Aušra ŠNEIDERYT?
[1]
Lopšelio-darželio „Liepait?“ judesio korektor? Romena Dr?sutien? nuo rugs?jo nebedirbs – jos etatas buvo panaikintas. Dar geguž?s pradžioje kalb?dama „Alio, Raseiniams“ Romena sak?: „Nebijau kritikuoti nei darželio, nei rajono valdžios – blogiau jau vis tiek nebus. Teko ir Savivaldyb?je ant raudono kilim?lio lankytis, ir grasinim? klausyti. K? jie dar padarys?“. Šis komentaras išsakytas po Lietuvos švietimo darbuotoj? profesin?s s?jungos atstov? ir „Liepait?s“ darbuotoj? susitikimo. Geguž?s pabaigoje rajono Savivaldyb?s taryba panaikino judesio korekcijos pedagogo
etat? rajono darželiuose. R. Dr?sutien? neteko darbo. „Joks ?ia sutapimas. Tiesiog kalb?jau, ko nereikia, tod?l netekau darbo. Manau, kad su manimi buvo susidorota, nes burnojau prieš valdži?“, – savo ?tarimus d?sto kol kas laikinai dirbanti pedagog?.
„Buvau savo vietoje“
„Aš neli?džiu. Sveikame k?ne sveikas ir m?stymas. Nebus to darbo, bus kitas. Aišku, n?ra malonu, ta?iau išgyvensiu. Turiu puiki? šeim?, kuri mane palaiko. Galvoju pozityviai – bus metas kažk? gyvenime keisti“, – sako R. Dr?sutien?. V?liau priduria, kad keisti vis tik nieko nesinor?jo. Š? darb? dirbo apie dešimt? met? ir jaut?si jame atradusi savo pašaukim?.
„Tai mano svajoni? darbas. Pati sportuoju, myliu vaikus. Lengva dirbti, kai tai daroma su meile ir teikia malonum?. Darbe su mažyliais reikalingos gilios psichologin?s žinios. Reikia mok?ti paskatinti nedr?sius vaikus, nuraminti audringus. Nor?dama geriau suprasti savo mažuosius sportininkus, baigiau dar vien? specialyb? – socialin? pedagogik?. Svars?iau ir apie tolesn? kvalifikacijos k?lim?. Gaila, dabar tai nebeaktualu“, – apie darb? kalba pašnekov?. Anot jos, etato panaikinimas buvo nemaloni staigmena. Apie tai išgird? nesidžiaugia ir t?vai. Juk nuo rugs?jo vaikai paliekami be gabaus ir kvalifikuoto pedagogo, atsakingo už fizin? vaik? lavinim?si.
Judesio korekcijos pamok?l?s pripažintos prabangos dalyku, tod?l dabar vaik? fizine veikla r?pinsis pa?ios aukl?tojos. Romenai kelia ?tarim? tai, kad dešimt met? buv?s reikalingas etatas staiga pripažintas neb?tinu. „Keista, kad tiek laiko mano etatas buvo reikalingas. Važin?jau po seminarus, kursus, nuolat tobulinausi. R?pinausi ne tik vaik? fizine veikla, bet ir organizavau ?vairias šventes, keliones. Mokiau vaikus šokio, ?vairi? sporto šak? pradmen?. Šiais metais, siekiant užtikrinti vaikams visavert? fizin? lavinim?si, buvo nupirkta brangi ?ranga – keturi kaln? laipiojim? imituojantys treniruokliai. Jie kainavo apie 18 t?kstan?i? lit?. Taip pat darželyje yra ?vairi? ?iužini?, iš keli? dali? susidedan?i? kop?t?li?, šokin?jimo kamuoli? ir kit? prietais?. Jie yra mobil?s – prieš kiekvien? užsi?mim? juos reikia sumontuoti, v?liau išmontuoti. Kiekvienai amžiaus grupei jie pritaikomi individualiai. Su jais reikia mok?ti dirbti. Aukl?tojos n?ra tam apmokytos. Be to, ar viena aukl?toja suvaldys grup? vaik? didel?je sporto sal?je? Šiuo metu ten b?name dviese – aš ir grup?s aukl?toja. Ir tai pasitaiko, kad kuris vaikas užsigauna. Vienam žmogui fiziškai ne?manoma suži?r?ti treniruokliais besikarstan?i? judri? mažyli? grup?s. Jei ten dirbs viena aukl?toja, bus daug traum?, arba tiek pinig? kainav? treniruokliai stov?s nenaudojami“, – svarsto Romena.
