[1]Paskutin? rugpj??io sekmadien? gausus piligrim? b?rys, lydimas kardinolo Sigito Tamkevi?iaus SJ, Kauno arkivyskupo metropolito K?stu?io K?valo ir arkivyskupo emerito Liongino Virbalo, iš?jo ? pad?kos už laisv? žyg? nuo Katauski? gyvenviet?s iki Šiluvos. Tai simbolinis aktas, leidžiantis ne tik kovoti už laisv? d?l laisv?s, ta?iau, kaip pažymi arkivyskupas metropolitas K. K?valas, ir d?koti už j?.
Pad?ka taip pat n?ra tik simbolinis fakto išlaikymas arba akimirkos džiaugsmas. Geb?ti priimti malon? ir b?ti už j? d?kingiems yra nuolatinis tikin?iojo kelias, kur? vienaip ar kitaip savo gyvenimais miname. Š?kart jis buvo eitas draug?je, susirinkus ne dviem ar trims, bet daugybei. Ta daugyb? 7 km maldose ir mindami keli? kojomis prisimin?, kas yra d?kingumas, kas yra laisv?, kaip m?s? laisv? ne?manoma be tik?jimo. Tiek Lietuvos kaip visuomen?s laisv?, kai Bažny?ia ir rezistencija buvo neatsiejamos viena nuo kitos pus?s, tiek ir vidin?s laisv?s proveržis, kuriam b?tina meil?. Kelion?je meldžiantis rožin? išgirdome, kad meil?s ?sakymui n?ra padaryta joki? išlyg?, mes privalome pamilti ne tik tuos, kurie mums geri, graž?s, malon?s, ta?iau ir myl?ti kiekvien? žmog? visa širdimi, visu protu. Taigi viskuo, kas esame, turime b?ti pripildyti meil?s, nes tik tada pajausime, kas yra laisv?. Juk laisv? yra ne egocentriškas poreikis realizuoti savo norus, tai savotiškas geb?jimas pamilti kit? su visais jo poreikiais ir rasti vietos tam savo gyvenime.
O b?ti d?kingi visada turime už k?, net ir kiekvienas išbandymas mus priartina prie vilties, prie džiaugsmo, prie tik?jimo. Tai ypa? pajaut?me bendryst?je, kai po penketo kilometr? ir sukalb?tos rožinio maldos sustojome aikštel?je, o joje lauk? arbata bei vietini? gyventoj? ir keliautoj? suneštos namin?s vaiš?s. Ta paprasta akimirka – valgymas drauge buvo dar viena pad?kos verta akimirka, kai laisvai išreikšdami tik?jim? gal?jome drauge b?ti kasdienyb?je. Juk Dievas itin jautriai prabyla ? mus ne tik ir ne tiek kriziniais momentais, kiek m?s? kasdien?je b?tyje. O kartais b?tent kasdienyb?je sunkiausia b?ti d?kingiems.
Po puodelio arbatos piligrimyst? tetruko kelis kilometrus šilu, Kryžiaus keliu iki Šiluvos šventov?s. Kiekvienas sustojimas prie Kryžiaus kelio sto?i? – koplyt?li? buvo lydimas Dievo Motinos komand? atstov? skaitini? ir giesm?s. Ši bendra b?tis, giesm?s gaudesys šile, rod?si, veikia kažkur toliau žodži? ir proto, lygmenyje, kuriame palie?iama kur kas daugiau nei žmogiškas racionalumas, bet b?tent visas žmogiškas gyvenimas ir b?tis.
Itin svarbu tai, kad tikin?i?j? malda buvo prasmingai papildyta savanorišk? darb?, prie j? šiemet prisid?jo Kauno arkivyskupijos piligrimai, šeim? jud?jimas – Dievo Motinos komandos – šeimos, kurios Šiluvoje savaitgal? dalyvavo rekolekcijose, Šiluvos draugijos nariai, Jono Pauliaus II bendruomen?, jos jaunieji savanoriai r?pinosi eisenos tvarka. Gausus jaunimo b?rys, maldos, lydimos vyresni?j?, ir maž?j? juokas – visa tai susipyn? kelyje ? šventov?, visa tai ir buvo piligrimyst?.
Tad tie septyni kilometrai buvo ne tik trumpalaik? vienadien? pad?kos apraiška, ta?iau pirmiausia tai buvo atminties išsaugojimo, vilties ir maldos piligrimyst?s žygis. Tam, kad praeities kart? nuopelnai b?t? gyvi šiandien, tam, kad gal?tume kurti ateit?. O svarbiausia, kad nepamirštume d?koti ne tik žmogui, bet ir visada mus kelyje lydin?iam Dievui. Tam, kad laisv? b?t? ne tik s?voka, ta?iau ir gyvas reiškinys. Tod?l kasmet paskutin? rugpj??io sekmadien? prasminga keliauti pad?kos už laisv? piligrimyst? ne tik d?l praeities, bet ir d?l dabarties bei ateities pasaulio.
Šiluvos piligrim? centro informacija