Dainavimo tradicija neišnyko

Pabaigus kaime lauko darbus, šeimyna vis dažniau susirinkdavo kartu. Nors ir čia tinginiauti neteko, bet visiems kartu padainuoti visada galimybė būdavo. Teta Marytė mokėjo daug dainų, Vincukas neatsilikdavo. Tuoj užvesdavo vyrišką dainą, nuo kurios pradėdavo judėti trobos rąstai. Toks galingas buvo jo balsas. Tai vis senųjų kaimo gyventojų pasakojimai. Laikas nenumaldomai keičia tradicijas ir papročius. Nebereikia nei austi, nei verpti, nei pančių vyti. Vakarinių pasidainavimų vietą užėmė televizija. Tačiau vis dar šviečia mažas dainos spindulėlis, kviečiantis susiburti kartu. Jei ne darbų dirbti, tai bent pavakaroti, padainuoti kartu ir paskleisti žinią, kad daina dar su mumis, kad dainavimo tradicija neišnyko.
Tokios vilties vedami į respublikinę šventę „Mano mamos dainos“ susirinko dainos mylėtojai net iš šešių Lietuvos rajonų: Veliuonos kultūros centro vokalinis ansamblis „Veliuonietis“ (vadovė Jadvyga Zemliauskienė), Kėdainių rajono Josvainių kultūros centro Pernaravos skyriaus Langakių kultūros namų vokalinis ansamblis „Langsva“ (vadovas Zenonas Brazinskas), Pasvalio rajono Pumpėnų skyriaus Jurgėnų kultūros namų vokalinis ansamblis „Jurgino žiedas“ (vadovė Gėlė Mačiūnienė), Radviliškio rajono Pociūnėlių kultūros namų vokalinis ansamblis „Liauda“ (vadovė Genutė Vorienė), Kelmės kultūros centro mišrus vokalinis ansamblis „Vakarė“ (vadovė Genė Ačienė), Raseinių kultūros centro Betygaloje vokalinis ansamblis „Lelyka“ (vadovė Vaida Aputytė). Didžiulis džiaugsmas organizatoriams sulaukti tiek svečių. Renginio vedėja ir organizatorė Janina Baltkojienė vis kalbino tetulytę (Eugeniją Rimydienę) apie senus laikus, pasakojo linksmas istorijas.
Simboliška, kad lapkričio 19 d. Raseinių rajono kultūros centre Betygaloje buvo sudainuota devyniolika dainų. Tegul kiekviena diena turi savo dainą, skambią, saulėtą, kupiną artimo meilės ir supratimo.
Deivydas Grabauskas,
Raseinių rajono kultūros centro viešųjų ryšių specialistas