Dainavijon išskrido širdis

Versija spausdinimui

Pirmąją rugpjūčio savaitę paniręs į laukimo būseną sekmadienį Betygalos miestelis atgijo. Nuo ankstyvo ryto statomi skėčiai, kėdės, stalai, baigiami komponuoti papuošimai, ruošiama fotosienelė, beįsikuriantys tautodailininkai, prekybininkai, iš lėto vaikštinėjantys ankstėliau atvykę svečiai tik dar labiau sustiprino būsimos šventės nuojautą. Aštuntą kartą kaimų bendruomenė „Betygala“ kartu su partneriais pakvietė į tradicine tapusią šventę „Betygala žemčiūgų žydėjime“, kurią finansavo LR žemės ūkio ministerija ir Raseinių r. savivaldybė. Šiais metais renginys skirtas Dainų šventės 100-mečiui paminėti.

Miestelio skvere po ąžuolais šurmuliavo tautodailininkų, ūkininkų mugė. Čia galėjai ir krepšį grybams, ir nutapytą paveikslą, ir papuošalą, ir kitokių grožybių įsigyti, paragauti duonos, midaus, sūrio, parvežti lauktuvių. Užteko pramogų ir vaikams, nuo jų krykštavimo skambėjo erdvė.
Prieš prasidedant šventei bendruomenės namuose vyko edukacija „Arbatos kelias“ svečiams iš Juodkaimių bendruomenės centro (Kėdainių r.), su kuriais esame pasirašę bendradarbiavimo sutartį. Kaimyninio rajono žmonės ne tik dalyvavo edukacijoje, bet ir susipažino su miestelio istorija, aplankė Betygalos žymias vietas, šventės mugėje pristatė savo gaminius.

Išpuoštoje žemčiūgais Šv. Mikalojaus bažnyčioje Mišias aukojo Raseinių dekanato dekanas Albertas Stanulis, jis nemažai metų buvo po šios parapijos klebonu. Po maldų iškilmingai nuskambėjęs bažnyčios choro (vad. J. Karčiauskienė) atliekamas Betygalos himnas paskelbė šventės pradžią. Renginį vedė aktorė Virginija Kochanskytė, šios šventės globėja. Susirinkusiuosius sveikino bendruomenės pirmininkė Laura Kazlauskė ir šventės pradininkė Gema Račienė, daugiau nei du dešimtmečius vadovavusi bendruomenei. Dainų šventės repertuaro kūrinius atliko Raseinių rajono kultūros centro mišrus choras „Šatrija“ (vad. G. Jegnoras). Tarp atliekamų dainų darniai įsipynė aktorės skaitomi posmai.
Yra ir dar viena Žemčiūgų šventės tradicija – jaunimas pagerbia krašto praeities tolumas. Juk mūsų gyslomis sruvenantis kraujas  – iš šimtmečių glūdumos, širdies tvinksniai, skambios dainos taip pat iš ten. Iš bažnyčios palydėtos mergaitės žemčiūgų žiedais papuoštus ąžuolo vainikus padėjo Vytauto Didžiojo paminklo papėdėje, o berniukai nunešė degančius žibintus – istorijos atminties šviesą. Išlydėję vaikus bažnyčioje šventės dalyviai sugiedojo „Lietuva brangi“.

Iškart po bažnyčioje vykusio koncerto rinkomės miestelio skvere, kur šventė tęsėsi toliau. Pirmą kartą „Žemčiūgų dainą“  – šventės „karūną“ – atliko choras „Šatrija“. Išgirdę atvykusių svečių linkėjimus klausėmės Kauno muzikos ansamblio „Ainiai“ (vad. N. Murauskas) atliekamų kūrinių. Ąžuolų pavėsyje lietuviškos dainos nuskambėjo ypač gražiai. Po šio koncerto dar laukė Raseinių rajono kultūros centro Ariogaloje tautinių šokių kolektyvo „Sutartinis“ (vad.
M. Kvietkuvienė) pasirodymas. Šis kolektyvas, kaip ir choras „Šatrija“, dalyvavo šių metų jubiliejinėje Dainų šventėje, todėl mus nudžiugino Vilniuje šoktais šokiais.

Kraštietis poetas Juozas Nekrošius kažkada apie Dainų šventę Vingio parke rašė: „Dainavijon išskrido širdis!“ Koks taiklus pavadinimas! Stebint visas tris programas atgimė nuotaika, tvyrojusi jubiliejinėje Dainų šventėje. Ir mūsų širdys išskrido Dainavijon, ton nuostabion muzikinėn kelionėn. Susirinkusieji negailėjo plojimų ir liko sužavėti atlikėjų profesionalumo.
Šventė „Betygala žemčiūgų žydėjime“ baigėsi bendruomenės namų kiemelyje ragaujant kulinarinio paveldo vaišes, bendraujant, aptariant patirtus įspūdžius. Organizatoriai dėkingi visiems, padėjusiems pasiruošti šventei, visiems dalyvavusiems. Nekantriai laukiame kitų metų šventės!

Regina Musteikienė

Komentarų nėra