Albinas STAKAUSKAS
[1]
Daugiabu?i? pastat? modernizavimo programa nepajud?jo iš mirties taško – Raseiniuose n?ra renovuotas n? vienas daugiabutis. O štai, pavyzdžiui, m?s? kaimynai kelmiškiai savo rajono centre atnaujina jau dešimt?j? gyvenam?j? nam?. Beje, pirmiausia jie prad?jo renovuoti pa?ius seniausius ir problemiškiausius miesto centre esan?ius daugiabu?ius.
Probleminiams rajonams – didesn? parama
Prieš kelet? met? Vyriausyb? 14 skurdžiausi? šalies rajon? ?vardijo probleminiais. ? j? gretas pateko ir m?s? kaimynai – Kelm?s rajonas. Vyriausyb?, tvirtindama tok? s?raš?, atsižvelg? ? daugyb? kriterij?, ta?iau svarbiausi buvo nedarbo ir socialini? pašalp? lygiai. Tiksliau tariant, kai vidutinis metinis registruot? bedarbi? ir darbingo amžiaus gyventoj?, taip pat socialin?s pašalpos gav?j? ir gyventoj? santykis 60 ir daugiau?procent? didesnis už šalies vidurk?. Valdžios atstov? teigimu, probleminiuose rajonuose nedarbo lygis siekia nuo 7,8 iki 12,4 proc., socialini? pašalp? gav?j? skai?ius juose yra 2-3 kartus didesnis nei likusioje Lietuvos dalyje.
Taigi d?l didelio bedarbi? skai?iaus ir itin gausaus socialin?s pašalpos gav?j? b?rio užsimota išlyginti skirtumus tarp geriau ir pras?iau gyvenan?i? rajon?, 2007-2013 m. teikiant didesn? ES strukt?rini? fond? param?. Jos dyd? lemia savivaldybi? veiklumas ir parengti projektai. Kelmiškiai šias l?šas ?sisavina racionaliai: renovuoti rajono centro ir miesteli? pastatai, gatv?s bei šaligatviai, rekreacin?s zonos ir kiti objektai.
[2]D?l renovacijos šilumininkai nediskutuoja
Savo mintimis d?l daugiabu?i? renovacijos sutiko pasidalinti UAB „Raseini? šilumos tinklai“ direktorius Stanislovas Bartkus. Pasak šiluminink? vadovo, pasitarimuose, seminaruose ar susitikimuose vadovai ir specialistai d?l daugiabu?i? renovacijos nediskutuoja, tai, kad ji b?tina – savaime suprantama. Kitas dalykas, kad tas žingsnis yra susij?s su tam tikrais organizaciniais r?pes?iais ir su konkre?iu finansavimu bei dar viena problema – gyventoj? diferenciacija. Pavyzdžiui, Raseini? miesto daugiabu?iuose gyvena daugiau pensinio amžiaus žmoni? (šiems žmon?ms sud?tinga ryžtis imti kreditus), o didmies?iuose – jaun?, darbingo amžiaus šeim? ir panašiai. Atlyginimai didesniuose miestuose taip pat didesni. Tuo tarpu renovacijos kaštai (statybin?s medžiagos ir kt.) yra tie patys. Tod?l, S. Bartkaus žodžiais tariant, provincijai tur?t? b?ti skiriama didesn? parama.
Sakoma, kad po renovacijos namo vert? padid?ja nuo 10 iki 30 proc. Kita vertus, namui Raseiniuose ir namui Vilniuje niekada lygyb?s ženklas nebus dedamas.
Šilumos tinkl? vadovas papasakojo, kaip iš dalies apšildžius j? administracin? pastat?, buvo sutaupytos l?šos. „Buvome prijung? specialius jutiklius – sutaupymas akivaizdus. Kadangi mes turime pasidar? individual? reguliavim?, tai renovuotose patalpose šildymas prasid?jo visu m?nesiu v?liau. T? pat? konstatuoja ir renovuot? nam? gyventojai: šildymas prasideda m?nesiu v?liau ir baigiasi anks?iau. Kalbant apie m?s? viešojo sektoriaus pastat? renovacij?, turime daug pavyzdži?, iš kuri? gyventojai gal?t? pasimokyti“, – sak? S. Bartkus.
Banko pal?kanos renovuojant daugiabu?ius siekia 3 proc. Finansininkai teigia, kad tai išties geriausiomis s?lygomis išduodamas lengvatinis kreditas. Ta?iau dažniausiai žmon?s netiki, kad j? b?stas, investuojant tokias l?šas, kada nors atsipirks.
Pasak UAB „Raseini? šilumos tinklai“ direktoriaus, šnekant apie renovacij?, reikia nepamiršti kokyb?s. Jeigu ji bus padaryta bet kaip (nebus kokybiškai atliktas darbas ir panaudotos kokybiškos medžiagos), tai l?kes?iai gali b?ti nepatenkinti. „Tai vienas esmini? dalyk?, nes šiluma veržiasi per mažiausius plyšelius. Tod?l gerai, jei name yra motyvuot? žmoni?, kurie domisi šiais darbais, j? organizavimu ir kontrole, o jei tuo r?pinasi tik rangovas, tuomet visaip gali b?ti. Renovacijoje ne graži spalva svarbiausia. Patalpos turi b?ti kokybiškai izoliuotos. Visi specialistai t? akcentuoja. O žiniasklaidoje pateikiami ir geri, ir blogi pavyzdžiai. Žinoma, tai gerai, nes gyventojai turi žinoti ties?. Sakykime, jiems atliko pastato atnaujinimo darbus, o tokio šilumos sutaupymo, koks buvo numatytas projekte, n?ra. Yra parengtos studijos, kiek atitinka paruoštuose projektuose sutaupymo lygis, ir koks jis b?na realiai. Taigi iki 10 – 15 proc. jis nepasiekia to rezultato, kuris buvo numatytas projekte. O k? tai reiškia? Vadinasi, nekokybiškai buvo tas projektas atliktas“, – atviravo S. Bartkus.
