[1]Ugn? TIMONYT?
Praeitame m?s? laikraš?io numeryje pasirod? „Informacija apie atjunkint? paršeli? auginimo veiklos atrankos išvad? d?l poveikio aplinkai vertinimo“. Kaip nurodo šis dokumentas, Nemakš?i? seni?nijos Švend?nos kaime dan? kapitalo ?monei „Saerimner“ atstovaujanti UAB „Piglita“ ketina auginti atjunkintus paršelius, primena, kad tam net poveikio aplinkai vertinimas neprivalomas, o motyvuotus pasi?lymus tuo klausimu galima pateikti per 20 dien?. Taigi, viena savait? jau pra?jo…
Brov?si prieš penkmet?
Ši žinia nei nemakštiškiams, nei Raseini? krašto bei visos Lietuvos žmon?ms n?ra nauja. Apie tai jau prieš penket? met? trimitavo visa žiniasklaida. Apie dan? kiauli? invazij? ? gražiausius m?s? šalies kampelius ir apie nelabai s?kming? vietos gyventoj? priešinim?si tam bei labai didel? vietos valdinink? keliaklups?iavim? at?j?nams mes tuokart labai daug kart? raš?me. „Dauž?me“ j? ketinimus atvežti kiaules ? Rozalimo pušyn? bei Tytuv?n? regionin? park?, kartu su skaitytojais aiškinom?s, ar reikia
Pakruojo rajonui 11 kiauli? kompleks? ir ar tikrai kvepia srutos „M?šos“ komplekse. Tuo metu pirmieji SOS signalai atskriejo ir iš Nemakš?i?, kur dan? bendrov? „Saerimner“, dar 2004 m. nusipirkusi seniai neveikiant? (ir apskritai gana neilgai veikus?) „Švend?n?“ gyvulininkyst?s kompleks?, sovietme?iu auginus? po trejet? t?kst. bekon?, ketino prad?ti savo veikl?. Tuokart jie sak?si per metus auginsi? po 33 t?kst. kiauli?. Danai sak?si atein? bent jau 50-?iai met? ir tam esanti ?kurta „Saerimner“ dukterin? ?mon? „Piglita“, kurios direktoriumi es?s paskirtas Arvydas Ž?sinas. Pažvelkite ? praeitame „Alio, Raseini?“ numeryje išspausdint? informacij? – elektroninio pašto adresas nurodytas arvydas.zasinas@saerimner.com.
Tuokart, 2006 metais, Nemakš?i? žmon?s sužinoj? apie tokius dan? ketinimus, tiesiog pakraupo – juk kiaul?s apsigyvent? kone pa?iame miestelyje. Antra, jis b?t? vos už 20 metr? nuo Pal?jos upeliuko, kuris savo vandenis plukdo ? Šešuv?. ?ia pat – ir tvenkinys, ir kapin?s, netgi 15 sodyb? ?eina ? komplekso sanitarin? zon?. O dar baisiau žmon?ms pasidar? tuomet, kai jie suprato, kad jau nusilenk? dan? norams ir pasiraš? sutink?, jog j? žem?je b?t? laistomos srutos, kad jie neprieštarauja tokiai
kaimynystei.
Greitai atsitok?jo
Bet tuokart Nemakš?i? krašto žmon?s greitai atsitok?jo, suprato es? „išdurti“ ir suskubo pad?t? taisyti, žurnalistams pasakodami, kaip tai atsitiko: ateidavo pas žmones tokia ponia ir sakydavo, kad visi pasiraš?, aplinkini? pavardes sumin?davo, o tu vienas toks belikai. Žmon?s pasimesdavo, pasijusdavo kažko nesuprant? ir skub?davo pasirašyti. Pas kitus ta ponia at?jusi teiraudavosi, ar tu ?ia nestatysi restorano, gydymo ?staigos, ar kaimo turizmo sodybos? Ne? Tuomet pasirašyk. Nemakštiškiai netruko išsiaiškinti, kad ta ponia, kaulijusi j? parašiuk?, buvo „Saerimner“ darbuotoja. Prisimenu, kaip tuokart žmon?s sak?, kad bene svarbiausias argumentas buvo žinia, kad jau pasiraš?s net Alfredas Bardauskas: „Šis žmogus m?s? krašte yra didelis autoritetas. Labai protingas, apsukrus verslininkas, dirb?s vadovaujam?j? darb?. Jei šis jau pasiraš?, vadinasi, taip ir reikia.“
Bet A. Bardauskas tuokart tapo vienu t?, kuris ?m? kelti žmones prieš dvokian?i? kaimynyst?, nors iš ties? už j? buvo pasiraš?s. „Buvo pats darbymetis, javapj?t?. Prie sand?lio atvažiavo vienas iš j? ir klaus?, ar aš neprieštarau?iau, jei jie ?ia versliuk? prad?t?, po trejet? t?kst. kiauli? užaugint?. Aš – nepavydus žmogus. Auginkite, sakiau. Ir, netur?damas laiko gilintis kas ir kaip, br?kštel?jau paraš?. Tik v?liau atsitok?jau, k? visa tai reiškia.“ A. Bardauskas nuo savo krašto žmoni? nesl?p? ir to, kad jam galutinai akis atv?r? vieno jo moksladraugio, tuokart dirbusio „Saerimner“ bendrov?je, skambutis: girdi, gal tu prie rajono valdžios prieini, reik?t? sutvarkyti tuos reikalus. „Tada ir suklusau: vadinasi, kažkas yra nešvaraus, jei toki? keli? ieško“. (Beje, tas moksladraugis pokurio laiko buvo išprašytas iš „Saerimner“, kai srutomis Dubys? užterš?. O šiandien jis murdosi Tytuv?n? piligrim? centro bei Tytuv?n? bažny?ios ir vienuolyno ansamblio gaisro skandale.)
