Daugiabučių renovacija – ar pajudės ledai Raseiniuose?

Siųsti Versija spausdinimui

Albinas STAKAUSKAS

Neseniai Jonavoje lankėsi Raseinių rajono savivaldybės delegacija. Raseinių rajono savivaldybės meras Dainius Šadauskis, Savivaldybės įmonės „Raseinių butų ūkis“ direktorius Antanas Valantinas, Ekonomikos, ūkio ir turto valdymo skyriaus vyr. specialistas Gintautas Dukauskas, šių eilučių autorius bei šešių rajono daugiabučių namų bendrijų vadovai ir atstovai domėjosi, kaip tame mieste vyksta daugiabučių namų renovacija. Svečius priėmė Jonavos rajono meras Bronislovas Liutkus, administracijos direktorius Valerijus Krugliakovas, jo pavaduotojas Vytautas Kaminskas, Strateginio planavimo ir investicijų skyriaus vedėja Lineta Jakimavičienė, Remonto ir statybos skyriaus vedėjas Audrius Šulga bei vyresnysis specialistas Valdas Rėklaitis.
Šiuo metu Raseinių rajone nėra renovuoto nė vieno daugiabučio namo, tuo tarpu Jonavoje šie klausimai jau seniai sprendžiami. Dabar jonaviškių daugiabučių namų atnaujinimo programoje dalyvauja 22 namų bendrijos. Iki 2015 m. planuojama renovuoti dar 15 daugiabučių. Namai atnaujinami kompleksiškai – jie turi būti išsidėstę aplink tvarkomas teritorijas. Jonavos savivaldybės administracija yra projekto vykdytojas (ruošia paraiškas, organizuoja pirkimus, administruoja projektus), UAB „Jonavos paslaugos“ arba bendrija – partneris (teikia duomenis apie namus, organizuoja balsavimus, renka lėšas), daugiabučių namų savininkai ir viešųjų konkursų būdu atrinkti paslaugų tiekėjai, rangovai – visi šie juridiniai ir fiziniai asmenys yra programos dalyviai.
Jonavos valdžia dėl vykdomos programos yra priėmusi eilę norminių aktų. Tarybos posėdyje buvo patvirtintas daugiabučių namų, atnaujinamų ES struktūrinių fondų
lėšomis, projektų įgyvendinimo tvarkos aprašas bei planavimo tvarka. Remiantis naująja tvarka, rekonstruojami daugiabučiai namai atrenkami pagal numatytą metodiką, atsižvelgiant į gyventojų sutikimų skaičių, namo suvartojamos šilumos kainą, teritorijos tinkamumą, namo avaringumo būklę, jo pastatymo metus, butų skaičių. Papildomų balų gauna daugiabutis namas, jeigu yra įregistravęs namo bendriją. Savivaldybės taryba nu-sprendė vykdant programą remti šiuos darbus: langų ir lauko durų keitimą, stogų rekonstravimą juos apšiltinant, išorinių pastato sienų apšiltinimą, balkonų įstiklinimą pagal bendrą projektą, stiklinant visus projekte numatytus balkonus.
Rajono meras Bronislovas Liutkus informavo, kad šalyje 14-ai savivaldybių yra suteiktas probleminių teritorijų statusas (buvo atsižvelgiama į bedarbystės ir išmokamų pašalpų rodiklius), tarp jų ir Jonavos, kurios gauna papildomą finansavimą įvairių socialinių skirtumų išlyginimui. Rajono vadovybė bei administracijos specialistai rengia susitikimus su gyventojais, kurių metu pristatoma daugiabučių namų, atnaujinamų Europos Sąjungos (ES) struktūrinių fondų lėšomis (parama iki 85 proc.), projektų įgyvendinimo tvarka, reikalavimai norintiems renovuoti namus bei aptariami kiti su tuo susiję klausimai. Paskaičiuota, kad vidutiniškai vieno namo renovavimas kainuoja apie 1 mln. 400 tūkst. litų. Per tris etapus, naudojant kaupiamąjį principą, 30 mėnesių laikotarpyje namo gyventojams reikėtų sumokėti 210 tūkst. litų. Specialistai paskaičiavo, kad gyventojai, apsisprendę renovuoti savo daugiabutį, už valdomo buto vieną kvadratinį metrą mokėtų maždaug po 90 litų. Tai yra aukščiausia kaina ir kol kas vienas gyventojas šio vidurkio neviršijo. Už valstybės lėšas taip pat numatyta sutvarkyti teritoriją prie renovuojamų namų, tam gyventojų lėšų nereikės.
