Degalinės ar alinės?
Rūpinasi darbo vietomis?
Pastarosiomis dienomis Lietuvoje įsismarkavęs ginčas, ar reikėtų uždrausti prekybą alkoholiu degalinėse, parodė, kad verslininkai būtų nieko prieš prekybos alkoholiu taškus atidaryti ir ligoninėse.
Nenuostabu, jog planai drausti prekybą alkoholiu degalinėse kelia verslininkų pasipiktinimą. Pasak jų, taip bloginamos verslo sąlygos, o siekiamo rezultato nebus. Tuo
metu siūlymą palaikantys nevyriausybinių organizacijų ir valdžios institucijų atstovai kalba apie būtinybę mažinti alkoholio prieinamumą, juo labiau, kad Lietuva garsėja vienu didžiausiu svaigalų prieinamumu Europoje.
„Šis projektas pažeidžia konkurencijos ir blogina verslo sąlygas bei pagerina sąlygas plisti kontrabandiniam alkoholiui. Neatsakinga permesti visą piktnaudžiavimo alkoholiniais gėrimais kaltę legaliems gamintojams ir legaliems prekiautojams“, – Seime surengtuose Sveikatos reikalų komiteto klausymuose kalbėjo Investuotojų
forumo vykdomoji direktorė Rūta Skyrienė.
Verslininkų teigimu, uždraudus prekybą alkoholiu degalinėse, tektų mažinti personalo skaičių, taigi, supraskime, Lietuvoje padidės nedarbo mastai. Remiantis tokiu teiginiu, galėtumėme padaryti gana absurdišką išvadą: alkoholis pajėgus mažinti socialinių problemų naštą.
Alkoholis ligoninėse?
Ar gali taip būti, kad alkoholis mažintų problemas? Juk iki šiol galvojome, jog ugninis vanduo ir visokie kitokie svaigalai tik didina įvairiausių bėdų naštą.
Vadovaujantis verslininkų logika, alkoholio prekybos skyrius būtų galima atidaryti ir, pavyzdžiui, ligoninėse. Taip būtų sukurtos ne tik naujos darbo vietos, bet atsirastų medikų ir verslininkų veiklą galinčių suaktyvinti aplinkybių.
Alkoholį pradėję vartoti ligoniai gerokai komplikuotų savo ligas, todėl atsirastų naujas medikamentų poreikis. Tai būtų naudinga farmacijos verslui. Ir laidojimo biurų veikla gerokai pagyvėtų. Jie priimtų naujų darbuotojų, įsigytų naujų automobilių, pateiktų daugiau užsakymų karstus gaminantiems dailidėms. Žodžiu, tam tikri verslo sektoriai akivaizdžiai pagyvėtų, apyvartos padidėtų. Jei, sakykime, toks neįtikėtinas scenarijus būtų įgyvendintas, o po kurio laiko būtų sugalvota prekybos alkoholiu skyrius ligoninėse likviduoti, suprantama, kad verslininkai būtų labai nepatenkinti ir tvirtintų apie atsirasiančius naujus bedarbius ir panašiai.
Lyginti degalines ir ligonines, suprantama, nėra labai tikslu, tačiau bendrosios tendencijos, „Alio, Raseinių“ krapštotyrininko nuomone, yra gana panašios. Kaip bemąstytumėme, alkoholis ir degalinės yra sunkiai suderinami, nebent sakysime, kad žodis „dagalinės“, kilęs iš žodžio „alinės“.
Yra ir rimtesnių argumentų
Tiesa, iš degalinių nenorintys būti išstumti prekiautojai alkoholiu randa ir kiek rimtesnių argumentų.
„Argumentas, kad alkoholinių gėrimų negalima parduoti degalinėse, nes negalima vairuoti išgėrus arba geriant, prilygsta argumentui, kad reikėtų uždrausti pardavinėti laikraščius, nes skaityti vairuojant taip pat negalima. (…) Jeigu taip galvotume, gal tuomet reikėtų pagalvoti uždrausti prekybą pakelės užeigose, nes ten irgi gali lengvai sustoti ir apsipirkti“, – ironizavo verslininkų atstovė.
Jos teigimu, neleidus prekiauti alkoholiu visą naktį, daug degalinių apskritai tapo automatinėmis. Pavyzdžiui, „Lukoil“ degalinių tinklas 20 degalinių pavertė automati-
nėmis.
Teigiama, kad degalinėse parduodamas tik vienas procentas viso Lietuvoje parduodamo alkoholio. Žinoma, įdomiausia būtų sužinoti, kiek avarijų yra sukėlę degalinėse parduoti svaigalai. Verslininkai linkę tikinti, kad su avarijomis tai negali būti susiję.
Pasak prekybininkų atstovų, degalinėse alkoholis gerokai brangesnis, todėl čia jį perka pasiturintys ir atsakingai besielgiantys žmonės.
Ar taip yra iš tiesų? Kažin. Turbūt ne vienas degalinės lankytojas bent kartą yra matęs vaizdelį, kaip degalinėse alkoholį perka jau gerokai įkaušę asmenys. Tačiau juk degalinės darbuotojai neįpareigoti sekti, ar tas asmuo nesės vairuoti automobilio, nes degalinei svarbu parduoti, o ne rūpintis klientų ir aplinkinių saugumu.
Svaigintis – atviri keliai
Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento vadovybė pritaria draudimo prekiauti alkoholiu degalinėse projektui, nes jo tikslas – mažinti alkoholio prieinamumą.
„Šiandien Lietuvoje alkoholinių gėrimų prieinamumas yra labai aukštas. Pasaulyje atliktas ne vienas tyrimas, patvirtinantis, jog alkoholio prieinamumas tiesiogiai
sąlygoja alkoholio vartojimą ir su juo susijusias problemas“, – tvirtino Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento direktoriaus pavaduotoja Gražina Belian.
Departamento duomenimis, europiniame tyrime Lietuva įvardijama, kaip didžiausią alkoholio prieinamumą turinti valstybė. Lietuvoje 100 tūkst. gyventojų tenka daugiau nei 500 parduotuvių, kur galima nusipirkti alkoholio.
Ką reikia girdyti?
„Alio, Raseinių“ krapštotyrininko nuomone, degalinėse turėtų būti girdomi tik automobiliai, bet ne žmonės. Atrodo, panašiai mąsto ir Seimo dauguma, kuri yra pritarusi drausti degalinėse prekybą alkoholiu.
Prekiauti alkoholiu degalinėse buvo leista 2000 metais. Maždaug iki 2008 metų avaringumas Lietuvoje nuolat didėjo. Gali būti, jog tai iš dalies susiję ir su degalinėse
pardavinėjamu alkoholiu. Avarijų pradėjo mažėti tuomet, kai buvopaskelbta kova prieš vadinamuosius kelių erelius ir padidintos baudos už eismo taisyklių pažeidimus.
Nėra abejonės, kad avarijų dar šiek tiek sumažėtų, jei degalinėse būtų užsukti svaigalų čiaupai. Tačiau rankoms, siekiančioms tuos čiaupus užsukti, dar tikrai teks pajusti ne vieną kirtį, o gal net, kaip Lietuvoje dažnai pasitaiko, tos rankos bus tiesiog išsukinėtos, ir viskas liks kaip buvę: automobiliui – 95, vairuotojui – 41, ir pirmyn erelių keliais!
