Daugiabučių bėdos tarp „mano“ ir „niekieno“

Siųsti Versija spausdinimui

Nijolė PETROŠIŪTĖ

Į „Alio, Raseinius“ kreipėsi Muziejaus gatvės 4-ojo namo gyventojai, kurie pažėrė šūsnį priekaištų jų namą administruojančiai savivaldybės įmonei „Raseinių butų ūkis“.Šios įmonės darbuotojai atremia, jog problemos vaikšto tarp pačių namo gyventojų ir tarpsta jų gyvenamojoje aplinkoje.

Kaimynų skolos

Būrin susirinkę namo gyventojai per viens kitą pasakoja, kad jų kantrybės taurę perpildė iki beprotiškų aukštumų šoktelėjusios bendro naudojimo patalpų elektros sunaudojimo kainos. „Kai vienam asmeniui už bendro naudojimo patalpas reikia sumokėti arti dešimties litų, jau darosi baisu. Juk butuose ne po vieną žmogų gyvename.“ „Už balandžio mėnesio bendrųjų patalpų elektrą mūsų šeima sumokėjo 37,53 lt, kai tuo tarpu pačiame bute elektros išnaudojome tik už 55,80 Lt. Kur logika?“ „Mes pastebėjome, jog elektros sunaudojimas ženkliai šoktelėjo po to, kai mūsų elektros skaitikliai iš butų buvo iškelti į koridorius. Mes nenorėjome, kad skaitikliai būtų iškelti, nes ir už lentas, kurios buvo reikalingos skaitiklių pritvirtinimui, turėjome patys susimokėti, bet mums sakė, kad tai daroma dėl griežtesnės kontrolės.“ „Mes šiuo klausimu buvome nuėję į „Raseinių butų ūkį“, bet supratome tik tiek, kad mes mokame ir kaimynų skolas. Bet nesupratome, kodėl turėtume mokėti svetimas skolas, jei yra namą administruojanti įmonė. Ji turėtų išsiieškoti skolas iš kaltųjų, o ne iš sąžiningai mokančiųjų“, – tokie ir panašūs skundai liejosi Muziejaus gatvės 4-ajame name.

Pinigai neprapuls

„Raseinių butų ūkio“ vyr. techninis prižiūrėtojas Petras Dukauskas ramina, kad sumokėti pinigai niekur neprapuls. Taip, tokios didelės sumos išties susidariusios per tai, jog daugiau nei trečdalis to namo gyventojų nesiteikė jiems pranešti apie sunaudotą elektrą. Pas mus yra tokia nustatyta tvarka: kiekvieno mėnesio 24–27 dienomis visais galimais būdais (telefonu, elektroniniu paštu, užėjus į įmonę, perduodant per kaimyną) privalu pranešti elektros skaitiklių rodmenis. Mes juos atimame iš bendros namo sunaudotos energijos ir gauname bendrų patalpų apšvietimo išlaidas. Bet jei 30–35 proc. namo gyventojų to nepadaro, ta našta tą mėnesį persikelia ant drausmingų kaimynų pečių. Bet tai nereiškia, jog nemokantysis nemokės ir toliau. Štai ir dabar ką tik grįžau patikrinęs to namo skaitiklius. Vieną mėnesį nesulaukę informacijos, kitą mėnesį patys tikriname. Beveik esu įsitikinęs,
kad kitą mėnesį to namo gyventojai už bendrąsias patalpas visiškai nemokės. Kartoju: pinigai niekur nepradingo ir jie niekam kitam neatiteks. Ne pinigai, o kilovatvalandės nuėjo į kitą sąskaitą.“
Namo gyventojai sakėsi jau kreipęsi į LESTO (nuo seno tebevadinamą elektros tinklais), kad šie juos perimtų iš „Raseinių butų ūkio“, bet girdėję, kad tai nebūsią paprasta.

Smėlio dėžės bėdos

Namo gyventojai skubėjo parodyti, kokiose smėlio dėžėse žaidžia jų vaikai. Tiksliau, dėžių visiškai nėra, o ir smėlį seniai vėjas išnešiojęs, todėl vaikai čia it lapiukai rausia urvus. Mamos piktinosi, kad jų nuolatiniai prašymai, maldavimai, reikalavimai parūpinti vaikams smėlio dėžę lieka neišgirsti.“
„Raseinių butų ūkio“ techninis prižiūrėtojas Jonas Kumpikevičius sako, jog dėl smėlio dėžių priekaištaujama ne tuo adresu: „Į mūsų funkcijas įeina tik pats pastatas. Už pastato išorę – šienavimą, sniego kasimą, suoliukus ar smėlio dėžes – mes neatsakome. Tuo pagal išgales rūpinasi seniūnija.“ Tačiau J. Kumpikevičius prisiminė ir tuos laikus, kai ir jie tuo rūpinosi, bet aukso vidurio irgi nebuvo radę: „Tuomet namų senjorai mums priekaištaudavo, kad smėlio dėžėse vaikai kelia triukšmą, girdi, be dėžių buvę ramiau. Tada į akis seniesiems šokdavo mamos, klausdamos, kur joms su vaikais dėtis…“ J. Kumpikevičius sakė, kad ir prie šio namo buvo ir smėlio dėžė, ir suoliukai, bet jie kažkodėl ilgai ten neužsilaiko. Jis nesiėmė atsakyti į klausimą, kas dėl to kaltas, patys gyventojai ar aplinka, bet tiesa yra tokia.
Kita vertus, sakė „Raseinių butų ūkio“ direktorius Antanas Valantinas, namai yra privatūs, o privačia nuosavybe privalu rūpintis patiems gyventojams. „Mūsų žinioje yra 300 namų, mieste – 103, turime 114 socialinių būstų, tad be pačių gyventojų pastangų nieko nebus,nes mes turime tik du žmones, kurie atlieka priežiūrą. Mes net rangovą turime samdyti.“