Vykstant į Jonavą su bendrakeleiviais diskutavome apie daugiabučių namų problemas. Akivaizdu, kad daugelis šių namų gyventojų nesirūpina bendromis patalpomis: rūsiais, laiptinėmis, aplinka. Dažnai žmonės įdeda daug išmonės ir lėšų tvarkydami butus, o purvini rūsiai, dulkinos, nedažytos laiptinės jiems visai nerūpi. Tartum šalia savęs nieko nemato. Regis, tiek nedaug tereikia pastangų, kad, draugiškai bendraujant su kaimynais, savo jėgomis būtų išdažyta laiptinė, pažvelgta, ar tvarka rūsiuose… Žinoma, yra ir gražių pavyzdžių. Kai kurių namų gyventojai ne tik išsidažo laiptines, bet ir pasirūpina bendrųjų patalpų bei šilumos mazgų sandarinimu. Štai ne viena bendrija jau apsišiltino namo rūsyje esančius šilumos tiekimo vamzdžius. Rūsiuose kaip tik reikėtų palaikyti žemesnę temperatūrą. Apšiltinti vamzdynus – nesudėtinga, be to, medžiagos daug nekainuos, o efektas bus juntamas.   Besisvečiuodami Jonavoje turjome galimybę pabendrauti ne tik su Savivaldybės vadovais, administracijos darbuotojais, tačiau ir su daugiabučių namų bendrijų pirmininkais ir pačiais renovuotų namų gyventojais. Pastarieji džiaugėsi labiausiai – savininkams ne tik beveik per pusę sumažėjo mokesčiai už šilumą, bet, savaime suprantama, išaugo ir būsto rinkos vertė, pagerėjo namo estetinis vaizdas bei gyvenimo kokybė. Štai apsilankę viename iš renovuotų namų, apžiūrėjome ne tik išorines sienas ir bendrąsias patalpas, bet taip pat turėjome galimybę užeiti į butą ir susipažinti su pažangia kolektorine šildymo ir karšto vandens sistema. Ši sistema žymiai skiriasi nuo įprastos vienvamzdės ar dvivamzdės šilumos tiekimo sistemos. Įprastoje sistemoje kiekvieno kambario radiatorius prijungiamas prie skirtingo stovo ir nėra galimybės įrengti šilumos apskaitos prietaisą atskiram butui. Kolektorinėje sistemoje visi buto radiatoriai sujungti tarpusavyje, o butas prijungiamas prie vieno stovo. Prie kiekvieno buto, laiptų aikštelėje, šilumos skyde sumontuojami uždaromieji buto ventiliai, šilumos ir karšto vandens skaitikliai. Sumontavus kolektorinę sistemą, gyventojas buto uždaromaisiais ventiliais gali atjungti šildymą tik savo butui. Skaitikliai tiksliai išmatuoja sunaudotą šilumos energiją bei karštą vandenį. Butų šilumos skaitiklius sumontavus laiptinėje, atsakingas darbuotojas reikiamą dieną nesunkiai gali surinkti visų butų šilumos skaitiklių rodmenis ir tiksliai paskirstyti pagal namo įvadinio šilumos skaitiklio suskaičiuotus šildymo kaštus.Bediskutuojant su šeimininkais kilo ne vienas klausimas. Pavyzdžiui, o kas  jei dalis namo gyventojų nesutinka su renovacija? Pasak jonaviškių, tie žmonės turėtų nusileisti daugumai. Jeigu reikėtų, būtų imamasi ir teisinių priemonių. Ar pakankama renovuoti daugiabutį namą sutapdintu stogu? Ar geriau šlaitinis? Specialistai į tai atsakė pastebėjimu, kad tai tik lėšų klausimas – šlaitiniai stogai kainuotų ne mažiau nei dvigubai daugiau, o sutapdintiems stogams dabar suteikiama mažų mažiausiai 10 metų garantija. Taip pat buvo išsakyta įvairių minčių dėl lėšų administravimo. Pavyzdžiui, vienas iš variantų – renovaciją galėtų vykdyti butų ūkio įmonė. Žinoma, daugelis pašnekovų atkreipė dėmesį ir į tai, jog jonaviškių situacija buvo geresnė dėl jų turimos probleminės teritorijos statuso. Tokiu būdu jiems buvo skiriama didesnė parama. Dabar gi, priklausomai nuo investicijų energetinio efektyvumo, valstybės parama daugiabučių modernizavimui gali siekti iki 50 proc. investicijų sumos. Taigi, į daugelį klausimų dar teks atsakyti. Vienaip ar kitaip, turėdami bent vieną renovuotą namą Raseinių rajone, galėtume tiksliai žinoti, kokią ekonominę naudą tai duoda mūsų gyventojams. Tikėkimės, kad to ilgai laukti neteks.

Komentarų nėra