Darb? – prašau. Bet be algos

Statistika ir realyb? [1]

Oficialioji statistika nuolat skelbia, kad Lietuvoje jau kur? laik? maž?ja bedarbi?. Ta?iau su paž?stamais ir artimaisiais nedarbo problemas aptarin?jantys žmon?s neretai stebisi ir sako: na, tikrai realiame gyvenime n?ra joki? požymi?, kad darbo daug?t?.
Pasirodo, kad Lietuvoje kuriamos labai specifin?s darbo vietos, kurios naudingos ne ? darb? priimtam žmogui, bet darbdaviui. Jau ne tik analitikai pasteb?jo, kad neretai daug darbuotoj? priimama ? mažas ?mones ir kad darbuotoj? kaita tokiose ?mon?se yra labai didel?. Tai, suprantama, dažniausiai reiškia tik viena: darbuotojai ?ia laikomi tik bandomuoju laikotarpiu. Jam pasibaigus, tokiam pa?iam laikotarpiui priimama nauja darbo laukian?i? kandidat? „partija“ ir tokiu negarbingu b?du užtikrinamas nuolatinis nemokamas darbo j?gos resurs? srautas.

Apgavo vert?jas

Kaip tai atrodo realiai, pamat? „Alio, Raseini?“ krapštotyrininko giminait?, kuri buvo pakviesta dirbti ? vien? bendrov? vert?ja iš vokie?i? kalbos. Tariamasis darbdavys
paaiškino, kad vadinamuoju bandomuoju laikotarpiu reik?s išversti didel? aplank? specialios technin?s literat?ros, susijusios su j?r? uost? veikla. Giminait? kelias savaites vert? t? medžiag?, kartais iki išnakt?. Kai vis? dokument? pluoštas pagaliau buvo išverstas ir ?teiktas darbdaviui, šis po keli? dien? praneš?, kad bandomasis laikotarpis pasibaig?, bet vert?ja ? darb? nepriimama.
Po kurio laiko giminait? paskambino draugei ir pasi?l? jai kažkur vakare nueiti. Ta?iau draug? paaiškino, kad visiškai neturi laiko: s?di prie dokument? kr?vos, kuri? reikia išversti iš lietuvi? kalbos ? angl?. Mat tokia yra ? darb? pažad?jusios priimti bendrov?s bandomojo laikotarpio užduotis. Paaišk?jo, kad tokias s?lygas išk?l? ta pati bendrov?, kuriai buvo prireik? ir vokiško vertimo. Kadangi vokie?i? kalbos specialist?s draug? vertimo darbus jau buvo beveik pabaigusi, nusprend? j? nenutraukti, tik?damasi, kad galb?t š? kart? darbas bus pasi?lytas. Ta?iau toliau viskas klost?si taip, kaip ir vokie?i? kalbos specialistei: išverstus dokumentus bendrov?s atstovai pasi?m? ir netrukus praneš?, jog bandomasis laikotarpis pasibaig?, ta?iau vert?ja ? darb? nebus priimta.
Suprantama, specialist?s pasijuto apgautos. Su pagr?stomis pretenzijomis jos kreip?si ? Darbo birž?, paraš? pareiškimus policijai. Pra?jo jau keli m?nesiai, ta?iau jokio atsakymo jos dar negavo.
Na, o „vertim?“ firma, aišku, pateikia duomenis, kad pas j? nuolat kažkas ?sidarbina. Tokie duomenys taip pat „mažina“ nedarb? Lietuvoje.

Vertelgos šaiposi

Darbo inspekcij? nuolat pasiekia skundai žmoni?, kurie darbdaviams lenk? nugaras ?vairiose kavin?se, restoranuose, baruose ir už tai negavo jokio darbo.
„Iš pradži? žadami aukso kalnai. ?sidarbinant kalbama apie pador? atlyginim?, o po poros m?nesi? darbdavio elgesys pasikei?ia – žad?t? pinig? jis jau nebenori mok?ti.
Atsikrat?s vien?, jis priima kitus, ta?iau kažin, ar kitiems mok?s“, – Darbo inspekcijos specialistams skund?si darbdavio apmulkintas žmogus.
Kitas nukent?j?s pasakojo: „Man pažad?jo 1,5 t?kst. lit? alg?. Bent jau tokia ji tur?jo b?ti pirm? m?nes?. Ta?iau v?liau s?lygos ?m? keistis. Aišku, ? blog?j? pus? ir labai
spar?iai. Ma?iau, kaip per m?nes? darboviet?je pasikeit? visas b?rys darbuotoj? – arba jie patys išeidavo, arba b?davo priversti. Prieš mane dirb?s vyras už dvi savaites gavo 140 lit?. O juk dirbome po 12 valand? ir nei vienam darbuotojui nebuvo sudarytas darbo grafikas“. Darbdaviai kartais atvirai pasity?ioja iš darbuotoj?. Pasak Darbo inspekcijai ?teikto vieno skundo, kai darbuotojas papraš? atlyginimo, jam buvo mesti priekaištai d?l vagiliavimo: es? iš virtuv?s vogdavo maist?. Kitam bandomuoju laikotarpiu ?sidarbinusiam jaunuoliui buvo pasakyta: pinig? negausi, nes niekam ne?rodysi, kad ?ia esi dirb?s.

Blogis gimdo blog?

