Daugiabu?i? renovacija ar pajud?s ledai Raseiniuose?

Versija spausdinimui

Albinas STAKAUSKAS

Neseniai Jonavoje lank?si Raseini? rajono savivaldyb?s delegacija. Raseini? rajono savivaldyb?s meras Dainius adauskis, Savivaldyb?s ?mon?s Raseini? but? ?kis direktorius Antanas Valantinas, Ekonomikos, ?kio ir turto valdymo skyriaus vyr. specialistas Gintautas Dukauskas, i? eilu?i? autorius bei ei? rajono daugiabu?i? nam? bendrij? vadovai ir atstovai dom?josi, kaip tame mieste vyksta daugiabu?i? nam? renovacija. Sve?ius pri?m? Jonavos rajono meras Bronislovas Liutkus, administracijos direktorius Valerijus Krugliakovas, jo pavaduotojas Vytautas Kaminskas, Strateginio planavimo ir investicij? skyriaus ved?ja Lineta Jakimavi?ien?, Remonto ir statybos skyriaus ved?jas Audrius ulga bei vyresnysis specialistas Valdas R?klaitis.
iuo metu Raseini? rajone n?ra renovuoto n? vieno daugiabu?io namo, tuo tarpu Jonavoje ie klausimai jau seniai sprendiami. Dabar jonaviki? daugiabu?i? nam? atnaujinimo programoje dalyvauja 22 nam? bendrijos. Iki 2015 m. planuojama renovuoti dar 15 daugiabu?i?. Namai atnaujinami kompleksikai jie turi b?ti isid?st? aplink tvarkomas teritorijas. Jonavos savivaldyb?s administracija yra projekto vykdytojas (ruoia paraikas, organizuoja pirkimus, administruoja projektus), UAB Jonavos paslaugos arba bendrija partneris (teikia duomenis apie namus, organizuoja balsavimus, renka l?as), daugiabu?i? nam? savininkai ir vie?j? konkurs? b?du atrinkti paslaug? tiek?jai, rangovai visi ie juridiniai ir fiziniai asmenys yra programos dalyviai.
Jonavos valdia d?l vykdomos programos yra pri?musi eil? normini? akt?. Tarybos pos?dyje buvo patvirtintas daugiabu?i? nam?, atnaujinam? ES strukt?rini? fond?
l?omis, projekt? ?gyvendinimo tvarkos apraas bei planavimo tvarka. Remiantis nauj?ja tvarka, rekonstruojami daugiabu?iai namai atrenkami pagal numatyt? metodik?, atsivelgiant ? gyventoj? sutikim? skai?i?, namo suvartojamos ilumos kain?, teritorijos tinkamum?, namo avaringumo b?kl?, jo pastatymo metus, but? skai?i?. Papildom? bal? gauna daugiabutis namas, jeigu yra ?registrav?s namo bendrij?. Savivaldyb?s taryba nu-sprend? vykdant program? remti iuos darbus: lang? ir lauko dur? keitim?, stog? rekonstravim? juos apiltinant, iorini? pastato sien? apiltinim?, balkon? ?stiklinim? pagal bendr? projekt?, stiklinant visus projekte numatytus balkonus.
Rajono meras Bronislovas Liutkus informavo, kad alyje 14-ai savivaldybi? yra suteiktas problemini? teritorij? statusas (buvo atsivelgiama ? bedarbyst?s ir imokam? paalp? rodiklius), tarp j? ir Jonavos, kurios gauna papildom? finansavim? ?vairi? socialini? skirtum? ilyginimui. Rajono vadovyb? bei administracijos specialistai rengia susitikimus su gyventojais, kuri? metu pristatoma daugiabu?i? nam?, atnaujinam? Europos S?jungos (ES) strukt?rini? fond? l?omis (parama iki 85 proc.), projekt? ?gyvendinimo tvarka, reikalavimai norintiems renovuoti namus bei aptariami kiti su tuo susij? klausimai. Paskai?iuota, kad vidutinikai vieno namo renovavimas kainuoja apie 1 mln. 400 t?kst. lit?. Per tris etapus, naudojant kaupiam?j? princip?, 30 m?nesi? laikotarpyje namo gyventojams reik?t? sumok?ti 210 t?kst. lit?. Specialistai paskai?iavo, kad gyventojai, apsisprend? renovuoti savo daugiabut?, u valdomo buto vien? kvadratin? metr? mok?t? madaug po 90 lit?. Tai yra auk?iausia kaina ir kol kas vienas gyventojas io vidurkio nevirijo. U valstyb?s l?as taip pat numatyta sutvarkyti teritorij? prie renovuojam? nam?, tam gyventoj? l?? nereik?s.
