mog? jo gyvenimo kelyje: jie pranedavo apie ventes ar nelaimes, kviesdavo ? Miias, palyd?davo ? paskutin? kelion?. Kiekviena Raseini? krato parapija gali didiuotis turtinga savo bany?ios istorija, kurios svarbi? dal? sudaro jos varp? istorija. Deja, ta istorija dar beveik neinoma, tod?l Raseini? rajono savivaldyb?s administracijos Architekt?ros ir urbanistikos skyriaus vyr. specialist?s Grainos Pe?kaitien?s iniciatyva, kartu su ?kininku ir banytinio giedojimo specialistu Rolandu akiu nuo 2010 met? vykdomas io Raseini? rajono kult?ros paveldo tyrin?jimas, kurio rezultatus tikimasi paskelbti atskiroje knygoje. Viename straipsnyje ne?manoma apvelgti visos turtingos Raseini? krato ventovi? (tyrin?jimas apima ne tik katalik? bany?i?, bet sta?iatiki? cerkv?s bei, deja, neilikusios liuteron? kirch?s) varp? istorijos, tod?l iandien stabtel?kime tiktai alia grauol?s Dubysos ?sik?rusioje Butkik?je.
1506 m. Butkik?je pastatyta pirmoji bany?ia, o 1539 m. i Ariogalos valstybinio dvaro jai dovanota 19 valak? em?s. 1553 m. Butkik?s klebonu buvo Ambraziejus
altys, Abraomo Kulvie?io pusbrolis, galb?t per?j?s ? protestantizm? d?l Martyno Mavydo ?takos. Manoma, kad ir pats M. Mavydas gal?jo tuo metu lankytis Butkik?je. 1613 m. Butkik? jau buvo Ariogalos filija, o 1636 m. v?l minima savarankika Butkik?s parapija. Manoma, kad ymesnis bany?ios remontas darytas 1748 ir 1840-1841 m. 1843 m. nusavinti bany?iai priklaus? Skub? palivarkas, Paskystunio ir Kunigiki? kaimai bei Butkik?s jurisdika. 1825 ir 1853-1861 m. ?ia veik? parapin? mokykla. 1867 m. apklausti vietos senbuviai sak? nein?, kada statyta bany?ia, ta?iau manantys, kad j? pastat? j? prot?viai XVI a. pradioje. XX a. pradioje dar minima, kaip manoma, 1539 m. statyta koply?ia. Nors 1925 m. leista j? nugriauti, ta?iau 1961 m. T?vas Stanislovas rado sukrious? medin? statin? su data A.D. 1529. Klebonas Pr. Bikinas 1935-1939 m. bany?i? kapitalikai suremontavo. is remontas sujauk? jos datavim?, nes dabar danai informaciniuose leidiniuose klaidingai nurodoma, kad bany?ia pastatyta 1939 m. Tai, kad jau XIX a. jos statymo data buvo pamirta rodo, jog bany?ia statyta XVIII pirmoje pus?je, o gal ir XVII a. Taigi Butkik?s v. Jono Kriktytojo bany?i? galime laikyti viena seniausi? Raseini? rajono medini? bany?i?.
Dabar akmens m?ro tvora aptvertame ventoriuje stovi medin?, 1926 m. pastatyta dviej? tarpsni? varpin?. Nuo jos ir prad?kime Butkik?s varp? istorij?. Seniausiame
surastame 1805 m. bany?ios aprayme minima, kad medine tvora aptvertame ventoriuje (jame buvo ir senosios kapin?s, nors netoliese jau buvo ?kurtos antrosios kapin?s), prieais bany?ios duris stov?jo medin?, nauja, tuometinio klebono Virilos ant ?uolini? kaladi? pamat? ir ?uolinio rentinio i k?nio r?st? pastatyta ir lentomis apkalta varpin?. Jos stogas taip pat buvo dengtas lentomis, o vir jo kilo boktelis su vidutinio dydio geleiniu kryiumi. Varpin?s viduje ant ?uolini? pastoli? buvo pakabinti du varpai. Pereinama varpin? faktikai atliko ir ventoriaus vart? funkcij?. 1820 m. bany?ios vizitacijos akte raoma, kad tuometinio klebono Juozo Galkonto r?pes?iu jos sienos apkaltos naujomis lentomis. 1873 m. vizitacijos akte varpin?s b?kl? ?vertinta taip: ji labai sena, skubiai reikia remontuoti.
