Didiavyriai nemirta

Versija spausdinimui

Mirties tie vyrai jau nebojo,
U garb? broli? ir t?v?
? kov? kils visi inojo,
Nors ir mok?t reik?s krauju.
Si?buos alioji epu?l?
Ir ?uolas r?stus stov?s
Krauju gyventi taut? k?l?m,
Ji nepriklausoma yd?s!
(I partizan? poezijos)

Kuo ypatingi ie prie dvideimt devynerius metus atkurtos Nepriklausomos Lietuvos metai? Tuo, kad Lietuvos Respublikos Seimas 2019 metus paskelb? Jono emai?io-Vytauto metais. iuo juridiniu aktu visam pasauliui praneta, kad r?s?iais sovietin?s okupacijos metais, siau?iant okupant? kariuomenei, sovietinio saugumo NKVD, MGB ir vietini? kolaborant? strib? gaujoms, deimt met? po Antrojo pasaulinio karo tauta ?tb?tin?je kovoje gyn? savo laisv?. Taip pat, kad Lietuva, skirtingai nei kitos soviet? okupuotos valstyb?s, tur?jo irinkt? pogrindio Prezident? ketvirt?j? Lietuvos Prezident?.
inia, tai suk?l? mums nedraugikos kaimyn?s reakcij?. Rusijos propagandinis aparatas iki iol ne tik neigia Baltijos valstybi? okupacijos fakt?, bet ir sustiprino informacinio hibridinio karo lauk?. Esame io hibridinio karo lauke, m?s? valstyb?je aktyviai veikia ir nuolat stiprina veikl? kremliniai. tai iomis dienomis Arkadijus Vinokuras dr?sta skelbti, kad Jonas emaitis-Vytautas, kaip ir Jonas NoreikaGenerolas V?tra, Adolfas Ramanauskas-Vanagas yra ydaudiai
Tautos neprieteliai, ko gero, bando prikibti ir savo juodiems bei niekingiems tikslams ikraipyti Jono emai?io tardymo protokole esant? sakin?: Pats asmenikai iki 1947 m. jokiuose ipuoliuose nedalyvavau, bet prisiimu atsakomyb? u visas mogudystes, kurias ?vykd? mano vadovaujami partizanai. Bet ir i fraz?, ir visa J.emai?io laikysena tardymo metu rodo tvirt? moralin? stubur?, dr?s?, jam suteikt? garbing? ir atsaking? pareig? svarb? ir atsakomyb?.
Tauta atskiria pelus nuo gr?d? ir skleidiamas melas bei dezinformacija mus tik dar labiau suvienija gerbti ir prisiminti didiavyrius. Ir ne vien mintyse ar graiuose odiuose, bet ir konkre?iais darbais. Taip, kaip iomis dienomis tai ?rod? Akstin? kaimo bendruomen?, ?musis iniciatyvos ir talkinant Pagojuk? seni?nijai, Raseini? rajono savivaldybei, Lietuvos gyventoj? genocido ir rezistencijos tyrimo centrui. Kiaulinink? kaime, ten, kur buvo Jono emai?io-Vytauto t?vonija, pastatytas memorialinis enklas.
Prie bendruomen?s nam? isirikiavo ir garbingai eisenai sustingo Raseini? auli? ir jaun?j? auli? b?rys. Priekyje trispalv?, g?li? puokt?s, vainikai. Ikilminga eisena pasuka J.emai?io t?vonijos link. Garbing? sve?i? gretose J.emai?io gimin?s, daugelio leidini? apie Raseini? krat?, partizanin? jud?jim? autorius, prof. hab. dr. Alfonsas Vaivila, Kovotoj? u Lietuvos laisv? memorialo steig?jas Jaroslavas Banevi?ius, Raseini? rajono savivaldyb?s meras Andrius Bautronis su mona, rajono Tarybos nariai ir, inoma, daug bendruomen?s nari?.
Visai greta kelio Kiaulininkaiiluva, ten, kur buvo J.emai?io t?vonijos namai, m?s? jau l?kuriuoja klebonas. Garbingas paminklo atidengimas, kaip ir pridera, pradedamas Lietuvos valstyb?s himnu, malda u m?s? didiavyrius ir paminklo paventinimu. Susirinkusiesiems A.Vaivila apvelgia J.emai?io veikl?, dukter??ia Aura Vilkien? primena ir diugesni?, ir skausmingesni? ketvirtojo Prezidento gyvenimo akimirk?, j? gimin?s patirt? varg? tremtyje. Meras A.Bautronis paymi, kad ir Raseini? krato mon?s, ir merija niekad nedarys toki? veiksm?, kuriais eminamas tautos didiavyri? atminimas, kad bus ir daugiau statoma paminkl?, atminimo lent? tiems, kurie savo gyvyb?s kaina ikovojo laisv? Lietuvai.
Pasibaigus ikilm?ms Akstin? kaimo bendruomen?s namuose koncertavo etnografinis ansamblis Degule. Skamb?jo dainos apie Lietuv?.
ar?nas Valentinavi?ius,
Lietuvos laisv?s kovotoj? s?jungos narys

Komentarų nėra