[3]Viskas prasideda nuo maž? darb?
Šilumos tinkl? vadovo žodžiais tariant, d?l pastat? renovacijos reik?t? kalb?ti pradedant nuo inžinerini? sistem? – šildymo ir karšto vandens vamzdyn? sutvarkymo.
?ia s?naudos tokios, kurios nekelia didesn?s gr?sm?s d?l gyventoj? ?siskolinimo ir panašiai. Tuo labiau, kad yra daug graži? pavyzdži?. Atskiri daugiabu?iai tam skiria didel? d?mes?. Pavyzdžiui, Rimu?io Biguzo aptarnaujamas namas tuo keliu ?jo ir turi tam tikr? rezultat?, skai?iuojant šilumos suvartojim? kvadratiniam metrui ir panašiai. Iki t? šimtat?kstantini? l?š? skyrimo renovacijai, tai galima padaryti, ir tokiu b?du gaunamas didelis ekonominis efektas. Nuo to reik?t? ir prad?ti. Renovavimas – tai ne tik vis? pavirši? apšiltinimas, bet ir inžinerini? sistem? pertvarkymas, nauj? šilumos punkt? instaliavimas ir taip toliau. B?tent visas darb? kompleksas ir duoda ekonomin? efekt?. „Reikia prad?ti burti kolektyv? nuo paprast? darb?. Susitvarkyti langus bei duris pusr?siuose ir laiptin?se, neatidarin?ti j? be reikalo, bendru sutarimu mažinti perteklin? radiatori? skai?i?. Tokiu b?du galima sutaupyti apie 10 – 15 proc. šilumos. Tai sudaryt? maždaug vieno m?nesio s?naudas. Sutaupytus pinigus jau b?t? galima atid?ti b?sto renovacijos paskolai. Ten, kur žmon?s energingi, jie imasi t? darb? ir s?kmingai susitvarko. Jau min?to R. Biguzo, taip pat Aleksandro Ševeliovo, Petro Verpetinsko bei kit? bendrij? vadov? namai rodo pavyzd?. Palyginus vien? ši? nam? su labiausiai šilum? švaistan?iu daugiabu?iu, vartojimo skirtumas – daugiau nei du kartai. Galime tik ?sivaizduoti, k? tai reiškia. Vis? pirma, taupantys šilum? neleidžia perkaitinti sistem?, o bendrijai sutarus, šilumos tinkl? prašo tam tikro temperat?rinio režimo. Kai kuri? nam? bendrij? vadovai stebi ir patys pasireguliuoja šilum?. Kituose namuose veikia automatika. Taigi ?ia turime didžiul? rezerv?. Prad?kime analizuoti ir pamatysime, kad renovuodami seniausius ir daugiausiai šilumos eikvojan?ius namus, galime sutaupyti net iki 50 proc. šilumos kainos“, – d?st? S. Bartkus.
Išties direktorius teisus, ir tenka tik apgailestauti, kad dar daugelio daugiabu?i? nam? gyventojai nesir?pina bendromis patalpomis: r?siais, laiptin?mis, aplinka. Ypa? daug netvarkos ten, kur n?ra bendrij?. Dažnai žmon?s ?deda daug išmon?s ir l?š? tvarkydami butus, o purvini r?siai, dulkinos, nedažytos ir nesandarios laiptin?s jiems
visai ner?pi. Tartum šalia sav?s nieko nemato. Regis, tiek nedaug tereikia pastang?, kad draugiškai bendraujant su kaimynais, savo j?gomis b?t? išdažyta laiptin?, pažvelgta, ar tvarka r?siuose, ar sandariai uždarin?ti langai, durys. Na, o sekant gražiais pavyzdžiais, galima pasir?pinti ir bendr?j? patalp? bei šilumos mazg? sandarinimu. Štai ne viena bendrija jau apsišiltino namo r?syje esan?ius šilumos tiekimo vamzdžius. R?siuose kaip tik reik?t? palaikyti žemesn? temperat?r?. Apšiltinti vamzdynus – nesud?tinga, be to, medžiagos daug nekainuos, o efektas bus juntamas.
Pirmenyb? – daugiabu?i? bendrijoms
Pasak S. Bartkaus, daugiabu?i? bendrijos steigiasi ne tik Raseiniuose. Graž? pavyzd?, kuriant daugiabu?i? savivald?, parod? Ariogalos gyventojai. Šilumos tiek?jai negali su kiekvienu gyventoju suderinti vis? problem? sprendim?, tai ?manoma tik su bendrija. Kiek pirk?jas šilumos perka – tiek pardav?jas ir parduoda. Tod?l ? pavienius skambu?ius nereaguojama, o derinama su gyventoj? išrinktais bendrijos atstovais.
Taigi, siekiant kurti daugiabu?io gerov?, pirmasis žingsnis – ?steigti namo bendrij?, o antrasis – nuspr?sti, koki? darb? imtis. Daugiabu?i? kvartale renovavus vien? nam?, po met? modernizacijos privalumus pamat? kaimynai tur?t? pasekti tuo pavyzdžiu.