Kad ir sena, varpin? dar stov?jo ne vien? deimtmet? ir tik 1925 m. imtasi statyti nauj?. T? met? rugpj??io 6 d. klebonas P. Umbrasas vyskupui ra?: Butkik?je esan?iai labai senai varpiny?iai prisi?jo reikalas sen?j? griauti ir statyti nauj?, bet tik kitoje vietoje, kaip senoji; [nes i] stov?jo ventoriaus vartuose prieais Bany?ios didiosioms durims, o dabar numatyta vieta viename ventoriaus kampe, i?rint ? did?j? altori? kairioje pus?je Bany?ios prieakyje. Po m?nesio vyskupijos Bany?ios turt? valdymo taryba leido nugriauti sen?j? varpin? ir statyti nauj?. Statybas kiek trukd? kil?s skandalas, nes naujos varpin?s vietoje 1896 m. buvo palaidotas kun. Zaleckis, tod?l d?l kapo perk?limo kilo gin?ai su jo gimin?mis. Vis tik 1926 m. rugs?jo m?n. pagal vyskupijos kurijos patvirtint? 1923 m. plan?, r?pes?iu kunigo Petro Umbraso ir parapijie?i? l?omis i ?uol? ir pu?, sulig pagaminto plano <…> [pastatyta] nauja dviej? aukt? 13 m auk?io varpiny?ia <…> viduryje laiptai einantys auktyn prie varp?. Du varpai pakabinti ir pritaikyti skambinti nejudinant varp?. Statyba kainavo apie 3500 Lt. Tiek pinig? netur?ta, tod?l parapijos komitetas pra? leisti parduoti senosios varpin?s likusius r?stus ir taip sumok?ti skol?.
Paprastai bany?i? istorijos altiniai informacijos apie varpus suteikia gana menkai. Deja, Butkik? taip pat n?ra iimtis. I uuomin?, pavieni? ini? kruopely?i? galima
sud?lioti toki? ios ventov?s varp? istorij?. 1805 m. vizitacijos akte tik usimenama, kad naujoje varpin?je kabo du varpai. Vienas j? 200 olandik? mut? taleri? vert?s, nupirktas banytin?s brolijos, o apie kit? nieko neraoma. 1820 m. varp? ?kis apib?dintas kiek isamiau. Raoma, kad didysis varpas l?omis ir pastangomis brolijos nulietas, 200 taleri? vert?s ir 260 svar? svorio. Vidurinysis 97 svar? 100 mut? taleri? vert?s varpas klebono Virilos r?pes?iu perlietas. Bany?ios prieakyje, vir didi?j? dur?, po stogeliu, kabojo tre?iasis varpas 25 svar? signaturka. Pa?ioje bany?ioje, alia zakristijos, kabojo dar viena 10 svar? svorio signaturka; be to, bany?ioje buvo ei mai varpeliai (bendro 12 svar? svorio). Tuo tarpu 1827 m. usimenama, kad bany?ioje tebuvo penki varpeliai bendro 10 svar? svorio. 1826 m. paym?ta, kad abu didieji varpai varpin?je pakabinti ant ?uolini? pastoli?.
Atrodo, kad did?j? varp? bany?iai dar XVIII a. antroje pus?je paaukojo popieiaus Benedikto XIV 1757 m. lapkri?io 10 d. bule ?ia ?steigta ven?iausiosios Mergel?s
Marijos brolija. Ta pa?ia proga parapijai buvo suteikti ir atitinkami atlaidai, v?sti po rugs?jo 8 d. 1885 m. duomenimis, ? juos buvo kvie?iami penki? aplinkini? bany?i? kunigai. Banytin?s brolijos Lietuvoje veik? iki 1868 m., kai beveik visos buvo udarytos. Kauno gubernijoje brolijos veik? kiek ilgiau ?ia jos udarytos 1886 m.
1842 m. vizitacijos metu paym?ta, kad didysis varpas buvo nukrit?s ant em?s ir be erdies, ta?iau v?l pakabintas. Jei nuo XIX a. pradios rayta, kad didysis varpas
sv?r? 260 svar?, tai pagal 1850 m. vizitacijos akt? jis palengv?jo beveik per pus ir sv?r? tik 160 svar?. Toks jo svoris nurodytas ir 1873 m. bany?ios inventoriuje. Kartu paym?ta, kad varpas iek tiek sugadintas (5du?s po 1842 m. kritimo?). Matyt d?l to gedimo tais pa?iais metais rugs?jo 20 d. v. Baltramiejaus garbei jis perlietas. Atrodo, kad XX a. nesulauk? ir antrasis, maesnysis varpas, nes XX a. bany?ios dokumentuose minimas antrasis, po dvideimties met?, 1893 m. Jurgio Masalskio funduotas varpas. Galb?t senasis maesnysis varpas panaudotas 1873 m. perliejant did?j? varp?, o is naujasis buvo pagamintas i aukotojo mediagos.