Vykstant ? Jonav? su bendrakeleiviais diskutavome apie daugiabu?i? nam? problemas. Akivaizdu, kad daugelis i? nam? gyventoj? nesir?pina bendromis patalpomis: r?siais, laiptin?mis, aplinka. Danai mon?s ?deda daug imon?s ir l?? tvarkydami butus, o purvini r?siai, dulkinos, nedaytos laiptin?s jiems visai ner?pi. Tartum alia sav?s nieko nemato. Regis, tiek nedaug tereikia pastang?, kad, draugikai bendraujant su kaimynais, savo j?gomis b?t? idayta laiptin?, pavelgta, ar tvarka r?siuose… inoma, yra ir grai? pavyzdi?. Kai kuri? nam? gyventojai ne tik isidao laiptines, bet ir pasir?pina bendr?j? patalp? bei ilumos mazg? sandarinimu. tai ne viena bendrija jau apsiiltino namo r?syje esan?ius ilumos tiekimo vamzdius. R?siuose kaip tik reik?t? palaikyti emesn? temperat?r?. Apiltinti vamzdynus nesud?tinga, be to, mediagos daug nekainuos, o efektas bus juntamas. Besisve?iuodami Jonavoje turjome galimyb? pabendrauti ne tik su Savivaldyb?s vadovais, administracijos darbuotojais, ta?iau ir su daugiabu?i? nam? bendrij? pirmininkais ir pa?iais renovuot? nam? gyventojais. Pastarieji diaug?si labiausiai savininkams ne tik beveik per pus? suma?jo mokes?iai u ilum?, bet, savaime suprantama, iaugo ir b?sto rinkos vert?, pager?jo namo estetinis vaizdas bei gyvenimo kokyb?. tai apsilank? viename i renovuot? nam?, api?r?jome ne tik iorines sienas ir bendr?sias patalpas, bet taip pat tur?jome galimyb? ueiti ? but? ir susipainti su paangia kolektorine ildymo ir karto vandens sistema. i sistema ymiai skiriasi nuo ?prastos vienvamzd?s ar dvivamzd?s ilumos tiekimo sistemos. ?prastoje sistemoje kiekvieno kambario radiatorius prijungiamas prie skirtingo stovo ir n?ra galimyb?s ?rengti ilumos apskaitos prietais? atskiram butui. Kolektorin?je sistemoje visi buto radiatoriai sujungti tarpusavyje, o butas prijungiamas prie vieno stovo. Prie kiekvieno buto, laipt? aiktel?je, ilumos skyde sumontuojami udaromieji buto ventiliai, ilumos ir karto vandens skaitikliai. Sumontavus kolektorin? sistem?, gyventojas buto udaromaisiais ventiliais gali atjungti ildym? tik savo butui. Skaitikliai tiksliai imatuoja sunaudot? ilumos energij? bei kart? vanden?. But? ilumos skaitiklius sumontavus laiptin?je, atsakingas darbuotojas reikiam? dien? nesunkiai gali surinkti vis? but? ilumos skaitikli? rodmenis ir tiksliai paskirstyti pagal namo ?vadinio ilumos skaitiklio suskai?iuotus ildymo katus.Bediskutuojant su eimininkais kilo ne vienas klausimas. Pavyzdiui, o kas jei dalis namo gyventoj? nesutinka su renovacija? Pasak jonaviki?, tie mon?s tur?t? nusileisti daugumai. Jeigu reik?t?, b?t? imamasi ir teisini? priemoni?. Ar pakankama renovuoti daugiabut? nam? sutapdintu stogu? Ar geriau laitinis? Specialistai ? tai atsak? pasteb?jimu, kad tai tik l?? klausimas laitiniai stogai kainuot? ne maiau nei dvigubai daugiau, o sutapdintiems stogams dabar suteikiama ma? maiausiai 10 met? garantija. Taip pat buvo isakyta ?vairi? min?i? d?l l?? administravimo. Pavyzdiui, vienas i variant? renovacij? gal?t? vykdyti but? ?kio ?mon?. inoma, daugelis panekov? atkreip? d?mes? ir ? tai, jog jonaviki? situacija buvo geresn? d?l j? turimos problemin?s teritorijos statuso. Tokiu b?du jiems buvo skiriama didesn? parama. Dabar gi, priklausomai nuo investicij? energetinio efektyvumo, valstyb?s parama daugiabu?i? modernizavimui gali siekti iki 50 proc. investicij? sumos. Taigi, ? daugel? klausim? dar teks atsakyti. Vienaip ar kitaip, tur?dami bent vien? renovuot? nam? Raseini? rajone, gal?tume tiksliai inoti, koki? ekonomin? naud? tai duoda m?s? gyventojams. Tik?kim?s, kad to ilgai laukti neteks.

Komentarų nėra