Stanislava TIJ?NAITIEN?
[1]
Istorin? apžvalga
Mokinio krepšelio id?jos užuomazgos atsirado 1792 metus. Jau tada Tomas Peinas (Thomas Paine), analizuodamas Anglijos fiskalin? politik?, pasi?l? skirti kiekvienai vargingai šeimai, auginan?iai vaikus iki 14 met?, po 4 svarus vaiko švietimo išlaidoms apmok?ti. Peinui nerim? k?l? tai, kad retai gyvenamose vietov?se mokiniams gali b?ti sunku pasiekti mokyklas, tod?l ši? region? gyventojams jis si?l? skirti papildomai po 10 šiling?. Pirmoji sistema, panašiausia ? mokinio krepšelio metodik?, buvo prad?ta taikyti dar 1869 m. JAV, Vermonto valstijoje. ?gyvendinant ši? program? t?vams, gyvenantiems kaimo vietov?se, kuriose n?ra valstybin?s mokyklos, ir leidžiantiems vaikus ? mokyklas, buvo skiriama l?š?, t. y. mokinio krepšeliai. Tokia parama sudar? galimyb? t?vams si?sti savo vaikus ? priva?ias mokyklas arba ? valstybines mokyklas kitame regione.
Mokinio krepšelio ?vedimo principai Lietuvoje
Lietuvoje mokinio krepšelis ?vestas nuo 2002 m. sausio 1 d. Buvo nusakyti keturi pagrindiniai mokinio krepšelio tikslai:
1. Padidinti t?v? galimybes rinktis mokykl?. T?vai yra tikrieji švietimo paslaugos vartotojai, tod?l jie turi nuspr?sti, kur si?sti savo vaikus mokytis.
2. Padidinti t?v? suinteresuotum?. Suteikus galimyb? rinktis, tikimasi padidinti švietimo paslaugos vartotoj?, t. y. t?v? suinteresuotum?. Žmon?ms svarbu, kokioje mokykloje mokosi j? vaikas, tod?l galimyb? rinktis ir nuspr?sti, kur si?sti j? mokytis, didina t?v? entuziazm?, dom?jim?si ugdymo procesu ir dalyvavim? jame.
3. Padidinti konkurencij? tarp mokykl?. Konkurencija tur?t? priversti mokyklas naudoti l?šas efektyviau ir gerinti švietimo kokyb?. Taip sumažinamas l?š? švaistymas, si?lomos šiuolaikiškos ir ?vairesn?s švietimo paslaugos.
4. Suteikti galimyb? mažiau pasiturin?i? šeim? vaikams gauti geresn? išsilavinim?.
Mokykl? tikslai ir savivaldybi? politika
Efektyviau naudojant švietimui skiriamas l?šas, gerinti švietimo paslaug? kokyb?, sudaryti galimybes teikti švietimo paslaugas asmenims atsižvelgiant ? j? geb?jimus ir poreikius; sukurti skaidri? švietimo finansavimo sistem?; suteikti mokiniams ir j? t?vams galimyb? pasirinkti mokymo ?staig? ir sudaryti s?lygas ši? teis? ?gyvendinti; racionaliau sutvarkyti bendrojo lavinimo mokykl? tinkl?; stiprinti mokykl? finansin? savarankiškum?; sudaryti s?lygas pl?toti nevalstybini? švietimo ?staig? tinkl?; mažinti nelankan?i? mokyklos vaik? skai?i?; didinti vis? lygi? švietimo ?staig? vadov? atsakomyb? už realiais finansiniais ištekliais grindžiam? sprendim? vykdym? nustatant švietimo politik?. Bendrojo lavinimo mokykloms prad?jus gauti valstyb?s l?šas pagal j? mokini? skai?i?, kategorijas, mokyklos viet? ir teikiam? program? tip?, ugdymo proceso apr?pinimas pager?jo ir tapo tolygesnis, drauge sumaž?jo savivaldybi? teis?s perskirstyti l?šas ir šitaip riboti mokykl? savarankiškum?. Ta?iau palikus savivaldyb?ms teis? reorganizuoti mokykl? tinkl?, nustatyti j? komplektavimo taisykles bei koordinuoti mokini? srautus, mokinio krepšelio finansavimo principas neskatino konkurencijos tarp mokykl? ir nel?m? kokyb?s gerinimo. Vykstant mokykl? tinklo reorganizavimui, didžiausi? ?tak? mokykl? išlikimui dar? ne j? darbo kokyb? ir t?v? pasirinkimai, o savivaldybi? taryb? sprendimai. Jiems nusprendus, kad mokykla išliks, ir siun?iant ? j? mokinius, mokyklai buvo užtikrinamas pastovus valstyb?s finansavimas, nesiejamas su jos darbo kokybe. Tad savivaldyb?s, tur?damos teis? perskirstyti tik 5–15 proc. per mokinio krepšel? skiriam? valstyb?s l?