Kaip žinoma, nes?žiningumas gimdo nes?žiningum?: ?siutinti tokio ?ž?laus darbdavi? elgesio, kai kurie darbuotojai ryžtasi atviriems nusikaltimams. Pavyzdžiui, pasibaigus darbo dienai susišluoja iš kasos visus pinigus ir dingsta. Tuomet darbdavys patenka ? gana kebli? situacij?: neturi joki? ?rodym?, kad apsivog?s žmogus pas j? dirbo, tod?l surasti nusikalt?l? labai sunku. Antra vertus, nieko nuostabaus, jei baruose, restoranuose, kavin?se ?darbinti žmon?s kartais ryžtasi vagiliauti: jei supranti, kad gali negauti atlyginimo, dal? jo stengiesi pasiimti po ranka pasitaikiusiomis prek?mis, pavyzdžiui, dešrel?mis, majonezu, sausainiais, alumi ir panašiai.
Tenka pripažinti ir tai, kad darbdaviai prieš samdomus žmones nevengia elgtis arogantiškai. „Visi žinome, kad darbdavys kasmet du kartus su šeima dešim?iai dien? išvažiuoja ils?tis prie Viduržemio arba Adrijos j?ros. Lyg ir nieko nuostabaus. Ta?iau kai jis taip elgiasi darbuotojams nemok?damas atlyginimo, tai atrodo, kaip atviras pasity?iojimas iš samdom?j? pad?ties“, – pasakojo vienoje Kauno bendrov?je dirbanti moteris.
Oficialioje statistikoje tas su šeima neužmirštantis papoilsiauti vyras, aišku, registruojamas kaip darbo viet? k?r?jas, o pinig? negaunantys žmon?s – kaip ?sidarbin?.
Tad ko verta tokia statistika ir koks yra jos tikslumas?

Poky?i? nedaug

Europos S?jungos (ES) statistikos agent?ros „Eurostat“ duomenimis, pastaraisiais m?nesiais, atsižvelgus ? sezoninius poky?ius, nedarbo lygis euro zonoje nepakito ir siek? 9,9 proc., kaip ir baland?. Pra?jusi? met? geguž? jis sudar? 9,7 proc. Visoje ES nedarbas ši? met? geguž? siek? 9,3 proc., kaip ir baland?. 2010 m. geguž? nedarbas ES sudar? 9,7 proc.
„Eurostat“ skelbia, kad, pavyzdžiui, paskutin? pavasario m?nes? darbo ES netur?jo 22,378 mln. žmoni?, ?skaitant 15,510 mln. bedarbi? euro zonoje. Pavasario pabaigoje, palyginti su balandžiu, bedarbi? skai?ius ES sumaž?jo 5 t?kst., o euro zonoje bedarbi? gretos padid?jo 16 t?kst. Palyginti su 2010 m. geguže, bedarbi? skai?ius ši? met? geguž? ES sumaž?jo 904 t?kst., o euro zonoje – 551 t?kst. Mažiausias nedarbo rodiklis ši? met? geguž? buvo užregistruotas Nyderlanduose (4,2 proc.), Austrijoje (4,3 proc.) ir Liuksemburge (4,5 proc.), o didžiausias – Ispanijoje (20,9 proc.), Lietuvoje (16,3 proc. pirm?j? 2011 m. ketvirt?) ir Latvijoje (16,2 proc. pirm?j? 2011 m. ketvirt?).
Geguž?, palyginti su tuo pa?iu m?nesiu prieš metus, nedarbas sumaž?jo 19-oje, padid?jo 8-iose ES šalyse. Šiuo laikotarpiu nedarbas daugiausia sumaž?jo Estijoje (nuo 18,8 proc. pirm?j? 2010 m. ketvirt? iki 13,8 proc. pirm?j? 2011 m. ketvirt?), Latvijoje (nuo 19,9 iki 16,2 proc.), Vokietijoje (nuo 7,2 iki 6 proc.), Vengrijoje (nuo 11,2 iki 10 proc.) ir Slovakijoje (nuo 14,5 iki 13,3 proc.).
Daugiausia nedarbas išaugo Graikijoje (nuo 11 proc. pirm?j? 2010 met? ketvirt? iki 15 proc. pirm?j? 2011 met? ketvirt?), Bulgarijoje (nuo 10,1 iki 11,2 proc.), Kipre (nuo 6,4 proc. iki 7,4 proc.) ir Slov?nijoje (nuo 7,3 proc. iki 8,3 proc.).

Žvilgsniai ? užsien?

Suprantama, jog esant tokiai situacijai, nemenka dalis lietuvi? ir toliau žvalgysis ten, kur darbo rinkos plotuose yra daugiau laisvos vietos ir kur darbdaviai galb?t s?žiningesni.  Beje, tas s?žiningumas darbo rinkoje atsiranda ne šiaip sau, bet labai aktyviai dalyvaujant valdiškoms institucijoms. Pavyzdžiui, jei Norvegijoje ?sidarbin?s emigrantas negauna žad?t? pinig?, jis dr?siai gali kreiptis ne tik ? vietin? policij?, bet ir profesin? s?jung?. Šios institucijos jam nepasakys, kaip Lietuvoje, kad, girdi, negalime nieko pakeisti, bet imsis konkre?i? priemoni?, su kuriomis darbdaviai labai vengia susidurti.
Jei Lietuvoje situacija nesikeis ir darbdaviai toliau savivaliaus, gali susidaryti labai unikali situacija: žmon?s tur?s po du, po tris darbus, bet atlyginimo – netur?s. B?sime daugiausiai dirbantys ir mažiausiai uždirbantys Europos darbštuoliai. O turtuoliais bus kiti.