Netrukus susizgribo ir kiti ?kininkai, kurie nutrauk? neseniai sudarytas sutartis d?l srut? laistymo.
Vytauto Oržekausko pozicija
Prieš penket? met? „Saerimner“ atstovai susid?r? ir su griežta rajono valdžios atstov? pozicija. Iki tol svetimšali? kiaules mums peršantieji buvo ?prat? prie nuolankaus vietini? politik? keliaklups?iavimo. Tuo tarpu Raseini? rajono ekologas Vytautas Oržekauskas tur?jo daug rimt? priekaišt? dan? ketinimams, o ypa? j? poveikio aplinkai vertinimo ataskaitai, kuri, jam atrod?, yra parašyta tiesiog iš lub?. Ekologui buvo apmaudu, kad ruošiant poveikio aplinkai ataskait?, visiškai nebuvo atsižvelgta ? sovietini? met? pamokas. Gi sovietme?iu ?ia buv?s kompleksas. Nors gyvavo ir labai neilgai, buvo net labai užterš?s gilumin? gr?žin?. Tik po keleto met?, kai kompleksas „numir?“, reikalai pamažu v?l ?m? taisytis. V. Oržekauskui buvo nesuprantama, kod?l poveikio aplinkai vertintojai temat? dvi saugotinas teritorijas, jei j? yra trys? „Pro kompleks? prateka Pal?jos upelis. Poveikio aplinkai vertintojas juo visiškai nepasidom?jo. J?s si?lote daugiau nei 23 t?kst. kubini? metr? paviršini? gruntini? vanden? surinkti ir išlieti ? aplink? be jokio valymo. Tai yra kažkas baisaus. (…) Neobjektyviai kiauli? komplekso atžvilgiu vertinamas ir 0,4 ha ploto Švend?n? tvenkinys, esantis Pal?jos- Upynos–Šešuvio–J?ros baseine. Nors tas tvenkinys kone priglud?s prie komplekso, liko ne?vertinta, kiek jo užterštumas gali tur?ti ?takos J?ros zoologiniui–ichtiologiniui draustiniui“, – kaip iš gausyb?s rago pyl?si ekologo priekaištai. V. Oržekauskui nieko vertos pasirod? ir trumpalaik?s sutartys su ?kininkais d?l srut? laistymo. Jei atsitiks taip (kaip ir atsitiko), kad ?kininkai sutartis nutrauks, kur tuomet bus dedamos srutos? Daug dvejoni? d?l galimos veiklos tuokart tur?jo ir Maisto ir veterinarijos tarnybos viršininko pavaduotojas Vytautas Šileika.
Trumpiau sakant, tuokart pirm?j? kov? prieš kiaulininkus laim?jo Nemakš?i? krašto žmon?s, padedami s?žining? ir savo darb? išmanan?i? rajono specialist?.
Vyko ? piketus
Nemakš?i? krašto žmoni? garbei reikia pasakyti, kad jie, laim?j? pirm?j? m?š? prieš dan? kiaules, geb?jo ?vertinti, jog karas n?ra baigtas. Jie dalyvavo piketuose, kuriuos organizuodavo savo valdžios išduoti (ar parduoti) Pakruojo, Tytuv?n?, Šiaul?n? (Radviliškio r.) ar Bugeni? (Mažeiki? r.) gyventojai. Nemakš?i? žmon?s vyko garsiai išr?kti, kad jie nepritaria dan? verslui, kuris nuodija Lietuvos žmoni? gyvenimus, naikina m?s? gamt?. Žodis „teršia“ šiuo klausimu neatitikt? tikrov?s. Piketuose buvo klausiama, kas atstatys dan? padaryt? žal? m?s? gamtai? Kas laukia m?s? vaik?? Nemakštiški? gretos piketuose nebuvo gausios, ta?iau išskleisti j? plakatai buvo labai svarb?s bendroje Lietuvos kovoje prieš dan? kiauli? invazij?.
Vis tik jie sugr?žo
Po Raseinius gal jau nuo pavasario ?m? vaikš?ioti gandas, kad danai su savo kiaul?mis ir j? lietuviškais piemenimis v?l ruošiasi sugr?žti ? Nemakš?ius. Žmon?s kalb?jo, kad per t? laik? jie „pasitvark?“ ?statymus, susimažino iki minimumo sanitarines zonas, pasir?pino, kad nebereik?t? poveikio aplinkai vertinimo ir kt. Žinoma, gandais tik?ti neverta, ta?iau tokios kalbos vis tik vert? suklusti. O štai neseniai tapo akivaizdu, kad tie gandai nebuvo anaiptol iš piršto laužti – danai su savo kiaul?mis išties ketina pareiti. Vien? ankst? ryt? meras R. A?as, at?j?s ? darb? dar gerokai prieš jo pradži?, rado jo bel?kuriuojan?ius „Piglitos“ atstovus. Praeitame laikraš?io numeryje ir j? informacija atsirado apie tokius ketinimus.
Pirmadien? meras R. A?as su kitais valdan?iosios daugumos atstovais lank?si Nemakš?iuose, kur susitik? su gyventojais aptar? ši? tem?. Po susitikimo nemakštiškiai dži?gavo: meras pažad?jo, kad pirmiausiai bus atlikta gyventoj? apklausa, ar jie pageidauja tokio objekto šalia savo miestelio, ir tik po to seks kiti žingsniai ta tema.