š?, išliko svarbiausiomis mokykl? konkurencijos reguliuotojomis. Šia savo galia savivaldyb?s naudojosi labai ?vairiai – vienos sudar? s?lygas mokykloms konkuruoti d?l mokini?, leisdamos pralaimin?ioms savaime sunykti, kitos reorganizavo tinkl?, sumažindamos alternatyvi? pasirinkim? galimyb? arba ?m? kontroliuoti mokini? pasirinkimus (reguliuoti srautus). Pastaraisiais metais imtasi ?vairi? kit? priemoni? mokykl? savarankiškumui didinti – mažinta popierizmo (?vairi? ataskait? ir informacijos apie mokykl? teikimo) ir formalios mokykl? veiklos prieži?ros. Mokykl? vadov? galia stiprinta ?vedant mokytoj? atlyginim? „žirkles“, tai yra suteikiant jiems teis? šiek tiek diferencijuoti atlyginimus, taip pat sumažinant savivaldyb?s perskirstom? mokinio krepšelio l?š? dal? iki 5 proc. Dar daugiau savarankiškumo mokyklos ?gaut?, jeigu b?t? nustota reguliuoti, kaip jos paskirsto savo išlaidas, ir mokyklos gal?t? pa?ios priimti sprendimus, kurios investicijos yra prioritetin?s siekiant išlikti ir dirbti geriau. Kita vertus, mokykl? savarankiškumo didinimas mažint? savivaldyb?s galias ir galb?t išlikt? tos mokyklos, kurios teikia optimal? ugdym?.
Mokinio krepšelio problemos ir išš?kiai
Sukurta metodika turi b?ti atnaujinama, kad geriau atitikt? šiandienos realijas, nes ji yra ypa? nepalanki pradin?ms, mažoms ir kaimo mokykloms. Štai Raseini? rajono mokyklos: Ariogalos ir Prezidento Jono Žemai?io gimnazijos, Betygalos Maironio, Raseini? „Kalno“ Raseini? Šaltinio, Nemakš?i? Martyno Mažvydo, Šiluvos vidurin?s mokyklos, Pryšman?i? ir Raseini? pagrindin?s mokyklos ? Valstyb?s biudžet? už 2010 metus gr?žino 223 700 Lt. O nemažai daliai mokykl? l?š? tr?ko. Pasak Raseini? rajono Kult?ros, švietimo, sporto ir jaunimo reikal? skyriaus ved?jos pareigas einan?ios Reginos Petreikien?s, šiais metais rajono mokykloms buvo skirta 26 milijonai 50 050 t?kstan?i? lit?, ta?iau ir ši? l?š? nepakanka – tr?ksta apie pus?s milijono. Vienintel? Ariogalos gimnazija turi pliusin? mokinio krepšel?. Tod?l rajono vadovai pareng? prašymus Lietuvos Respublikos vyriausybei, Švietimo ir mokslo bei Finans? ministerijoms d?l mokinio krepšelio papildymo.
Praktin?s id?jos
Švietimo ir mokslo ministerijos parengtoje studijoje aiškiai nusakyta, jog Švietimo finans? skaidrumo vertinim? atlieka Valstyb?s kontrol?. Atsakingumas ir prieži?ra yr kertiniai demokratin?s valstyb?s pamatai. Ta?iau perd?tas ir nelankstus kontroliavimas sukuria problem?, neleisdamas mokykloms išsiskirti ir tapti ?vairesn?mis. Nemažai gin??, kilusi? tarp Valstyb?s kontrol?s ir švietimo ?staig?, rodo, kad reikia rimtai perm?styti prieži?ros koncepcij?. Šiuo metu Valstyb?s kontrol? taiko apie 40 teis?s akt? turint? rinkin?, siekdama nustatyti, ar mokinio krepšelio l?šos yra skirstomos ir panaudojamos tiksliai bei teis?tai. Pasak Seimo nar?s Vir-ginijos Baltraitien?s, b?tina diskutuoti apie ugdymo l?š? panaudojimo liberalizavim?, t. y. leisti mokykloms pasirinkti, kam ir kiek l?š? jos skirs (pavyzdžiui, ar daugiau pinig? skirti mokymo priemon?ms ?sigyti, ar panaudoti pinigus mokytoj? išmokoms už ger? darb?). Taip b?t? išvengta daugyb?s paviršutinišk? gin?? ir prisidedama prie mokykl? ?vairov?s k?rimo. Prisimenant straipsnio pradžioje aptartus mokinio krepšelio tikslus, reik?t? leisti t?vams laisvai rinktis mokykl?. Pasak V. Baltraitien?s, reik?t? aiškios valstyb?s pozicijos d?l mokykl? teis?s atsirinkti mokinius. Gali atsitikti taip, kad mokyklos d?s pastangas atsirinkdamos mokinius, užuot juos ugdžiusios; ta?iau uždraudus tai daryti,
kliudoma mokykloms tapti ?vairesn?mis. Išeitis yra leisti mokykloms atsirinkti mokinius, bet palikti tam tikr? kvot? (3 – 20 proc.), kuri? sudaryt? loterijos principu atrinkti pageidaujantys toje mokykloje mokytis mokiniai.