Bany?i? vizitacij? aktai labai svarbus, o kartais ir vienintelis istorijos altinis, suteikiantis ini? apie vienos ar kitos bany?ios istorij?. Deja, ne visada ta informacija
yra aiki ir isami; danai ji palieka neatsakytus klausimus. Toki? m?sli? umena ir Butkik?s vizitacijos. Galima tik sp?lioti, kad 100 svar? tr?kumas, susidarantis lyginant 1842 ir 1850 m. vizitacij? duomenis, ir buvo min?tasis gedimas, tik abejotina, ar po toko praradimo 30 met? varpas i viso buvo naudojamas. Labiau tik?tina, kad i skai?i? kaita tik papras?iausia klaida, automatikai perrayta ? kitos vizitacijos akt?.
XX a. neykt?jo nelaimi? bei kar?, kurie paliko skaudius randus ir bany?i? istorijoje. Jau Pirmasis pasaulinis karas ventov?ms padar? daug nuostoli? net jei bany?ias aplenk? karo ugnis, j? turto, pirmiausia varp? ir varini? vargon? vamzdi?, gvie?si abi kariaujan?ios pus?s. 1915 m. vasar? valdios ?sakymu i vis? bany?i? varpini? buvo nukabinami varpai ir iveami ? Rusij?. Ko nesp?jo pasiimti rusai, t? v?liau steng?si pasisavinti vokie?iai, tod?l nedaugelis Raseini? krato bany?i? isaugojo senuosius, bent XIX a. nulietus savo varpus. Galima sakyti, kad iuo poi?riu d?l tuometinio klebono?valgumo Butkik? tapo malonia iimtimi, nors be nemalonum? nebuvo apsieita.
Butkik?s klebonas Klevinskas liudija, kad 1915 m. vasar?, gav?s nurodym? nukabinti ir iveti varpus, savo locna ranka ant padaryt? lenteli? ant kiekvieno varpo <…> priraiau apa?ioje prie [varpo] irdies: ??????? ??????????? ???????, ????????? ???. ? ???. ????? (Kauno gubernijos ir apskrities, Butkik?s bany?ios varpas). Pasibaigus karui dal? ? Rusij? ivet? varp? Lietuvai pavyko susigrainti, nors sugr?o toli grau ne visi. Dal? vertingesni? sp?jo pasiimti lenkai (Lenkijos bany?ios taip pat buvo apipl?tos), dalis taip ir liko pasiklyd? Rusijos platyb?se. 1921 m. prad?jus gr?inti varpus juos praradusios bany?ios steng?si susigr?inti savus ar bent gauti ioki? toki? pakait?. ?ia ir pravert? Butkik?s klebono apdairumas, nes paskelbus duomenis apie pargabentus varpus, klebonas greitai atpaino Butkik?s bany?ios turt?.
Klebono pateiktos inios leido 1922 m. vasario 14 d. emai?i? vyskupijos kurijai iduoti liudijim?, kuris patvirtino, kad padav?jai io ratelio Pranas Jurgaitis ir
Jonas Jurgaitis yra ?galioti Butkik?s bany?ios klebono kun. Klevinsko parveti sugr?intus i Rosijos Butkik?s bany?ios varpus. Lietuvos kult?ros paveldo mokslinio centro archyve iliko Jono Jurgai?io pasiraytas ratelis: Du varpus gavau, 1922-II-14.
Varpams naujas pavojus kilo 1942 m., kai vokie?i? okupacin? valdia v?l usimojo nusavinti ? bany?i? turt?, buvo surinktos inios apie varpus. ?syk veikta kiek korektikiau, ketinta palikti istorin?s ir kult?rin?s vert?s varpus (nulietus iki 1800 m., o su lietuvikais ?raais iki 1905 m.), ta?iau kilus pasipiktinimui daugeliu atvej? t? ketinim? ivis atsisakyta. Nepaliesti liko ir Butkik?s varpai.
Kaip min?ta, varp? istorijos altiniai danai b?na labai skurd?s, fragmentiki, o j? praeit? neretai liudija tik pa?iuose varpuose ilieti ?raai, lakonikos uuominos archyviniuose dokumentuose. Palyginus nedaug informacijos iliko ir apie Butkik?s bany?ios varpus, ta?iau ir tie fragmentai leidia susidaryti bent apytikr? j? paskutini? dviej? imtme?i? istorijos vaizd?, atver?ia dar vien? krato kult?ros paveldo puslap?.