Mano, jog buvo atleista iš keršto
Apie darbo netekimo priežastis Romena kalba sp?liodama. „Gali b?ti, kad esu neteisi. Ta?iau manau, jog darbo netekau d?l rajono mero Remigijaus A?o princip?. Jo svain?, m?s? darželio direktor?, yra nuostabus žmogus. Puikiai su ja sutariu. Ji minkšto charakterio, netikiu, kad tai buvo padaryta jos iniciatyva. Ta?iau meras jau seniai ieškojo b?d? mane pašalinti. Su manimi reik?jo susidoroti. Su juo akistatoje teko pab?ti po to, kai darželyje buvo sukeltas skandalas d?l profs?jungos k?rimosi. Tuomet, kai meras prad?jo pas mus važin?ti ir drausminti, aš netyl?jau. Matyt,
buvau per dr?si, prieštaravau, garsiai išsakiau tai, k? kiti galvojo. Beveik prieš metus po vieno komentaro j?s? laikraš?iui buvau iškviesta ? Savivaldyb?. Ten atstovas ryšiams su visuomene Sigitas Gudži?nas mok? mane gyventi. Patyriau didžiul? psichologin? spaudim?. Buvo labai baisu. Iš?jau su ašaromis akyse“, – prisimena moteris.
Netekusi darbo Romena kreip?si ? darželio direktor? Aušr? Jankauskien?, prašydama galimyb?s dirbti kitu etatu. Ta?iau aukšt? kvalifikacij? turin?iai, penkiolika met? darželyje dirban?iai pedagogei vietos neatsirado. Romena sako, jog visai nesisteb?t?, jei nuo rugs?jo, jai iš?jus iš darbo, etatas b?t? gr?žintas. Gal kitu pavadinimu ir, žinoma, su kita darbuotoja. Taip ramiai b?t? ?vykdyta kadr? kaita ir nepalankus valdžiai žmogus pašalintas iš savo vietos.
Šiuo metu R. Dr?sutien? yra išsiuntusi rašt? Švietimo ir mokslo ministerijos kancleriui Dainiui Numgaudžiui. Rašte išd?stoma susiklos?iusi pad?tis ir prašoma išsiaiškinti, ar n?ra joki? galimybi? t?sti fizin? vaik? lavinim? ikimokyklinio ugdymo ?staigose. ? kancler? kreip?si ir LŠDPS Raseini? rajono susivienijimo pirmininkas Vytautas Bulotas.
[2]
„Žmon?s turi nustoti bijoti“
V. Bulotas sako, kad šis atvejis – tikras akibrokštas profs?jungai ir bendruomenei. „Nebuvo tartasi su bendruomene, nebuvo klausta t?v? nuomon?s. Manau, jog sprendimas priimtas neapgalvotai. Nuo to nukent?s ne tik rajone darbo neteksian?ios trys judesio korekcijos pedagog?s, bet ir j? lavinami vaikai“, – sako V. Bulotas.
Anot jo, dabartin? valdžia propaguoja žmoni? engim?, tod?l visuomen? turi keisti m?stym? ir prad?ti už save kovoti. „Žmon?s turi nustoti bijoti, galvoti apie darbdav? kaip apie pon?. Netur?t? b?ti bijoma ir rajono valdžios. O jei taip yra, gal metas išeiti ? gatves? Man atrodo, kad tokia valdžia, kaip m?s?, veši baim?je. Šiuo metu žmon?s vykdo valdžios vali?, bet juk tur?t? b?ti atvirkš?iai. Žinoma, tai utopin?s mintys. Kaip sak? žymus Švedijos žurnalistas, filologas ir visuomen?s veik?jas Jonas Ohmanas, lietuviai turi baudžiaunink? mentalitet?. Esame link? paklusti, o ne kovoti. Ohmanas ne kart? pabr?ž?, kad m?s? b?d? priežastis – silpnos ir net juokingos profs?jungos. Nemokame kovoti už savo teises, savo darb?. Kur tai matyta, kad žmogus pats rašyt? prašym? atleisti iš darbo? Lietuvoje tai neretas atvejis. Pas mus visiškai normalu, kai už uždar? dur? darbuotojui liepiama pa?iam pasiprašyti, jog j? atleist?. Niekur kitur Europoje to nepamatysime. Darbas yra vertyb? ir savo teis? ? j? reikia ginti. Gaila, kad mes kol kas labiau bijome viršininko, nei bedarbyst?s. Dar vienas populiarus pareiškimas – savo noru išeinu neapmokam? atostog?. Tokias
nes?mones darbuotojai taip pat dažnai ver?iami pasirašyti. Ta?iau kaip žmogus gali panor?ti negauti atlyginimo, kad b?t? nutrauktos socialin?s garantijos? Nelogiška. Tokiu atveju, pajutus spaudim?, reikia griebtis viešumo. Apie tai pranešti bendradarbiui, profs?jungai, žurnalistui. Vienintelis kelias – garsiai kalb?ti. Tik šito bijo valdžios žmon?s. Juk nuken?ia j? ?vaizdis“, – aiškina pirmininkas, link?damas žmon?ms dr?siau kovoti už savo teises ? darb?.