Seimo pirmininko pavaduotoja, parlamentar? V. Baltraitien? teigia, jog galimyb? atsirinkti mokinius iš dalies skatint? tr?kstamos Lietuvoje mokykl? ?vairov?s atsiradim?. Taip pat b?t? matoma, ar mokykla sugeba sukurti prid?tin? vert? dirbdama su ?vairi? gabum? mokiniais. Pagal š? princip? kiekvienas Lietuvos vaikas tur?t? galimyb? mokytis bet kurioje pageidaujamoje mokykloje. Kartais yra teigiama, kad t?vai neturi reikiamos informacijos atsakingai parinkti vaikui mokykl?. Tod?l yra svarbu organizuoti ?vairias diskusijas apie mokykl? veiklos kokyb?, skelbti duomenimis gr?st? informacij?. B?tina siekti, kad visuomen? pasiekt? neiškreipta, ne vien akademinius pasiekimus akcentuojanti informacija. Daug priekaišt? yra sulaukiama, kad mokinio krepšelio metodikoje taikomi koeficientai yra neadekvat?s, t. y. priklauso nuo to, kokio dydžio klas?je (mokini? skai?iumi) mokosi mokinys. Laikomasi nuostatos, kad kuo didesnis nustatytas mokini? skai?iaus klas?je vidurkis, tuo mažesnis yra mokinio krepšelio koeficientas, nes ugdymas didesn?je mokini?
skai?iumi klas?je yra pigesnis. Galima svarstyti galimyb? savivaldyb?ms palikti daugiau teis?s didinti ar mažinti tam tikrus koeficientus vienu ar kitu procentu. Taip pat svarstytina galimyb? savivaldyb?ms suteikti daugiau laisv?s perskirstyti krepšelio pinigus. Tiesa,
šiuo atveju turi b?ti aiškiai susitariama d?l objektyvi? kriterij? (retas gyventoj? tankumas, bloga keli? infrastrukt?ra ar pan.), kada savivaldyb? gali atlikti š? perskirstym?, kad neb?t? iškraipomi mokinio krepšelio tikslai.
Radikalios id?jos
Šiuo metu pagrindin? priemon? diferencijuoti mokinio krepšelius ir atitikti ?vairi? vaik? skirtingus ugdymo(si) poreikius yra koeficientai baziniam krepšeliui padidinti. Maža mokinio krepšelio dalis (mažiau nei 1 proc.) gal?t? b?ti skiriama mokini? savivaldai, j? veikloms
?gyvendinti. Tai suteikt? daugiau galios mokini? savivaldai ir pad?t? ugdyti pilietiškesnius, atsakingesnius ir k?rybingesnius mokinius. Aišku viena, kad tapatinti mokinio krepšelio metodik? su laisv?ja rinka švietime yra ne visai tikslu. Tai labiau priemon? sukurti teigiamoms iniciatyvoms, kuri, susitarus d?l strukt?r? ir atsakius ? pagrindinius klausimus, gali didinti socialin? teisingum?. Ta?iau jei reguliuojan?ios strukt?ros taps per daug grem?zdiškos ir nepakeliamos, pavyzdžiui, jei bus kliudoma steigtis priva?ioms mokykloms arba mokinio krepšelis bus labai mažas, tada labai daug potencialios j?gos bus prarasta susitarimo procese. Taigi tikrasis išš?kis yra pasiekti tinkam? balans? – panaudoti pasirinkimo galios ir iniciatyv? potencij? bei nukreipti j? tinkama ir visuomenei priimtina linkme.