COVID-19 vakcina: mitai ir faktai

[1]Pasaulin? pandemija suk?l? begal? sunkum?, streso, nežinomyb?s ir dar daugiau diskusij? bei susipriešinimo d?l skirting? ?sitikinim?.
Šis laikotarpis buvo ypa? sunkus visiems, ta?iau, norint sužinoti, kokiomis nuotaikomis ir mintimis m?s? visuomen? gyvena šiandien, kalbiname pilie?ius iš skirting? šalies rajon? ir dalijam?s j? asmenine patirtimi.

„Daliai visuomen?s tr?ksta atsakomyb?s“
Šakiuose gyvenanti ir psichologe dirbanti Jurgita džiaugiasi, kad gyvenimas pamažu gr?žta ? buvusias v?žes. Nors jai tenka išgirsti prieštaring? nuomoni? apie pandemij? ir jos suvaldym?, moteris turi aiški? savo pozicij?.
„Tikiu medicinos mokslu ir manau, kad kiekvienas žmogus yra atsakingas už savo darb?, tod?l jei mokslininkai suk?r? vakcinas tam, kad ?veiktume infekcij?, aš jais tikiu taip pat, kaip ir kiti žmon?s tiki mano darbu. Jei man yra suteikta galimyb? apsaugoti savo, šeimos ir aplinkini? sveikat?, – aš ja nedvejodama pasinaudosiu“, – tvirtina Jurgita, papildydama, kad visuomen?je pasigenda socialin?s atsakomyb?s ir supratimo, kad visi kartu tokiomis svarbiomis situacijomis tur?tume elgtis solidariai ir pasitik?ti medicina.
„Ties? sakant, man, kaip pilietei, keistai atrodo ?vair?s pasisakymai prieš vakcinacij?, kai žmon?s yra prilyginami bandomiesiems triušiams. Manau, kad tai yra visiška socialin? neteisyb? – ži?r?ti, kas bus su tais „bandomaisiais triušiais“, kai tik d?l j? ir yra sutramdoma pandemijos gr?sm?“, – mintimis dalijasi moteris.
„Aš nerandu jokio loginio paaiškinimo, kai, išradus vakcin?, žmon?s jos bijo, ta?iau, išradus naujus vaistus, nauj? protez? ar nauj? rentgeno aparat?, visi džiaugiasi ir nekantrauja prad?ti naudotis tomis naujov?mis. Esu ne kart? ir vaistin?se gird?jusi, kad, pristigus medikament?, žmon?ms yra si?lomos alternatyvos su panašiais ingredientais ir jie be baim?s tai perka, taigi kod?l tada bijome vakcin?? Jei jau taip stipriai nepasitikime medicina, tadat nesikreipkime ? gydytojus d?l skausm?, alergij? ir vis? kit? sveikatos sutrikim? ar ištikusi? problem?. Iš t?, kurie bijo skiepytis, aš neišgirstu ?tikinan?io paaiškinimo, kai vien? dien? atsisakome skiepytis, o kit? – kreipiam?s ? medikus pagalbos. Juk ar tikrai reikia taip rizikuoti nesiskiepijant, kad nuolat gyventume karantino s?lygomis ir pagaliau susiprastume bei ?vertintume tikr?j? rizik??“ – savo nuomon? išsak? Šaki? gyventoja Jurgita.

„Nesinori gyvenimo sustabdyti d?l pandemijos“
Plungiškis verslininkas Vilius pasakoja, kad jo darbas visuomet buvo neatsiejamas nuo buvimo tarp žmoni?, tod?l džiugu, kad pagaliau galima ir v?l užsiimti m?gstama veikla, projektais.
„Aš dirbu aptarnavimo srityje ir nuolat turiu tiesiogin? kontakt? su žmon?mis, taip pat aktyviai dalyvauju ?vairiose visuomenin?se veiklose, tod?l jau?iau pareig? ir atsakomyb? pasiskiepyti, kad apsisaugo?iau pats ir apsaugo?iau kitus. Nesinori viso savo gyvenimo sustabdyti d?l pandemijos. Aš suprantu, kod?l skiepai yra b?tini, kam jie buvo sukurti ir kaip jie veikia žmogaus organizm?, – man tai atrodo savaime aišk?s ir suprantami dalykai, tod?l abejoni? aš neturiu ir niekada netur?jau“, – teigia vyras, pridurdamas, kad pats koronavirusu nesirgo, ta?iau šeimoje buvo užsikr?t? jo t?vai.
Vilius juokaudamas sako, kad vakcinacijos tema tapo tokia pat aštri kaip religija, kur visi turi savo ?sitikinimus. „Mano aplinkoje yra vos keletas žmoni?, kurie abejoja skiep? nauda, bet stengiuosi tam nešvaistyti savo energijos.“

Mitai neturi jokio mokslinio pagrindo
Vilniaus universiteto Gyvyb?s moksl? centro Imunologijos ir l?stel?s biologijos skyriaus ved?ja prof. dr. Aurelija Žvirblien? mano, kad daugelis realyb?s neatitinkan?i? teorij?, susijusi? su koronaviruso vakcinomis, siejasi su iškelta hipoteze, kad šios vakcinos buvo nepakankamai ištirtos, nes sukurtos per itin trump? laik?.
„Supraskime, kad pasaulin? pandemija ir jau?iama didžiul? jos gr?sm? sudar? ypatingas s?lygas – buvo mobilizuotos didel?s finansin?s l?šos ir dedamos visos profesional? pastangos ? tai, kad b?t? pagreitinti visi procesai ir b?t? kuo grei?iau sukurta vakcina, sugebanti pažaboti ši? infekcij?. Vis? svarbiausia yra ne kiek laiko viskas užtruko, o tai, kad visi etapai, privalomi kiekvienos vakcinos k?rimo procesui, buvo ?vykdyti ir tik tada vakcinos užregistruotos.“
Imunolog? prof. dr. A. Žvirblien? aiškina, kad n?ra joki? mokslini? fakt?, kurie rodyt? vakcin? žal?, pavyzdžiui, vakcin? ir nevaisingumo s?saj?, ir pabr?žia, kad vakcinos nesukelia pa?ios infekcin?s ligos, o tik imituoja virus?.
[2]„Jokioje iš šiuo metu naudojam? vakcin? n?ra paties koronaviruso, kuris gal?t? sukelti infekcij?, – skiepus sudaro tik atskiros viruso dalys, kurios imituoja ligos suk?l?j?, kitaip tariant, „apmoko“ m?s? imunin?s sistemos l?steles, kurios formuojasi, dalijasi ir po to sugeba atpažinti tikr?j? ligos suk?l?j?. Formuojantis imuniniam atsakui, organizme vyksta daugyb? proces?, kurie panaš?s ? tuos, kurie vyksta infekcijos metu. Tod?l kur? laik? po skiepo galime jaustis taip, lyg sirgtume. Bet tai n?ra infekcin? liga, tai tik imunin?s sistemos sužadinimas, apmokymas. Kai ?vyksta nat?rali infekcija, ta paruošta „kariuomen?“ ligos suk?l?j? užpuola ir j? nukenksmina, – taip veikia po skiepo susiformav?s imuninis atsakas“, – tvirtina A. Žvirblien?.