Dezinformacija – deramai ne?vertinamas ginklas

[1]Internetas suteikia galimyb? tiesiogiai steb?ti ?vairius ?vykius – naujienos dar niekada nesklido taip greitai ir taip pla?iai. Ta?iau tarp naujien? šiandien neretai pasitaiko ir melagien? – nepatikimos informacijos ar ty?ia sukurpto melo, kurio skleid?j? tikslai yra priešiški valstybei ir visuomenei.

Vilniaus politikos analiz?s instituto medij? ir demokratijos programos vadovas Donatas Puslys atkreipia d?mes?, kad ty?inis visuomen?s klaidinimas ar bandymai dezinformacija paveikti tam tikr? grupi? nuostatas yra senas ir gerai žinomas ginklas. Neretai šis ginklas šiandien veikia nepastebimai ir pavojingai.

„Jeigu imtume atidžiau analizuoti dezinformacijos poveik? ir tikslus, tai galb?t suvoktume, kad dezinformacija gali b?ti pavojingesnis ginklas negu Kalašnikovo automatas. Dezinformacija yra hibridinio karo priemon?. O tai, kad jos apraiškas pastebime Lietuvoje, reiškia, kad mus atakuoja priešiškos valstyb?s“, – sako D. Puslys.

„Verta ?sis?moninti, kad vienas iš dezinformacijos tiksl? yra kurstyti nepasitik?jim? valstybin?mis institucijomis, bendrapilie?iais. Pagrindinis priešišk? atak? organizatori? taikinys yra demokratija – siekiama, kad ji neveikt?, kad Lietuva b?t? traktuojama kaip nepavyk?s projektas, žlugusi valstyb?“, – akcentuoja pašnekovas.

Kai informacija prasilenkia su tikrove

Šiandien apstu pavyzdži?, kai Kremliaus kontroliuojamus kanalus kasdien skleidžiamos dešimtys vaizdo reportaž?, straipsni? ar radijo laid?, kuriuose apie Lietuv? tendencingai skleidžiama melaginga, iškraipyta informacija. Dalis turinio yra skirta rusakalbiams gyventojams Lietuvoje, dalis – vyresnio amžiaus žmon?ms, dalis – kaimynini? šali? gyventojams ir t. t.

Tokius melo paketus kuriantys veik?jai ir organizacijos labai detaliai analizuoja auditorij?, žino jos silpnybes ir net gali nusp?ti elges?. „Pavojingiausia tokia dezinformacija, kuri metodiškai ir tikslingai skleidžiama nuolatos, atsižvelgiant ? auditorijos nuostat? ir elgesio poky?ius“, –  d?sto D. Puslys.

Savo ruožtu Antrojo operatyvini? tarnyb? departamento prie Krašto apsaugos ministerijos ir Lietuvos Respublikos valstyb?s saugumo departamento gr?smi? nacionaliniam saugumui vertinimas kasmet atkreipia gyventoj? d?mes? ? informacinio saugumo problem?.

„Kremlius prieš užsienio valstybes, tarp j? ir prieš Lietuv?, nukreipt? Rusijos informacin? politik? naudoja kaip ?takos instrument?. Aukš?iausiu lygiu koordinuojama Rusijos informacin? politika ?gyvendinama tikslingai skleidžiant propagand? ir dezinformacij?. Kuriant užsienyje paveikius propagandinius ?vaizdžius Rusij? bandoma parodyti kaip daug geresn? ir patikimesn? alternatyv? „žlungantiems Vakarams“. Viešai pateikiant neva „kitoki? nuomon?“ kartu bandoma sukelti nepasitik?jim? Kremliui nepalankia informacija ir tuojau pat pasi?lyti kelet? alternatyvi?, bet tikrov?s neatitinkan?i? ?vykio versij?“, – rašoma gr?smi? nacionaliniam saugumui vertinime.

„Ar prisimenate, kokie g?sdinimai buvo skleidžiami, kai Lietuva stojo ? Europos S?jung?? Kad Lietuva praras laisv?, Briuselis ?ves diktat?r?, kad ištr?k? iš Soviet? S?jungos dabar patekome ? toki? pa?i? Europos S?jung?“, – dalijasi D. Puslys ir priduria, kad apie naryst? NATO irgi buvo skleidžiama nuomon?, neva Lietuvoje dislokuoti s?junginink? kariai erzina Maskv? ir skatina Rusijos agresij?. Panašiais pareiškimais, anot D. Puslio, stengiamasi ?piršti nuomon?, kad Lietuva yra nesavarankiška žlugusi valstyb?.

Siekia skaldyti ir valdyti

Dezinformacija gali b?ti siekiama supriešinti kaimynines valstybes ar skirtingas gyventoj? grupes šalies viduje, taip pat – sumenkinti pilie?i? pasitik?jim? valstybe, demoralizuoti visuomen?. Taigi, informacinio karo strategai dezinformacij? naudoja siekdami ?gyvendinti princip? „Skaldyk ir valdyk“.

D. Puslys pastebi, kad dalis Lietuvos gyventoj? yra priklausomi nuo rusakalb?s Rusijos ar Baltarusijos žiniasklaidos, tod?l rizika, kad juos veikia ir veiks dezinformacija, yra didel?. Rusija naudoja daug ?vairi? dezinformacijos priemoni?, toki? kaip „Sputnik“, „Pervyj baltijskij kanal“ ar „Baltnews“, kurios sugeba apsimesti žiniasklaida ir aktyviai skleidžia melagienas. Tad labai svarbu siekti, kad rusakalbei auditorijai b?t? prieinama kokybiška žiniasklaida rus? kalba.

[2]Ne veltui Lietuvos nacionalinio saugumo ekspertai ?sp?ja: kritiškas poži?ris ? gaunam? informacij?, neskub?jimas dalytis sensacijomis ir informacini? tinkl? saugumo užtikrinimas yra vieni efektyviausi? b?d? didinti atsparum? ?vairi? form? manipuliacijoms.

[3]Labai dažnai dezinformacijos pranešimais siekiama sukelti auditorijos emocijas: baim?, pykt?, nusivylim? ir panašiai. ?audrintiems ir sujaudintiems skaitytojams ar ži?rovams beveik iš karto pasi?lomas ir taikinys – tariamas kaltininkas, savotiškas atpirkimo ožys, kur? der?t? nubausti. „Svarbu užfiksuoti, kad gauta informacija paveik? j?s? jausmus ir b?sen?. Nepasiduokite pirmin?ms emocijoms, pavyzdžiui, pyk?iui, neapykantai, baimei. Pasakykite sau „stop“ – dar kart? perskaitykite tekst?, ?sigilinkite, panagrin?kite ir patikrinkite argumentus“, – pataria pašnekovas.