Viktoras VITKUS
[1]
Netikėtai redakcija sulaukė UAB „Camira Fabrics“ kvietimo atvykti ir kartu pasidžiaugti darbuotojų iš gamybinių atliekų sukurta paroda. Kvietimas tikrai buvo intriguojantis, juolab, kad tokių įvykių Raseinių krašto padangėje sulaukiame retai.
Darbuotojų kūrybos darbų ekspozicija yra pasklidusi po audimo gamybos, verpalų formavimo, siuvimo bei sukirpimo, baldų apmušimo ir pavyzdėlių gamybos padalinius. Su šiais kūriniais mane mielai supažindino audimo gamybos vadovė Sandra Rupeikaitė bei personalo ir biuro administratorė Kristina Buškevičiūtė. Visi gaminiai yra saviti, žaismingi, itin dekoratyvūs, atlikti iš dirbtinio pluošto bei vilnos siūlų. Patys darbuotojai kūrė kompozicijas, originaliai montavo iš atskirų modulių dekoratyvinius pano, apvalias Velykų bobos, viščiukų, gaidžių skulptūrėles. Dekoratyvinio pano montavimo technologija paliko gerą įspūdį. Polipropileno pluošto fragmentai patalpinti ritėse, gaunant būsimo atvaizdo modulį, po to tam tikras kiekis modulių montuojamas į atskiras dėžes, gaunant atvaizdo fragmentus. Išardžius bendrą kompoziciją, modulius galima vėl naudoti gamybai ar kitam atvaizdui. Man, kaip įkyriam dailės parodų vertintojui, paliko netikėtai malonų įspūdį vienintelė konceptuali kompozicija iš mišrių medžiagų. Kūriniai, kitaip jų nepavadinčiau, puoš fabriko patalpas dar dvi savaites po Velykų. Žinoma, norėtųsi, kad šiuos kūrybinius
[2]darbus pamatytų didesnė visuomenės dalis. Tiesa, balandžio 14 d.„Camirą“ aplankė Ariogalos gimnazijos mokiniai, kurie atnešė ir savo darbus velykine tematika, pagamintus iš fabriko atliekinių medžiagų fragmentų. Tai dar labiau įnešė pavasarinės ir velykinės nuotaikos. Reikia manyti, kad mokiniai ir patys darbuotojai skleis gerąją žinią apie parodą Ariogaloje bei visame rajone. S. Rupeikaitė teigė, kad darbuotojai nesitikėjo tokio dėmesio. Tiesiog direktorei Marinai Sargsian kilo mintis šventės proga suburti darbuotojų kolektyvą, pasipuošti fabriko gamybinę aplinką darbuotojų kurtomis velykinėmis kompozicijomis, panaudojant kiekvieno padalinio gamybines atliekas, bet rezultatas pranoko lūkesčius. Žinoma, kūriniai neskirti tik Velykoms, jie galės likti ir ilgiau. Tarp darbuotojų yra tikrai meniškos sielos žmonių, tą patvirtino ir Kalėdų šventė. Iš suglamžyto popieriaus buvo kuriami seniai besmegeniai, kitos kompozicijos, papuoštos eglės iš siūlų atliekų.
Tikėkimės, kad nuslūgus velykinėms nuotaikoms ir šurmuliui, šių darbų autoriai sukurs kitus ir neatsisakys jų parodyti visuomenei. Prisiminkime, kaip Raseinių kultūros centre medžiotojai demonstruoja ragus, tiesa – ne savo. Šiame palyginime nėra pašaipos, tiesiog norisi matyti žmonių kūrybinius siekius, kurių dėl autorių kuklumo ar kitų veiksnių negalime matyti.
[3]
Abi darbuotojos akcentavo, kad tokios kompozicijos gimė kolektyvo gebėjimų dėka. Tai leidža žvelgti į darbą kiek šmaikščiau, ne tik mechaniškai, su meno gyslele. Nors fabrikas dirba jau daug metų, ne visi žmonės nutuokia, kokia čia yra darbo specifika, kokių pastangų reikalaujama. Tuo tarpu kolektyvas be galo kūrybingas ir geranoriškas. Tokie bendri projektai dar labiau suartina dirbančiuosius. Velykinė paroda ne paskutinė, yra ir kitų idėjų, juolab, kad joms pritaria visi gamybininkai. Daug kas mena grupės „Pink Floyd“ ekranizuotą albumo „Siena“ versiją, kur gyvenime vyrauja tik pilka rutina. Dirbantiems už „Camiros“ sienų tai negresia.