Čes­na­kus ir braš­kes sku­bė­ki­me pat­ręš­ti

Žie­mi­nių čes­na­kų lys­ve­lę ar nors ma­žą braš­kių plo­te­lį dar­že be­veik pas kiek­vie­ną šei­mi­nin­kę ra­si­me. Jau ba­lan­džio pra­džio­je glež­ni dai­ge­liai po žie­mos šal­čių iš­lin­do, tai­gi da­bar pats lai­kas juos pat­ręš­ti, kad kuo grei­čiau aug­tų, su­ve­šė­tų.

Daž­nas ma­no, kad dar vė­su, nak­tys šal­tos, nė­ra ko sku­bė­ti, vis tiek au­ga­lė­lis ne­augs. Bet jis ne­au­ga ne to­dėl, kad šal­ta, o to­dėl, kad dar dir­vo­je ma­ža azo­to. Mat vė­siu oru dir­vos mik­ro­or­ga­niz­mai dar ne­ak­ty­vūs, azo­to ne­at­pa­lai­duo­ja, tai­gi taip rei­ka­lin­go au­ga­lui šio ele­men­to trūks­ta.

No­rint gau­ti gra­žius stam­bius čes­na­kus, rei­kia bent tris kar­tus jų lys­ve­lę pa­pil­do­mai pat­ręš­ti. Pir­mą kar­tą amo­nio sa­liet­ra, taip pi­giau. 10 m² lys­vei rei­kia iš­ber­ti ap­ie 200 g trą­šos. Vė­liau, po 3-4 sa­vai­čių, vėl trę­šia­me, bet ta­da ge­riau tiks kal­cio sa­liet­ra, dar vė­liau trę­ši­me ka­lio sa­liet­ra. In­ten­sy­viai au­gant, čes­na­kų ro­pe­lėms ypač daug rei­kia prie­i­na­mo ka­lio. Taip tręš­da­mi iš­au­gin­si­me di­džiu­lius čes­na­kus, ku­riais ru­dens pa­ro­do­je vi­sus nu­ste­bin­si­me…

Tik snie­gui nu­tir­pus sku­bė­ki­me ir braš­kių lys­ve­lę pat­ręš­ti. Tin­ka tik be­chlo­rės trą­šos. Leng­viau­sia tai pa­da­ry­ti iš­be­riant komp­lek­si­nes trą­šas KE­MI­RA CROP­CA­RE NPK san­ty­kiu 10-10-20 ar­ba HYD­RO COPLEX NPK 11-12-18. Nor­ma 10 m² lys­vei 300-500 g. Ant­ram pat­rę­ši­mui braš­kėms su­la­po­jus, žy­dė­ji­mo pra­džio­je tin­ka­miau­sia trą­ša KE­MI­RA FER­TI­CA­RE NPK san­ty­kiu 14-11-25. Ga­li­ma jos 0,7-1 proc. tir­pa­lą purkš­ti ant la­pų, tai 70-100 g trą­šos 10 lit­rų van­dens. Dar ge­riau šią trą­šą su­mai­šy­ti su dvi­gu­bu, tri­gu­bu kie­kiu kal­cio sa­liet­ros ir pa­kri­kai iš­bars­ty­ti. Taip su­ba­lan­suo­tai trę­šiant, braš­kių stie­be­liai bus tvir­ti, braš­kės kie­to­kos, ge­ro sko­nio,  tin­ka­mos trans­por­tuo­ti vai­kams ir anū­kams…