Viktoras VITKUS
[1]
Birželio 18 dieną Raseinių krašto istorijos muziejuje įvyko Raseinių menininkų bendrijos „Pegasas“ narės Gitanos Evseičikaitės kūrybos darbų parodos atidarymas. Joje jaunoji autorė pristatė 20 tekstilės (veltinis), grafikos ir tapybos darbų. .
Ekspozicijos apžvalgą galima pradėti nuo kamerinių grafikos darbų. Gal simboliška, kad pirmasis čia pristatytas darbas, atliktas monotipijos technika, „Atspindys“, 2008m., kurtas tuomet, kai autorė įstojo į Raseinių menininkų bendrijos „Pegasas“ gretas. Būtent tais metais ji dalyvavo kūrybiniame plenere Kirkšnovėje dailininkui Jonui Kuzminskiui atminti. Grafikos dalyje dar pristatyti darbai: „Ramybė“, 2009 m., mišri technika; „Matau“, 2009m., kartono raižinys“; 2006 metų monotipija; 2008 metais oforto technika atliktas darbas „Žmogus“; “Vaivorykštė“, 2009m. Mišria technika ir monotipija atliktas 2009m. darbas „Namai“. Kurdama nedidelių formatų grafikos darbus, ji demonstruoja tradicinių ir mišrių technikų teikiamas galimybes, vaizduoja linijų išraiškingumą, silueto skambumą, pabrėžtinai stilizuodama tikrovę. Jeigu rašyčiau eiles, mielai prašyčiau Gitanos sutikimo iliustruoti jas šiais grafikos darbais.
Asmeniškai man didelį įspūdį paliko kūriniai iš veltinio. Esame įpratę matyti tokia technika atliktus darbus dekoratyvius, dvelkiančius ramybe. Sąlyginai galima būtent prie jų skirti pilkšva gama atliktą šiais metais kūrinį „Debesyse“. Tačiau kiti darbai netikėtai alsuoja ekspresija, simbolizmu. Kūriniui „Kąsnis“ naudojamas juodas fonas, beje, kaip ir kitiems darbams. Kūrinyje „Etalonas“ matome legendinės Nefertitės vaizdavimo interpretaciją. Darbas lyg netyčia palytėtas futurizmo idėjų. Pamenate Džakomo Balla darbą „Šunelis ant grandinės“? Autorius lyg bando vaizduoti objektą judesyje. Gitana savo Nefertitę pateikia 3 taškų judėjime. Darbas „Femme fatale“ itin ekspresyvus. Galima įžvelgti Edvardo Munko, Kete Kolvic kūrybos refleksus. Įdomus ir paskutinis šios ekspozicijos dalies darbas „Riba“, 2009m. Prie šios technikos reikėtų priskirti triptiką „Pėdos“, 2008-2009m.
Ekspozicijoje matome ir 2010 metų 5 tapybos darbus (aliejus, drobė): „Saulė“; „Falco“; „Lietus“; ,,Lietus II“ ir „Esu“. Tai nėra absoliuti abstrakcija, greičiau simbolinės vizijos. Naudojamas ne tik spalvų dramatiškumas, bet ir faktūros poveikis, bandoma atskleisti per filosofinį matymą dekoratyvinę, estetinę tapyseną. Nėra abejonių, kad parodos vertė ta, kad autorė lyg kviečia betarpiškai dalyvauti pradėtame kūrinių apmąstyme. Gal todėl ir šis mano rašinys yra grynai subjektyvus pastebėjimas. Dar verta pasakyti, kad greitai ar lėtai slenkanti ekspozicijos apžiūra netinka. Prie darbų reikia stabtelėti ilgėliau, atskirus kūrinius regėti kiek atsitraukus.
Raseinių krašto istorijos muziejaus direktorė B.Kulpinskaitė paminėjo, kad šios jaunos ir labai darbščios menininkės paroda buvo labai laukiama ir kad lūkesčiai nebuvo nuvilti.
Malonu tai, kad autorė skyrė dėmesį etiketui, ko jau nebedaro kai kurie itin pasitikintys savimi menininkai, tai leidžia geriau įsiminti vieną ar kitą kūrinį, sekti jos kūrybinio kelio progresą.
Raseinių menininkų bendrijos „Pegasas“ pirmininkas V.Bulotas pažymėjo: ,,(…) Gitanos darbai estetiški ir preciziški, jaučiasi užbaigtumas ir labai didelis dėmesys pačiam eksponavimui, padaryta erdvė kiekvienam darbui, viskas labai dera. Jaučiasi profesionalumo lygis.“
Menininkės mama džiaugėsi, kad jos svajonė išsipildė – dukros kūrinius gali pamatyti raseiniškiai. Šią parodą lydėjo ilgas ir kruopštus darbas, kurį mama stebėjo ir kartu su dukra jaudinosi.
Vieni pirmųjų dailininkę sveikino jos jaunoji auklėtinė, mama, kūrybinė globėja Gintarė Norkienė bei didelis būrys draugų.
Pabaigai norėtųsi pasakyti, kad jaunoji menininkė ambicingai ir tvirtai užėmė tą nišą, kuri Raseinių dailėje buvo tuščia. Krašto kūrybinis potencialas gavo puikią injekciją. Manau, pati menininkė po parodos pajuto, kad jos kūryba nuo šiol bus atidžiau stebima. Kartelė iškelta aukštai. Sėkmės!