Apie antenas ir konteinerius

Namo gyventojai prisiminė interneto palydovinę anteną, bala žino kieno leidimu atsiradusią ant jų namo. „Mes net nepajutome, kaip ji ten atsirado, o kai pakėlėme triukšmą, nepajutome, kaip ji buvo nuimta ir atsirado ant vandentiekio bokšto. Bet nuo mūsų namo buvo nuimta tik tuomet, kai mes raštu įrodėme, kad anteną galima pastatyti tik
gavus daugiabučio namo gyventojų sutikimą“, – guodėsi žmonės. Tuo tarpu „Raseinių butų ūkio“ darbuotojai apie tą anteną sakėsi irgi nieko nežiną: nei kas jų leidimo prašę, nei
jie jį kam nors davę.
Namo gyventojai prisiminė ir šiukšlių konteinerių istoriją, kuomet jie buvę pastatyti po jų langais. Yra sakoma, jei nori šiukšlių, pastatyk šiukšliadėžę, tuo tarpu jiems buvo atvilkę viso kvartalo šiukšlių konteinerius. J. Kumpikevičius sako, jog ir šiuo klausimu kritikos strėlės esančios ne šiuo adresu: „Buvo sudaryta komisija, į kurią įėjo seniūnas, komunalininkai ir kt., kurie parinko vietas konteineriams, kad jos būtų patogios visiems tos teritorijos gyventojams. Šiuo metu konteineriai yra iškelti kitur, bet tai tikrai yra ne mūsų kompetencijos klausimai.“

Slenksčio duobės

Namo gyventojai guodėsi, kad jie niekaip neprisiprašo „Raseinių butų ūkio“, kad šie pabetonuotų įėjimo laiptelius, nes jie jau kelia pavojų, neįmanoma išstumti vaiko vežimėlio, jau nekalbant apie name gyvenančių neįgaliųjų vargus. Tiesa, iš vienos namo pusės prieš porą metų pabetonavo, bet kad betonas vėl duobėtas. „Mes savo sąskaitoje turime nemažai kaupiamųjų lėšų. Mes ne išmaldos prašome, mes norime, kad už mūsų pinigus padarytų. Deja, negalime prisiprašyti. Pažada, bet terminus vis nukelia“, – guodėsi žmonės, primindami, jog daug laiko ir nervų sugadino ir dėl evakuacinio išėjimo grotų. „Mes vis prašėme ir prašėme Kumpikevičiaus, kad įdėtų evakuaciniam išėjimui duris ar grotas, nes per tą atvirą erdvę eina kas tik nori, šiukšlina, dergia. Bet jis mums sakydavo, kad to daryti negalima. Tada mes kreipėmės į rajono Priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos poskyrį ir
gavome vidaus tarnybos kapitono Artūro Vilčinsko atsakymą, jog jie neprieštarauja, kad tai būtų padaryta. Svarbu, kad išėjimas būtų neužgriozdintas ir iš vidaus lengvai atidaromas bet kuriuo paros metu. Kai su šiuo raštu į butų ūkį nuėjome, tai nebeprieštaravo, artimiausiu metu jau įstatys“.

Ką sukaupei, tas tavo

J. Kumpikevičius sako, kad ir kaupiamųjų lėšų įkainius ne jie sugalvoję; „Įkainius tvirtina rajono taryba. 1999 m. buvo patvirtinti 4 centai už vieną kvadratinį metrą, nuo 2003 m. – 10 centų, o nuo 2007 m. – 15 centų, nes namai eina senyn, remontų reikia vis didesnių. Yra namų, kurių gyventojai jau ir šiandien moka po 60 centų savanoriškai, nes nori keisti kanalizacijos įvadus. Muziejaus 4-asis namas tikrai turi kaupiamųjų lėšų, šių metų sausio 1 d. jų buvo 4162,71 Lt. Ir nė vienas jų centas nenueis niekam kitam. Negali namo gyventojai sakyti, jog mes nieko nedarome, jais nesirūpiname. Štai 2009 m. kovo  – balandžio mėnesiais montavome jutiklius, spalio mėnesį sutvarkėme 189 kv. metrų stogo, lapkričio mėnesį įstatėme dvejas duris – atlikome darbų už 10714, 26 Lt. 2010 m. namo rūsyje sutvarkėme fekalijų kanalizacijos stovą, 2011 m. fekalijų kanalizacijos stovus jau tvarkėme atskiriems butams.“
Raseinių butų ūkio direktorius A. Valantinas sako, kad didžiausios problemos kyla per tai, jog dar tebėra labai ryškus skirstymas į „mano“ ir „mūsų“, o tai, kas „mūsų“ yra „niekieno“. Neretai daugiabu-čių gyventojai nuosavybe laiko tik tai, kas yra jo bute, o už buto durų jau prasideda niekieno. Visos problemos lengviau spręstųsi, jei namo gyventojai įkurtų bendriją, ką jie ne kartą jiems yra siūlę. Bet patys namo gyventojai tos minties kratosi. Sako, sunku rasti lyderį, kuris turėtų laiko ir drąsos imtis viso namo problemų. Taigi, trukt už vadžių ir vėl iš pradžių…

Komentarų nėra